TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bedarbių absolventų užderėjimo metas

2013 08 12 6:00
Kaip ir kasmet, Lietuvos darbo biržoje daugiausia darbo dairėsi socialinių mokslų absolventų. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Aukštųjų ir profesinių mokyklų ką tik parengti specialistai plūsta į darbo biržą ieškoti ne vien patirties reikalaujančių darbdavių. Liepą, palyginti su birželiu, absolventų eilės prie biržos net keturis kartus ilgesnės. Žvalgytis darbo juos įpareigoja ir prisiimtos paskolos studijoms, ir nepalanki jaunam žmogui valstybės politika.

Kas trečias Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventas, ką tik atšventęs studijų pabaigą ir gavęs ilgai lauktą, dažnai - itin brangiai kainavusį diplomą, jau ragauja bedarbio duonos. Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 dieną iš viso buvo užregistruota 23,8 tūkst. jaunesnių kaip 25 metų bedarbių.

Kasmet liepą absolventai užplūsta darbo biržą. Kol valdžia giriasi kurianti menamas jaunimo įdarbinimo programas, jauni vaikinai ir merginos negali atsikvėpti galvodami, kaip grąžins studijoms paimtas paskolas, sklindant baugioms žinioms apie menkas galimybes susirasti darbą, ypač - gerai mokamą. Blogiausia nepopuliarių, darbo rinkai nereikalingų specialybių diplomantams, kuriuos visų lygių mokyklos kepte kepa tiesiog darbo biržai. Ką tik baigėsi abiturientų priėmimas į aukštąsias ir profesines mokyklas. Kaip rodo statistika, ir šių metų abiturientai eina tomis pačiomis pėdomis - renkasi tas pačias "biržos" specialybes.

Liepą pasiekė piką

Vien liepos mėnesį darbo biržoje bedarbių, jaunesnių nei 25 metų, įregistruota 11,2 tūkstančio. Ypač padidėjo – daugiau nei 4 kartus - absolventų skaičius. Jų liepos mėnesį darbo biržoje įregistruota 7,4 tūkst., o pernai absolventų skaičius tokiu metu siekė 7,2 tūkstančio.

"Nors registruotų bedarbių skaičius šalyje 2 tūkst. sumažėjo, jaunų bedarbių liepą, kaip įprastai, gerokai padaugėjo“, - paaiškino Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė.

"Liepa darbo rinkoje, kaip ir kiekvienais metais, pasižymi absolventų gausa: gavę diplomus, nepriklausomai nuo šalies ekonominės situacijos, jie skuba į šalies teritorines darbo biržas ieškodami darbo. Palaipsniui dalis absolventų „nubyra“ – įsidarbina. Todėl jau pirmosiomis rugpjūčio savaitėmis absolventų skaičius darbo biržoje būna mažesnis nei liepą, kai vos gavę diplomus daugelis registruojasi“, - sakė M.Jankauskienė.

Faktai

Daugiausia darbo ieškančių profesinių mokyklų absolventų – 36,6 proc., įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą – beveik 36 proc., aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą – per 27,6 procento.

Iš įgijusių aukštąjį išsilavinimą bedarbių rugpjūčio pradžioje, kaip ir kasmet, dominavo galintys dirbti socialinį darbą, taip pat ekonomikos, viešojo administravimo, verslo vadybos, teisės, socialinės pedagogikos ir kineziterapijos profesijos jaunuoliai.

V.V.Zimnickas įsitikinęs, kad darbo patirtis, nors ir svarbi, nėra esminis kriterijus įdarbinant žmogų. „Kiekvienas darbdavys turi tikslą, kad darbuotojas neštų pridėtinę vertę. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Vis dar trūksta inžinierių

Įmonės „Puntukas“ generalinis direktorius Vytautas Vidmantas Zimnickas iš gausiausiai darbo biržoje besibūriuojančių jaunų specialistų kaip reikalingus įmonei įvardijo kineziterapijos, taip pat vadybos specialistus. Tuo tarpu socialinį išsilavinimą įgiję žmonės, kaip sakė jis, paprastai gali dirbti tik pagalbininkais, be to, jų paklausa įmonėje yra menka.

Pašnekovas pažymėjo, kad labiausiai trūksta specialistų, kurių eilės nesidriekia ir darbo biržoje: inžinierių, konstruktorių, gamybos organizatorių, technologų. Šie specialistai, kaip sakė V.V.Zimnickas, išlieka deficitiniai. Be to, inžinerinį darbą atliekantiems darbuotojams, kitaip nei dirbantiems vadybos ar pardavimo srityje, daug svarbiau turėti atitinkamą išsilavinimą bei specializaciją.

Patirtis - ne svarbiausia

V.V.Zimnickas įsitikinęs, kad efektyviai dirbti pasiryžusiam absolventui gali neprireikti ilgo laikotarpio norint įgyti darbo patirtį ir pasiekti pirmuosius rezultatus. Darbo patirtis, nors ir svarbi, nėra esminis kriterijus įdarbinant žmogų. „Kiekvienas darbdavys turi tikslą, kad darbuotojas neštų pridėtinę vertę. Aišku, neturinčio jokios patirties darbuotojo adaptacinis periodas ilgesnis negu turinčiojo darbo patirtį, tik nesusipažinusio su įmonės veiklos specializacija. Tačiau su jaunu žmogumi paprastai būna lengviau sutarti bent dėl darbo sąlygų ir kitų dalykų“, – svarstė jis.

Pašnekovas taip pat teigė manąs, kad absolventų įsitvirtinimą darbo rinkoje turėtų palengvinti prezidentės pasiūlytas metodas ugdyti praktinius įgūdžius - dar būdami darbo biržoje abiturientai galės iki 4 mėnesių semtis praktinių įgūdžių ir save realizuoti pasirinktoje įmonėje. „Kaip tik ir mūsų įmonėje bus šnekamasi su kai kuriais padaliniais, ar jiems būtų naudinga priimti tokių praktikantų. Per 4 mėnesius įvertinsime šių abiturientų norą, polinkius bei kompetencijas ir galbūt pasiūlysime pasilikti“, - sakė įmonės vadovas.

Diplomuotus įdarbina skubiau

Iš 23 tūkst. įregistruotų jaunų bedarbių - 43,5 proc. neturintys jokios profesijos, o daugiau nei pusė – 52,7 proc. – niekada nedirbę, taigi neturi darbo patirties.

M.Jankauskienė pažymėjo, kad darbo birža neišskiria abiturientų kaip atskiros kritinės bedarbių masės. Mat jie neturi jokios profesijos, tad pirmiausia reikia jiems suteikti kvalifikaciją.

„Abiturientai į darbo rinką ateina neturėdami jokios praktikos ir profesijos, jie yra visiškai „žali“ darbo rinkoje. Todėl jiems siūlomos mokymo programos, specialūs jaunimui skirti projektai. O štai absolventai yra svarbi bedarbių grupė, nes jie į darbo biržą ateina pasirengę, turėdami profesiją. Juos įdarbinti reikia skubiai, kad neprarastų kvalifikacijos ir įgūdžių“, - paaiškino M.Jankauskienė.

Spaudžia studijų paskolos

Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės prezidentas Justinas Petkus pažymėjo, kad absolventai registruotis darbo biržoje skuba nenorėdami prarasti valstybės už juos mokamo privalomojo sveikatos draudimo (PSD). Mat absolventai valstybės lėšomis PSD apdrausti iki rugpjūčio 31 dienos.

Tuo tarpu Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Inga Kalpakovaitė įsitikinusi, kad žvalgytis darbo juos įpareigoja ir prisiimtos paskolos studijoms. „Studentų pasiimtos paskolos yra gana nemažas įsipareigojimas. Nori jie to ar ne, bet studentų mintys būna nukreiptos į tai, kaip grąžinti pasiimtą paskolą. Juolab kad dabartinė paskolų sistema, kai studentams paskolas teikia kredito įstaigos, nėra tokia palanki kaip anksčiau egzistavusi valstybinė paskolų sistema“, - sakė pašnekovė.

Be to, anot jos, studentai taip anksti ir aktyviai registruojasi darbo biržoje ir dėl vyraujančių žinių apie didelį nedarbą ir mažas galimybes susirasti darbą. Studentai renkasi "aktyvesnius" būdus įsilieti į darbo rinką ir stengiasi nepražiopsoti savo progos.

Dirba ir studijuodami

I.Kalpakovaitė pažymėjo, kas prasidėjus reformai, o dar ir užklupus ekonomikos krizei, jaučiama, jog kur kas didesnė studentų dalis dar iki diplomo gavimo studijas bando derinti su darbu. Labai dažnai studijų metais pasirinktas darbas nėra aukštos kvalifikacijos ir ne itin susijęs su studijuojama sritimi.

„Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, studentui tenkanti valstybės parama yra itin menka - esame gerokai žemiau ES vidurkio. Natūralu, kad studentas studijų metu turi turėti galimybę normaliai gyventi: knygą nusipirkti, muziejų aplankyti, galiausiai pasilinksminti, o visa tai kainuoja“, - paaiškino ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"