TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bedarbiai nenori laikino darbo

2013 06 12 6:00
Kiekvienos vasaros pradžioje sezoninių darbų pasiūloma prekybos ir visuomeninio maitinimo sferose, žemės ūkyje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Gegužę Lietuvos teritorinėse biržose darbdaviai įregistravo rekordinį laisvų darbo vietų skaičių, bet rinkos atgarsio nesulaukia - nors bedarbių gretos itin gausios, dirbti už menkas algas jų neprisišauksi.

Lietuvos darbo birža pranešė, kad gegužė buvo jau antras mėnuo, kai darbo jėgos paklausa lenkė pasiūlą. Gegužę darbo pasiūlymų įregistruota 1,7 karto daugiau, negu kreipėsi naujų bedarbių. Praėjusį mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius – 35,9 tūkst. – buvo didžiausias per visą darbo biržos veiklos laikotarpį. Tai 47 proc. daugiau negu prieš metus.

„Nuo kovo didėjanti darbo jėgos paklausa sudarė sąlygas vis daugiau darbo ieškančių žmonių sugrįžti į darbo rinką: nuo metų pradžios įdarbinta beveik 80 tūkst. bedarbių – du kartus daugiau nei praėjusiais metais tuo pat metu, – pažymėjo Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis. – Per mėnesį registruotų bedarbių sumažėjo 21,2 tūkst., dabar jų užregistruota 192,2 tūkstančio. Tai mažiausias registruotų bedarbių skaičius nuo 2009 metų balandžio."

Darbas vienam sezonui

Lietuvos darbo biržos duomenimis, birželio 1 dieną teritorinėse darbo biržose registruoti bedarbiai sudarė 10,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyr. mokslinis darbuotojas Arūnas Pocius toli reginčių perspektyvų nelinkęs piešti. Jis LŽ pripažino, kad Lietuvos darbo rinkoje esama gerų žinių. Pavyzdžiui, iš tikrųjų nedarbo lygis per metus nuo 2012-ųjų gegužės sumažėjo vienu procentiniu punktu, tačiau, anot jo, nederėtų užmiršti ir šių metų vasario, kai registruoto nedarbo santykis su darbingo amžiaus gyventojais buvo 12,4 procento.

A.Pocius atkreipia dėmesį, kad kiekvienos vasaros pradžioje sezoninių darbų siūloma prekybos ir visuomeninio maitinimo sferose, žemės ūkyje, o pasibaigus sezonui su dauguma tokių darbuotojų atsisveikinama. "Todėl, kaip ir kiekvienais metais, nederėtų ignoruoti sezoniškumo įtakos darbo rinkai", – LŽ sakė analitikas.

Tai patvirtindama "Maximos" prekybos tinklo komunikacijos vadovė Renata Saulytė pripažino, kad dabar beveik kiekvienas prekybos centras, priklausantis bet kuriam tinklui, kviečia į darbą kasininkus pardavėjus, valytojus. "Esame didžiulis prekybos tinklas su 16 tūkst. darbuotojų. Vieni išeina, emigruoja, kiti ateina, be to, atidarome naujas parduotuves. Darbuotojų paklausa ganėtinai stabili, bet vasarą ieškome ir sezoninių darbuotojų dirbti prekybos centruose, kurie yra arčiau poilsiaviečių, pajūryje, nes tokiose vietose labai pagausėja prekybos srautas. Būna, kad kai kurie darbuotojai, priimti į sezoninį darbą, tampa nuolatiniai", – pasakojo R.Saulytė.

Kita vertus, kaip pripažino ji, prekybininko darbas sunkus, žmonės gal randa, kur lengviau, nes padidėjusi darbo vietų ir kitose sferose pasiūla.

Pašnekovai neatmeta, kad padėtis darbo rinkoje rudenį vėl pablogės, ir tie pokyčiai gali būti ilgalaikiai.

Neranda laisvų specialistų

Ir darbdaviai, ir analitikai nurodo darbo rinkoje susiklosčiusią situaciją, kuri gresia rimtais nemalonumais Lietuvos ekonomikai. "Yra gausybė nekvalifikuotų bedarbių, kurie galėtų dirbti tik prastai mokamą darbą paslaugų sferoje, bet už menką algą dirbti nenori, nes neretai pragyvena iš pašalpų, – sakė A.Pocius. – O darbdaviai ieško kvalifikuotų specialistų, įvairių darbininko profesijos atstovų, bet neranda." Tokios aplinkybės, anot jo, ypač nepalankios laikotarpiu, kai yra visos sąlygos, kad ekonomikos augimas būtų tvarus, tačiau verslo plėtros planai žlunga negalint rasti tinkamų žmonių į laisvas darbo vietas.

To priežastys jau ne kartą įvardytos: 2008 metų pabaigoje prasidėjusi recesija, gerokai sumažėjęs darbo užmokestis paskatino kvalifikuotos darbo jėgos emigraciją. Likę specialistai, kurie galėtų pramonėje kurti didelę pridėtinę vertę, sensta, o tiems, kurie galėtų dirbti, dažnai pasiūlomas toks darbo užmokestis, kad labiau apsimoka gyventi iš pašalpų arba ieškotis darbdavio, kuris moka "vokelyje". "Taip atsiranda vadinamieji skurdo spąstai, kai darbo vietų yra, bet niekas arba negali, arba nenori jų užimti", – konstatavo analitikas.

Anot jo, darbo paklausos ir pasiūlos neatitikimas iš tikrųjų yra rimta problema, kuri užprogramuoja būsimas ekonomikos bėdas ilgam laikotarpiui, nes motyvuoti jaunimą rinktis perspektyvias, rinkai reikalingas profesijas ir juos parengti trunka keletą metų ar net dešimtmečių. Jau dabar per mažai parengiama naujų technologinių, pramonės, statybos sektorių specialistų. "Tikrai gerokai daugiau reikia rengti darbininko profesijos atstovų, nes Lietuva dar negreit bus taip modernizuota, kad žmogaus rankų darbo reikėtų minimaliai", – pažymėjo A.Pocius.

Jis atkreipia dėmesį, kad jau dabar geras pramonės darbuotojas gali uždirbti 5–6 tūkst. litų algą, o aukštuosius mokslus baigęs vadybininkas – vos minimumą.

Darbas ir atlyginimas

Apskritai, anot A.Pociaus, Lietuvos darbo rinkoje susiklostė labai nepalankus darbo jėgos paklausos ir pasiūlos santykis, kurį dar pagilina nors ir lėtėjantys, bet nesustojantys emigracijos procesai bei nemotyvuojantis darbo užmokestis. "Tokias tendencijas galima laikyti perspėjimu, kad darbdaviai turėtų rimčiau žvelgti į darbo apmokėjimą. Juk yra tikrai klestinčių įmonių, kurios turi iš ko specialistui mokėti daugiau, kad žmogus būtų motyvuotas dirbti", – sakė analitikas.

Kita vertus, anot jo, net ir minimalų atlyginimą derėtų diferencijuoti, nes yra ir smulkių įmonių, ypač mažesnėse gyvenvietėse, kurios mokėti nustatytą 1000 litų algą neturi iš ko. "Tai gal tegu jos moka mažiau, kad bent išsaugotų darbo vietas", – svarstė A.Pocius.

Tiesioginę ekonomikos atsigavimo ir mokamo darbo užmokesčio sąsają demonstruoja ir Lietuvos darbo biržos bei Statistikos departamento pateikiama apskričių darbo rinkos ir atlyginimų statistika (žr. lentelę): be nedidelių išimčių (pavyzdžiui, vidutiniam darbo užmokesčiui Telšių apskrityje didelę įtaką daro "Orlen Lietuva" mokami atlyginimai), sparčiausiai ekonomika auga ir daugiausia naujų darbo vietų pasiūloma apskrityse, kuriose yra didžiausias vidutinis darbo užmokestis.

Laisvos darbo vietos teritorinėse darbo biržose gegužės mėnesį

Darbo birža20132012PokytisVidutinė alga atskaičius mokesčius, litais
Visoje Lietuvoje359342442647,11731
Klaipėdos apskr.4688262078,91702,8
Panevėžio apskr.2862184555,11508,8
Kauno apskr.6079407049,41661,5
Vilniaus apskr.10701719548,71930
Utenos apskr.1747125339,41514,3
Šiaulių apskr.4155302037,61484,1
Tauragės apskr.84462634,81393
Alytaus apskr.1723131031,51511,6
Telšių apskr.1884146628,51559,9
Marijampolės apskr.1251102122,51464,5

Šaltinis: Lietuvos darbo birža, Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"