TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bedarbiams pavasaris kol kas neišauš

2011 03 21 0:00
Kovo 1-ąją Lietuvos teritorinėse darbo biržose buvo registruota 306,4 tūkst. bedarbių.
LŽ archyvo nuotrauka

Ekspertai prognozuoja spartų Lietuvos ekonomikos augimą, bet užimtumo lygiui tai neturės didelės įtakos - naujų darbo vietų nėra ir nebus.

Nuosmukio laikotarpiu įmonės persitvarkė taip, kad dabar sugeba pagaminti tą patį kiekį produkcijos turėdamos mažiau darbuotojų, o paskatų verslui kurti naujas darbo vietas kol kas nėra daug. Didžiausias darbo jėgos poreikis šiuo metu jaučiamas stambiose pramonės įmonėse, tačiau jų vadovai dar neskuba įdarbinti naujų žmonių, nes nėra tikri, ar pasaulio ekonomikos atsigavimas

ilgalaikis. O smulkieji verslininkai nemato jokių prošvaisčių, kad Lietuvoje artimiausiais metais atsirastų darbo.

Gelbės eksportas ir emigracija?

Kad auganti ekonomika nedidina darbo vietų skaičiaus, rodo Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros Eurostat duomenys. Šių metų sausį metinis pramonės augimas Lietuvoje siekė 6,6 proc. ir buvo vienas sparčiausių ES, tačiau nedarbo lygis visai nemažėjo. Priešingai, buvo net 4,1 proc. didesnis nei 2009 metais.

Finansų ministerijos (FM) paskelbtame atnaujintame centriniame ūkio raidos scenarijuje numatomas maždaug 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto augimas 2011 metais - daugiausia dėl spartaus eksporto didėjimo. Tačiau FM prognozuoja, kad metinis nedarbo lygis per vidutinį laikotarpį išliks gana didelis, nors po truputį mažės: šiemet - nuo 17,8 iki 14,9 proc., 2012 metais - iki 11,5 proc., 2013-aisiais - iki 9,3 proc., 2014 metais - iki 7,8 procento.

FM teigia, jog nedarbą turėtų mažinti ekonomikos augimas ir veikianti bendra ES darbo rinka, tai yra darbo jėgos išvykimas iš šalies. Ekspertų nuomone, dalį kvalifikuotų Lietuvos darbuotojų susiurbs atsigaunančios Austrijos ir Vokietijos rinkos, atsivėrusios duris migrantams iš Rytų Europos.

Darbo biržos duomenimis, šių metų kovo 1-ąją Lietuvos teritorinėse darbo biržose buvo registruota 306,4 tūkst. bedarbių, arba 14,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Pramonė ieško kvalifikuotų darbuotojų

"Pramonės įmonės dabar noriai įdarbintų naujų darbuotojų, tačiau trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų. Todėl Lietuvoje susidarė paradoksali padėtis: daug žmonių emigruoja, neranda darbo, o įmonių vadovai skundžiasi kvalifikuotų darbuotojų trūkumu", - aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Pasak jo, dalis įmonių apyvartinių lėšų panaudojamos specialistų mokymams, nes rinkoje esantys darbuotojai neatitinka keliamų reikalavimų. Nemažai specialistų per krizę išvyko iš Lietuvos, tad rekordiškai augant eksportui didėja ypač kvalifikuotų darbuotojų poreikis. "Gausėja užsakymų iš užsienio, tačiau daugelio atsisakoma, nes nėra, kas juos galėtų įvykdyti. Kita vertus, verslininkai nesijaučia užtikrinti dėl ateities, todėl kai kurios įmonės maksimaliai išnaudoja turimus išteklius - daugiau moka esamiems darbuotojams, kurie dirba viršvalandžius ar net pusantro etato, ir vengia priimti naujų žmonių. Dėl to, manau, kol kas bedarbių nebus mažiau negu dabar - 14 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų", - kalbėjo S.Besagirskas.

Smulkusis verslas nekurs darbo vietų

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika taip pat nemato, kaip šalyje galėtų atsirasti naujų darbo vietų. Jo nuomone, nedarbo lygis sumažėtų tik tuo atveju, jei daugiau lietuvių ryžtųsi emigruoti ir ieškoti darbo svetur. "Kai žmonės nebegaus pašalpų iš darbo biržos, jie greičiausiai bus priversti rinktis emigraciją. Taip bedarbių skaičius mažės. Bent jau smulkusis verslas artimiausiu metu naujų darbo vietų nepasiūlys, - neslėpė G.Romeika. - Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje didžiulis. O smulkiajame versle darbo jėgos išlaidos sudaro net 80 proc. paslaugos savikainos. Tokiomis sąlygomis negalima tikėtis naujų darbo vietų."

Smulkiojo verslo atstovas įsitikinęs, kad padėtį bent šiek tiek pakeistų tik esminiai mokesčių politikos pokyčiai: darbo jėgos apmokestinimo ir privalomo administracinio apskaitos krūvio mažinimas bei darbdavių ir darbuotojų santykių liberalizavimas. "Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėse dirba iki 10 žmonių, dažnai darbuotojų yra vos keli, o biurokratizmo ir popierizmo - per akis", - teigė G.Romeika.

Jo manymu, net prognozuojamas ekonomikos augimas neskatins smulkiojo ir vidutinio verslo kurti naujų darbo vietų. "Didėjantis eksportas galbūt turės įtakos stambiajam verslui, bet tik ne smulkiajam", - svarstė pašnekovas.

G.Romeika palygino Lietuvos ir Jungtinės Karalystės valdžios požiūrį į smulkųjį verslą. "Jungtinėje Karalystėje smulkusis verslas pirmiausia vertinamas kaip instrumentas, leidžiantis žmogui išsilaikyti savo jėgomis ir neprašyti valstybės paramos. Jungtinės Karalystės mokesčių inspektoriai pirmaisiais veiklos metais sako verslininkui: krauk čekius į dėžę ir dirbk nieko negalvodamas, po metų pažiūrėsime, ar turėsi mokėti valstybei, ar ne", - pasakojo G.Romeika.

Jam pritarė ir pramonininkų atstovas S.Besagirskas - Lietuvoje esą labai sunku pradėti verslą. Žmogus, kuris turi idėją, kaip užsidirbti gyvenimui, negali jos įgyvendinti, nes įmonės veikla pirmuosius metus, kai dar negaunama didelio pelno, apmokestinama neproporcingai daug. "Dirbtinis darbo vietų kūrimo skatinimas nė vienoje valstybėje niekada neveikė. Man regis, tai puikiai suvokia ir mūsų politikai. Geros verslo sąlygos savaime didina darbo vietų skaičių. Deja, Lietuvoje labai bloga aplinka steigti mažas įmones. O užtektų sudaryti palankias mokestines sąlygas mažoms įmonėms kurti, ir nedarbo problemos Lietuvoje neliktų", - sakė S.Besagirskas.

Proveržiui reikia fundamentalių pokyčių

Kaip prognozuoja Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, Lietuvos darbo rinkoje artimiausiu metu neverta laukti prošvaisčių. Kad vis labiau susitraukiančioje darbo rinkoje atsirastų proveržis, darbdavių atstovo nuomone, reikia ne tik tikėtis pasaulio ekonomikos atsigavimo, bet ir valdžios sprendimų. Tarp svarbiausių D.Arlauskas mini mokesčių lengvatas. "Tačiau jos turi būti radikalios, panašios į tas, kurias Vyriausybė dabar taiko stambiems užsienio investuotojams. Iš esmės tas investicijas mes nuperkame įvairiomis didžiulėmis lengvatomis. Vien todėl į Lietuvą atėjo "Barclays", "Western Union" ir kiti užsienio investuotojai", - kalbėjo D.Arlauskas.

Jo žodžiais, valdžia turi remti tik tas naujas darbo vietas, kurios kurtų didelę pridėtinę vertę. "Vokietijos vyriausybė padengia 50 proc. investicijų į naujas technologijas, pavyzdžiui, kai įmonė įsigyja modernias stakles ir joms prižiūrėti reikia mažiau darbo jėgos. Turi būti finansuojamos net ne darbo vietos, o investicijos, leidžiančios kurti didelės pridėtinės vertės produktus, kuriuos būtų galima parduoti užsienio rinkose. Kitaip sakant, reikia remti įmones, kuriose mokamas didelis atlyginimas, nes ten gaminama konkurencinga produkcija. O remiant darbo vietas, kur uždarbis - minimalus, tik švaistomi pinigai. Nors būtent toks požiūris Lietuvoje dominuoja - įdarbinti kuo daugiau žmonių, kad jie nesitrainiotų be darbo", - dėstė D.Arlauskas.

Pramonininkų atstovas S.Besagirskas teigia, jog visos valstybinės darbo vietų kūrimo programos yra mitas. Kas iš to, jei atėjęs "Barclays" įdarbino nemažai IT specialistų. "Daugelis įmonių vadovų sako, kad padaryta net daugiau žalos negu naudos, nes užsienio investuotojas perviliojo geriausius darbuotojus. Kitos įmonės liko be gerų specialistų, o už tai sumokėjo Lietuva. Kai kurios bendrovės neteko užsakymų, kad "Barclays" jų turėtų", - stebėjosi S.Besagirskas.

Gamyba ar paslaugos?

D.Arlauskas nemato požymių, kad Lietuvos ekonomika galėtų "susiurbti" didesnį skaičių darbuotojų. "Lietuva - ne išimtis, panaši padėtis ir Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje ar Italijoje. Kad tai pasikeistų, būtini dideli struktūriniai ekonomikos pokyčiai", - pabrėžė D.Arlauskas.

Darbdavių atstovas ragina labai rimtai susimąstyti, kokių lietuviai turi galimybių konkuruoti konkrečiose ekonomikos srityse. D.Arlauskui artima vizija, kad Lietuva galėtų tapti Šiaurės Europos paslaugų centru. O viena proveržio krypčių, jo teigimu, galėtų būti atvykstamasis pažintinis ir sveikatingumo turizmas. "Jei galėtume tam pritraukti visus galimus išteklius, į Lietuvą atvyktų daug turistų. Jie čia ilsėtųsi, gydytųsi, naudotųsi kosmetologų, masažuotojų, kirpėjų, pedikiūrininkų paslaugomis. Tada atsirastų daug naujų darbo vietų. Bet jei orientuosimės į gamybą produktų, kuriuos pigiau kuria Azijos šalys, nieko nelaimėsime. Privalu atsisakyti masto ekonomikos, nes šalys, turinčios daugiau išteklių, yra gerokai konkurencingesnės. Mums vertėtų orientuotis į brangias paslaugas, kurioms teikti reikia daugiau darbo rankų. Turėtume prisirišti ne prie "geležų", bet prie žmonių ir geografijos", - įsitikinęs D.Arlauskas.

Su tokiu požiūrius nesutinka LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius S.Besagirskas. "Jeigu nebus pramonės, ir paslaugų sektorius taps nelabai reikalingas. Turistų į Lietuvą atvažiuoja nedaug. Varomoji jėga tebėra pramonė. Be to, ES jau paskelbė ne vieną dokumentą, raginantį atsigręžti į pramonę. Vokietija išliko stipriausia ES ekonomika todėl, kad neiškėlė visos pramonės į Kiniją. Europos Parlamente kalbama, jog Vokietija yra sektinas pavyzdys kitoms ES narėms. Prancūzija, Ispanija ir kitos šalys stengiasi sudaryti sąlygas, kad pramonė nesikeltų į Aziją, nes tik taip galima išlaikyti valstybių konkurencingumą. Idėja, kad galima išgyventi tik iš paslaugų, nepasitvirtino. Ir Lietuva netaps paslaugų centru. Paslaugų jokiu būdu negalima užmiršti, bet tradiciškai esame stipri pramoninė valstybė", - tvirtino S.Besagirskas.

Komentaras

Ministro pirmininko tarnybos Ekonomikos pažangos skyriaus patarėjas Saulius Gaigalas: "Nedarbo mažinimas 2010 metais buvo vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų. Priimtos Darbo kodekso pataisos. Šiandien jau nebedraudžiama dirbti viršvalandžių, galima plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą ir terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtoms darbo vietoms. Palengvintos verslo pradžios sąlygos. 2010 metais pradėjo veikti Verslumo skatinimo fondas. Priimtos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, numatančios paramą jaunimui: už pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbintus asmenis darbdavys vienus metus nemoka socialinio draudimo įmokos pensijų draudimui."

išsilavinimas darbo negarantuoja

Šių metų kovo 1-ąją Lietuvos teritorinėse darbo biržose buvo registruota 306,4 tūkst. bedarbių, arba 14,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

31,5 tūkst., arba 10,3 proc., visų registruotų bedarbių turi aukštąjį išsilavinimą. Dauguma jų baigę šias specialybes: verslo vadyba, teisė, buhalterinė apskaita, ekonomika, socialinis darbas, statybos inžinerija, verslo administravimas, socialinė pedagogika.

Aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys sudaro 10,3 proc., profesinį - 49,0 proc., nekvalifikuot� 40,7 proc. bedarbių.

2010-aisiais 21,5 tūkst. absolventų, vos baigusių studijas aukštosiose ir profesinėse mokyklose, registravosi kaip bedarbiai. Šių metų kovo 1 dieną šalies teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 43,2 tūkst. jaunesnių kaip 25 metų bedarbių, arba 14,1 proc. visų registruotų bedarbių. Darbo neturintis jaunimas sudarė 9,2 proc. Lietuvos 16-24 metų gyventojų.

2010-aisiais registruota laisvų darbo vietų pagal veiklos sektorius: žemės ūkis - 6,7 proc., pramonė - 23,9 proc., statyba - 18,1 proc., paslaugos - 51,3 proc.; 2011 metais: žemės ūkis - 5,2 proc., pramonė - 24 proc., statyba - 12,2 proc., paslaugos - 58,6 procento.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"