TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Be popierėlio buto neparduosite

2012 11 27 6:13
Sertifikato reikės ir parduodant būstą kaimo vietovėje, ir statytą mieste sovietiniais laikais. /Romo Jurgaičio nuotrauka  

Nekilnojamojo turto operacijų tarpininkai ir vertintojai nereikšmingu pertekliniu reikalavimu, tik padidinsiančiu biurokratijos svarbą, laiko netrukus įsigaliosiančią prievolę kiekvieno būsto pardavėjams turėti parduodamo būsto energetinio efektyvumo sertifikatą.

Nuo 2013 metų sausio 9 dienos, įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, notarai negalės patvirtinti būsto pirkimo-pardavimo ir netgi nuomos sandorių, jei būstas neturės energetinio efektyvumo sertifikato.

Iki šiol toks reikalavimas taikomas tik naujos statybos būstui ir komercinėms patalpoms, o sudarant anksčiau statyto būsto sandorius jis buvo reikalingas tik pirkėjui ar nuomininkui pareikalavus.

"Mano žiniomis, notarai dažniausiai į sutartis įrašydavo, kad pirkėjas tokio sertifikato nepageidauja ir ateityje nepageidaus. Bet kai kurie apdairesni pirkėjai to reikalaudavo, kad paskui patiems nereikėtų tuo rūpintis", - LŽ neslėpė inžinerinių paslaugų bendrovės "Miesto renovacija" direktorius Mindaugas Šimkus.

Daugiau biurokratijos

"Tokį reikalavimą vertiname neigiamai, - sakė nekilnojamojo turto operacijų tarpininkės UAB "Apus turtas" direktorius Giedrius Bagočiūnas. - Seniai statyto būsto energetinio efektyvumo sertifikavimas yra veikiau teorinis rodiklis. Šiandien galiojanti tvarka yra abiem sandorio šalims priimtina. Jeigu nei savininkui, nei pirkėjui to nereikia, privalomas sertifikatas bus tik papildomos išlaidos ir sugaištas laikas."

Jis neabejoja, kad bent pirmą 2013 metų pusmetį, kol žmonės pripras prie naujos tvarkos, nepatogumų tikrai bus, nes ir dabar dauguma savininkų bei pirkėjų, susitikę pas notarą, pirmą kartą išgirsta apie sertifikavimą. "Tikėtina, kad būsto savinininkai sertifikato gavimo sąnaudas norės kompensuoti iš pirkėjų, pridėdami kelis šimtus litų prie būsto kainos", - pažymėjo bendrovės vadovas.

Vertės nepakeis

G.Bagočiūnui pritarė Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Kęstutis Kristinaitis: "Vertintojams bet kokia papildoma informacija visada yra gerai, bet kad sertifikato buvimas ar nebuvimas kaip nors keistų turto vertę, tikrai nepasakyčiau, išskyrus tai, kad toks reikalavimas bus dar viena sandorio vilkinimo priežastis, nes būsto pardavėjas turės papildomų laiko sąnaudų ir išlaidų sertifikatui gauti."

Pasak jo, visiems turto vertintojams ir be sertifikato aišku, koks yra energetinis naudingumas gyvenamųjų namų, pastatytų sovietiniais laikais, kai niekam nerūpėjo nei energiją taupyti, nei atitinkamas statybines medžiagas naudoti. Todėl ar sertifikatas bus, ar nebus, kaina nesikeis ir parduodamo buto kokybė dėl to nepadidės.

Jo nuomone, toks sertifikatas iš tiesų yra reikalingas ir civilizuotai apsaugo vartotojus tik tada, kai kalbama apie naują nekilnojamąjį turtą, o žmogus, perkantis seną nerenovuotą būstą, ir taip žino, kad reikės investuoti į šiltinimą. Bet turėti naujo būsto sertifikatą privalu ir dabar.

"Dabar visa tai suabsoliutinama: sertifikato reikės ir parduodant būstą kaimo vietovėje, ir statytą sovietiniais laikais", - naujovę kritikavo turto vertintojas ir tvirtino, kad geriausiai apie būsto energetinį efektyvumą galima spręsti ne iš sertifikato, o žvelgiant į pastarųjų kelerių metų sąskaitas už šildymą. Todėl, jo įsitikinimu, nuo kitų metų įsigaliosiantis reikalavimas visiems gyvenamiesiems pastatams yra perteklinis.

"Naujos statybos pastatams toks reikalavimas iš tiesų yra būtinas - juk pirkėjui būtina galimybė palyginti kelis projektus pagal energinio naudingumo klases, nes šildymo sąskaitų dar nėra", - pritarė ir G.Bagočiūnas.

Darbas dėl popieriaus

K.Kristinaitis pardavėjo prievolėje turėti būsto energetinio efektyvumo sertifikatą, kuris iš esmės bus reikalingas tik notarui, įžvelgia ir techninę beprasmybę. Mat pastato energetinio efektyvumo parametrai nustatomi naudojantis termovizoriumi, tačiau šis prietaisas veikia tik tada, kai yra palyginti didelis temperatūrų skirtumas pastato viduje ir išorėje. "O ką daryti, kai būstas parduodamas vasaros vidury?" - retoriškai klausė turto vertintojas.

Kita vertus, kaip LŽ tvirtino M.Šimkus, iš tikrųjų nėra teisinga nustatyti atskiro buto daugiabutyje energetinį naudingumą, nes daugiabutis gyvenamasis namas yra sistema su bendrosiomis patalpomis. Rengiant atskiro buto sertifikatą, į tai neatsižvelgiama. "Nustatydami// tokią prievolę įstatymų leidėjai priėmė kompromisą, nes juk vieno buto pardavėjas neužsakinės energetinio vertinimo visam namui", - sakė inžinerinių paslaugų bendrovės vadovas.

Užsakymų nepagausėjo

M.Šimkaus teigimu, dėl ateinančių metų įsigaliosiančio reikalavimo užsakymų nepagausėjo. "Matyt, rinka suaktyvės sausį, nes lietuviai mėgsta laukti paskutinės dienos", - spėliojo "Miesto renovacijos" vadovas. Pasak jo, nustatyti atskiro buto daugiabutyje energetinį efektyvumą paprastai kainuoja 200-400 litų, ir kai nėra eilių, užtrunka 3-4 dienas, per kurias apžiūrimos patalpos, surenkami reikalingi dokumentai ir išrašomas sertifikatas.

"Galima suspėti ir per porą dienų, bet ilgesnį terminą nustatome vengdami vėluoti", - prisipažino jis.

M.Šimkaus nuomone, Lietuvoje būsto pirkimo-pardavimo sandorių sudaroma palyginti nedaug, todėl keli šimtai audituotų statybos inžinierių, galinčių surašyti sertifikatus, yra akivaizdžiai per daug. "Kartais dėl konkurencijos rinkoje susiformuoja tokios mažos paslaugų kainos, kad nė neapsimoka važiuoti į vietą. Atitinkamai dėl to kenčia ir paslaugų kokybė", - konstatavo inžinerinių paslaugų bendrovės vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"