TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Be žuvų nebus žūklės

2014 12 04 6:00
Vilmantas Graičiūnas: „Žuvinte jau seniai draudžiama žvejoti ir verslininkams, ir mėgėjams, bet jame auga didžiulės ir karpinės, ir plėšriosios žuvys." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kol Seimas, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos diskutuoja, kas turėtų tvarkyti žvejybos vidaus vandenyse reikalus, aplinkosaugininkai kuria planus, kaip ežeruose atkurti žuvų išteklius ir ateityje apsaugoti juos nuo sunaikinimo.

Nuo 2015-ųjų sausio verslinė žvejyba bus draudžiama visuose Lietuvos vidaus vandenyse, išskyrus Kuršių marias ir Nemuno žemupį. Buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tokį 2013 metų gegužės 17 dieną pasirašytą įsakymą aiškino tuo, kad žuvų ištekliai ežeruose yra išsekę, netgi išsemti, ir juos reikia atkurti.

Apie vidaus vandenyse susiklosčiusią padėtį su LŽ kalbėjosi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas. "Pagrindinė aktualija dabar – atkurti žuvų išteklius", - pabrėžė jis.

Žuvys išsemtos

– Kokia reali vandenų būklė?

– Žuvys gerokai išgaudytos. Tiesa, Kuršių mariose padėtis dar nėra prasta. Pavyzdžiui, nors kitiems metams Rusijos teritorijoje esančioje marių dalyje karšių sugavimo kvota sumažinta 150 tonų, Lietuvos dalyje 20 tonų sumažintos sterkų kvotos, kadangi mokslininkai perspėjo, kad jų ištekliai jau yra prie rizikos ribos.

Bet ežeruose padėtis įvairi. Kai kurie tebėra žuvingi, tačiau kai kuriuose padėtis kritiška. Mat telkiniuose žvejoja įvairūs verslininkai: vieni gaudo žuvis galvodami apie rytdieną, o kiti – kaip išsemti jų kuo daugiau. Į kiekvieną ežerą gali ateiti verslininkas, kuris išgaudys per daug. Taip anksčiau atsitiko su Dusios ežeru, prieš porą metų – su Obelija, o pernai tyrimų rezultatai parodė, kad ir Meteliuose ištekliai yra 40 kartų mažesni, negu turėtų būti.

Atkurti žuvų išteklius gali užtrukti. Prireikė didžiulių pastangų ir beveik dešimtmečio, kad pradėtų grįžti į buvusį lygį išgaudytų seliavų ištekliai Dusioje.

– Ar nuo tokių bėdų gali apsaugoti žuvų sugavimo kvotos, specializuota žvejyba?

– Gali, bet neapsaugo. Daugybė žvejybos vietų - ežerų, išsibarsčiusių įvairiuose šalies regionuose, labai apsunkina žvejybos kontrolę. Vykdyti specializuotą tik vienos rūšies žuvų žvejybą irgi nėra paprasta. Antai Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siūlo įteisinti specializuotą karšių ir lynų žvejybą. Tačiau kaip gaudyti lynus ar karšius nesugaunant lydekų, sterkų ar kitų žuvų? Vidaus vandenyse būtent plėšriųjų žuvų labiausiai trūksta ir dėl to dauginasi menkavertės žuvys – aukšlės, kuojos, pūgžliai. Netiesą kalba tie, kurie grasina ekologine katastrofa, jei bus draudžiama verslinė žvejyba. Antai Žuvinte jau seniai draudžiama žvejoti ir verslininkams, ir mėgėjams, bet jame auga didžiulės karpinės ir plėšriosios žuvys, o menkaverčių žuvų yra kelis kartus mažiau nei ežeruose, kuriuose vykdoma verslinė žvejyba.

– Kas į vidaus vandenis traukia verslą?

– Visos žvejybos gėluosiuose vandenyse įmonės pernai deklaravo gavusios šiek tiek daugiau kaip 400 tūkst. litų pajamų, taigi biudžetą jos praturtino ne daugiau kaip 100 tūkst. litų.

Sunku įsivaizduoti tokį verslą, kai netgi sugavus toną žuvų pajamos sudarytų 5000 litų. Šis verslas valstybei turi mokėti 2 proc. mokestį nuo pirminio žuvų pardavimo kainos, o ji yra vidutiniškai 5,85 lito už kilogramą, t. y. už toną sugautų žuvų žvejai verslininkai žuvų ištekliams atkurti ir saugoti sumoka 117 litų. Iš valstybės už sugautą toną žuvų jie gauna 275 litrus beakcizio dyzelino. Plombų verslinės žvejybos įrankiams ženklinti, žvejybos žurnalų gamybos, leidimų išdavimo ir kitų procedūrų, susijusių su verslinės žvejybos reglamentavimu ir kontrole, sąnaudos keletą kartų viršija žvejų verslininkų sumokėtus mokesčius.

Mėgėjiška žvejyba ne tik tausoja ežerų fauną, bet ir pajamų valstybei duoda daugiau – žvejai mėgėjai moka už leidimus žvejoti, palieka pinigų žūklės parduotuvėse ir skatina augti įvairius verslus. Pernai vien už leidimus žvejoti valstybiniuose ežeruose žvejai mėgėjai sunešė 5,7 mln. litų, šiemet ši suma bus dar didesnė. Iš mėgėjų už leidimus surinktų lėšų užtenka žuvims vidaus vandenyse įveisti, moksliniams tyrimams ir kitiems žuvų išteklių atkūrimo bei apsaugos darbams.

Reikia drausmės

– Vadinasi, žvejybai vidaus vandenyse reikia drausminimo priemonių ir aiškios tvarkos?

– Pagrindinė aktualija dabar – atkurti žuvų išteklius. Tiesa ir tai, kad kartais žmonėms reikia „padėti“ gerbti gyvenamąją aplinką.

Antai Kuršių mariose sugaunama nemažai lašišų, tačiau nei mėgėjams, nei verslui įstatymas neleidžia jų parduoti. Sugavus negyvybingą lašišą, dar prie jos iškrovimo vietos turi būti nukirstas uodegos pelekas ir ją galima naudoti tik savo reikmėms. Pamačius tokią žuvį turguje, iš karto aišku, kaip ji čia pateko. Visus metus draudžiama žvejoti šlakius, lydekas – nuo sausio iki balandžio 1 dienos. Už lašišų, šlakių ir kitų draudžiamų žvejoti žuvų žvejybos ar prekybos tvarkos nesilaikymą gresia tūkstantiniai ieškiniai ir baudos. Už kiekvieną lašišą ar šlakį teks atlyginti per 2000 litų siekiančią žalą ir sumokėti baudą.

Pagal Mėgėjų žvejybos įstatymą, tūkstantinės baudos laukia žvejų, kurie bandys savo laimikį parduoti - jiems tai draudžiama. Taigi, ir stintos patiltėse jau nebus gaudomos „keseliais“, o nėgės – "bučeliais". Baigiami rengti Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymai, pagal kuriuos numatytos didžiulės baudos ne tik mėgėjams, parduodantiems savo sugautas žuvis, bet ir pirkėjams.

- Bet žvejams mėgėjams turite ir gerų žinių.

- Be abejo, nes praėjusį mėnesį Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą papildytą Vandens telkinių, kuriems leidimai nuomoti žvejybos plotą neišduodami, sąrašą. Sąrašą papildėme apie 200 ežerų. Tai reiškia, kad pasibaigus šių ežerų nuomos sutartims naujos nebus sudaromos. Tiesa, sutartys pasirašomos dešimčiai metų, todėl kai kurios baigsis dar negreit.

Vienam ežerui pasirašoma viena nuomos sutartis, tačiau vienas fizinis ar juridinis asmuo paprastai nuomojasi kelis ežerus ar tvenkinius. Šiuo metu galioja apie 840 nuomos sutarčių. Daugiausia ežerų yra išsinuomojusi Medžiotojų ir žvejų draugija. Nuomininkai už kiekvieną hektarą valstybei moka 2–3 litus per metus, tačiau kartais aukcionuose kainos pakyla ir keleriopai. Mačiau sutarčių, pagal kurias už kiekvieną nuomojamą hektarą mokama ir daugiau kaip po 20 litų.

Žvejams mėgėjams šis sąrašas yra palankus tuo, kad žvejybai visuose nenuomojamuose ežeruose užtenka vieno leidimo, o norėdami žvejoti nuomojamame ežere į kiekvieną ežerą jie turi įsigyti atskirą leidimą.

FAKTAI

*Aplinkos ministro 2013 metų gegužės 17 dienos įsakymu, verslinė žvejyba nuo 2015 metų sausio bus draudžiama visus metus visuose Lietuvos ežeruose, tačiau paliktas leidimas verstis specializuota ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba. Bus leidžiama verslinė žvejyba Kuršių mariose, polderiuose bei Nemuno žemupyje.

*Gamtos tyrimų centro Aplinkos ministerijai pateiktais duomenimis, 84 proc. Lietuvos ežerų patiria per didelį žvejybos poveikį, juose sumažėję vertingų rūšių žuvų, ypač plėšriųjų, ištekliai. Siekiant atkurti išteklius, imtasi skubių priemonių – iki 10 kartų padidinti įkainiai už žalą žuvų ištekliams, uždrausta laisva prekyba tinkliniais žvejybos įrankiais ir pan.

*Iki 2015 metų pradžios specializuota seliavų ir stintelių verslinė žvejyba dar tebevykdoma 46 ežeruose. Dešimtyje didžiausių Lietuvos ežerų dar leidžiama ir kitų žuvų - lydekų, sterkų, ešerių, karšių, kuojų - verslinė žvejyba.

Šaltinis: Aplinkos ministerija

Vėžių ir žuvų įveisimas valstybiniuose vidaus vandenyse 2013 metais

RūšisĮveista, tūkst. vnt.
Seliavos17 200
Lydekos4209,5
Sterkai1776
Unguriai1300
Vėgėlės540
Vištyčio sykai370
Platelių sykai315
Lašišos228,4
Šlakiai210,1
Margieji upėtakiai183
Šamai108,15
Lynai43
Aštriašnipiai eršketai8,245
Plačiažnypliai vėžiai7
Paprastieji karosai2

Šaltinis: Žemės ūkio ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"