TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bedarbiams nebereikia sutikti dirbti

2015 05 06 6:00
Remiantis socialinės apsaugos ir darboministrės įsakymu, nebeliko pagrindo nutraukti bedarbio statusą jam atsisakius siūlomo darbo. LŽ archyvo  nuotrauka

Bedarbiai nebėra braukiami iš darbo biržos sudaromo sąrašo, jeigu jie atsisako biržos jiems siūlomos laisvos darbo vietos. Taip nusprendė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Darbo biržoje registruoti, o iš tiesų darbo neieškantys bedarbiai iki šiol neretai gudraudavo, kad neprarastų išmokų ir socialinių garantijų. Darbo biržos siūlymu nuvykę pas darbdavius kai kurie jų atsisakydavo dirbti, bet prašydavo patvirtinti, kad yra neva netinkami siūlomam darbui. Mat atsisakę siūlomų pareigų bedarbiai iki šiol būdavo išbraukiami iš darbo biržos registro, taigi netekdavo valstybės paramos.

Tačiau balandžio 24 dieną socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės pasirašytas įsakymas dėl Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo pakeitimo viską apvertė bedarbių naudai. Nemotyvuoti dirbti bedarbiai gali būti ramūs: remiantis ministrės įsakymu nebeliko pagrindo biržai nutraukti bedarbio statusą asmeniui, atsisakiusiam jam siūlomos darbo vietos.

Nors šis pakeitimas gali itin paveikti bedarbių srautus, informacijos apie jį viešojoje erdvėje bemaž nėra – savo svetainėje pakeitimų neskelbia net juos palaiminusi ministerija. Pranešimas apie tokią naują tvarką vos pusdieniui pasirodė Lietuvos darbo biržos (LDB) interneto svetainėje, o paskui dingo.

Nenorintieji dirbti – ne naujiena

Su nemotyvuotais dirbti kandidatais, atsiųstais darbo biržos, yra susidūrusi bene kiekviena įmonė. Andrius Petraitis, bendrovės „Palink“ Viešųjų ryšių departamento vadovas, patvirtino, kad pasitaiko atvejų, kai darbo biržos siųstas kandidatas įmonėje paprašo ne darbo, o tik parašo, patvirtinančio, kad jis yra netinkamas dirbti, net jeigu iš tiesų atitinka darbo pozicijai keliamus reikalavimus. Ypač dažnai tai nutinka parduotuvėse, ieškančiose darbuotojų.

Prieš keletą metų su tokiais kandidatais susidurdavo ir bendrovė „Topo grupė“. Tuomet, kaip teigė bendrovės viešųjų ryšių atstovė Lina Mažeikienė, vien parašo tikėdavosi didžioji dalis iš darbo biržos atvykstančių kandidatų. Tiesa, dabar, kaip ji tikino, su teritorinėmis darbo biržomis bendradarbiaujama sėkmingai – bendrovė iš anksto informuoja, kad laukia tik skelbimo reikalavimus atitinkančių ir tikrai dirbti norinčių kandidatų, tokie iš biržos ir atsiunčiami.

Skatins piktnaudžiauti

Ta problema, jog pas darbdavį nuvykę bedarbiai prašo pasirašyti, kad yra netinkami siūlomam darbui arba kad darbdavys pasirinko kitą kandidatą, darbo biržai gerai žinoma. Tai patvirtino LDB Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė. Tačiau apibendrintai teigti, kad tokia praktika visuotinai paplitusi, anot jos, nėra tikslu, nes įsidarbinusių asmenų skaičius yra gana didelis: 2014 metais į darbo biržą kreipėsi 263,6 tūkst., o buvo įdarbinti 177,8 tūkst. asmenų.

Nepaisydama to, darbo birža sutinka, kad pastarasis Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo pakeitimas gali padidinti teritorinėse darbo biržose registruotų bedarbių skaičių, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas nemotyvuotiems dirbti asmenims piktnaudžiauti valstybės skiriamomis socialinėmis garantijomis ir išmokomis.

Tokią poziciją palaikė ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Jis įsitikinęs, kad būtina palaikyti atmosferą, kuri verstų pasitempti nemotyvuotus dirbti bedarbius. Naujas tvarkos pakeitimas nepalieka jokios motyvacijos, todėl ankstesnė tvarka, anot pašnekovo, buvo logiškesnė.

Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nekomentavo, ar jai žinomi atvejai apie darbo biržoje registruotų bedarbių piktnaudžiavimą ir ar įstatymo pakeitimas gali paaštrinti šią problemą. SADM Darbo rinkos skyriaus vedėja Nijolė Dilbienė tepaaiškino, kad Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo pakeitimas atliktas vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Nuspręsta, kad dar 2009 metais patvirtinto aprašo nuostatos buvo platesnės, bet neprieštaravo Užimtumo rėmimo įstatyme išdėstytai bedarbio sąvokai.

Amžinų bedarbių subkultūra

„Ne paslaptis, kad bedarbiai, kurie į įmones atvyksta tik „pasižymėti“, priklauso tam tikram socialiniam sluoksniui, kur sakoma, jog dirbti šiais laikais nemadinga. Formuojasi amžinų bedarbių subkultūra“, - sakė V. Sutkus. Nors įmonės, anot jo, dažniausiai reaguoja principingai ir nepatenkina įžūlaus prašymo, bet neabejotinai pasitaiko ir kitokių reakcijų.

Pašnekovas įsitikinęs, kad bedarbiai pašalpas turėtų užsidirbti, todėl, jo požiūriu, net ankstesnė tvarka esą buvo per švelni. „Mano asmenine nuomone, bedarbio pašalpos neturėtų būti mokamos šiaip sau. Turi būti logiška sistema, nukreipta į aiškų tikslą: žmonių motyvaciją ieškoti darbo ir dirbti. Mat kai kurie žmonės galbūt gyvena taip, kad jiems užtenka pašalpų. Taigi dirbantieji turi juos išlaikyti, o tai nėra socialiai teisinga. Racionaliai mąstant labai aišku, kad žmogui negalima leisti piktnaudžiauti“, - aiškino V. Sutkus.

Pašalpos, jo įsitikinimu, turėtų būti susietos su nedarbo laikotarpiu. Pavyzdžiui, tam tikrą laiką žmogus galėtų gauti bedarbio pašalpą, kuri vėliau mažėtų. O nuo tam tikro laikotarpio pašalpa galėtų būti mokama tik tuo atveju, jei žmogus dirba viešuosius darbus. „Nėra nieko žeminančio pašluoti parkus, lapus pagrėbti ar šiukšles surinkti“, - pridūrė pašnekovas.

Kandidatus atrenka gerai

Darbo biržos duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį apie 10 tūkst. bedarbių, arba apie 5,8 proc. visų šio laikotarpio bedarbių, buvo nutraukta darbo paieška ir registracija darbo biržoje dėl to, kad jie neatvyko į teritorinę darbo biržą priimti siūlymo įsidarbinti, atsisakė siūlomo tinkamo darbo, taip pat nutraukė profesinį mokymą ar dalyvavimą kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Dėl nemotyvuotų potencialių darbuotojų kai kurios įmonės atsisako darbuotojų ieškoti per darbo biržą. Vis dėlto V. Sutkus paneigė tarp įmonių esant nepasitikėjimo šia įstaiga. „Sakyčiau netgi atvirkščiai – su darbo birža, kiek man žinoma, bendradarbiaujama, rengiamos bendros darbuotojų mokymo programos. Darbo birža kaip institucija yra pažangi. Nuolatiniai bedarbiai – tai socialinė problema, o ne darbo biržos bėda", - įsitikinęs pašnekovas.

LDB atstovė patikino, kad tik retais atvejais pas darbdavį nusiųstas darbo ieškantis žmogus nevisiškai atitinka siūlomo darbo reikalavimus. Mat teritorinių darbo biržų specialistai darbo ieškančius asmenis darbdaviams atrenka pagal šių keliamus reikalavimus laisvai darbo vietai užimti. „Bendraudamos su darbdaviais teritorinės darbo biržos stengiasi išsiaiškinti, ar rekomenduoti kandidatai atitiko darbdavio keliamas sąlygas, ar tarp jų buvo nemotyvuotų ir nenorinčių įsidarbinti asmenų“, - pabrėžė M. Jankauskienė ir pridūrė, kad kiekvienas piktnaudžiavimo atvejis sprendžiamas individualiai.

Sąlygos bedarbiams šiemet gerinamos nebe pirmą kartą. Nuo šių metų SADM iki 301,7 euro padidino maksimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką. Praėjusių metų pabaigoje ministerija skaičiavo, kad tai iš „Sodros“ biudžeto 2015 metais papildomai pareikalaus 37,65 mln. eurų.

Sprendimas į ikikrizinį lygį sugrąžinti išmokų dydį buvo sulaukęs nemažai kritikos. Reaguodama į ją ministrė A. Pabedinskienė aiškino, kad maksimalios išmokos galės tikėtis bent 18 mėnesių per pastaruosius trejus metus dirbę ir ne mažiau kaip 500 eurų per mėnesį uždirbę asmenys – tie, kurie dirbdami į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau mokesčių

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"