TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bedarbių daug, o uoste specialistų trūksta

2010 12 06 0:00
Vakarų laivų gamyklai reikia 100 specialistų, bet norinčiųjų įsidarbinti įmonėje skambučių sulaukiama nedaug.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Lietuvai šimtais tūkstančių skaičiuojant bedarbius, Klaipėda atspindi bendras šalies darbo rinkos tendencijas. Tačiau turi ir išskirtinių bruožų. Aukštos kvalifikacijos darbininkų emigracija labiausiai pakenkė sėkmingai dirbančiam uostamiesčio pramonės sektoriui.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos (TDB) duomenimis, gruodžio 1 dieną nedarbas uostamiestyje viršijo metų pradžioje sudarytas prognozes ir siekė 13,2 proc., visoje apskrityje - 13,7 proc., tuo metu šalies vidurkis buvo 14 procentų. Tačiau kai kuriose Klaipėdos apskrities savivaldybėse nedarbas buvo kur kas didesnis už šį rodiklį: Palangoje ir Skuode jis siekė atitinkamai 15,6 ir 15,7 procento.

"Galima sakyti, kad nedarbo lygis stabilizavosi. Jo kritimo po vieną dešimtąją per mėnesį Klaipėdos mieste dar negalima vertinti kaip teigiamų pokyčių", - LŽ sakė TDB direktorius Andrius Adomaitis. Tačiau Klaipėdoje vyksta ir priešingas procesas - didėja kvalifikuotų specialistų poreikis, kurio darbo birža negali patenkinti.

Daugiau uždirba

Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės "Hay Group" atliktas Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimas nurodė ir apibendrino skirtumus, kuriuos atskleidė ekonomikos krizės laikotarpiu išryškėjęs miestų atsparumas neigiamiems poveikiams.

Apklausus 214 Lietuvos įmonių maždaug 20 veiklos sektorių ir išanalizavus daugiau nei 59 tūkst. darbuotojų atlyginimus, išryškėjo per metus (nuo 2009-ųjų gegužės) įvykę pokyčiai. Nustatyta, kad didžiausias bazinis darbo užmokestis yra Klaipėdoje - 3 proc. didesnis nei rinkos vidurkis. Vilniuje - tik 1 proc. didesnis nei rinkos vidurkis, Kaune - 5 proc. mažesnis nei rinkos vidurkis. Panevėžyje ir Šiauliuose baziniai atlyginimai 18 proc. mažesni negu rinkos vidurkis.

Pasak apklausos rengėjų, darbo užmokesčio skirtumus lemia skirtingas pragyvenimo lygis miestuose ir regione dominuojantys verslo sektoriai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad įmonės, kurios turi skyrius ar padalinius keliuose regionuose, taiko skirtingus bazinio užmokesčio koeficientus, atsižvelgdamos į vietos pragyvenimo lygį.

Tai buvo ypač akivaizdu analizuojant tyrimo Klaipėdoje duomenis: uostamiesčio įmonės darbininkams moka iki 40 proc. didesnį bazinį atlyginimą nei bendras rinkos vidurkis. Tokį skirtumą lemia didelis darbuotojų poreikis uoste, ypač laivybos sektoriuje, ir didelė darbininkiškų profesijų atstovų migracija į Švediją ir Norvegiją.

"Hay Group" paslaugų konsultantė Marija Kropienė LŽ patikslino, kad bazinio atlyginimo sąvoka reiškia įprastinę algą, neatskaičius darbuotojų mokamų mokesčių, tačiau be kintamų priedų. Kiek anketų pateikė didžiosios uostamiesčio įmonės, tyrime neišskirta. Artimiausiomis dienomis bus apibendrintas ir kitas, vadovų atlyginimų pokyčio tyrimas, kurio išvadas numatoma paskelbti dar gruodį.

Laivininkų neranda

Darbininkų atlyginimai Klaipėdoje ir anksčiau buvo aukštesni nei kituose regionuose. Tačiau tyrimas neanalizavo, kiek jie nuo 2008 metų sumažėję ir kaip keitėsi įmonėse dirbančių žmonių skaičiai. Akivaizdu, kad laivininkų ar jūrininkų darbas užsienyje turi dvi puses.

Periodiškai išvykstantys dirbti į kitas šalis žmonės dalį algos parveža namo, o tai jų šeimoms leidžia gyventi neribojant savo poreikių: pirkti butus, namus, automobilius. Tačiau užsienyje vertinami specialistai neplanuoja dirbti Lietuvoje, ypač vyrai, ir bent jau tol, kol turi sveikatos. Kai kuriuos atgraso ir psichologinės priežastys: grįžti į anksčiau jį atleidusią įmonę žmogui trukdo orumas. Tai Lietuvai praktiškai jau prarasta darbo jėga.

Todėl pastaruoju metu Klaipėdos spaudoje mažėja darbo ieškančiųjų, bet gausėja darbą siūlančiųjų skelbimų. Tarp jų yra ir kartojamų mėnesius ar net metus. Aukštos kvalifikacijos, III-V kategorijų, laivų remonto ir statybos specialistų - suvirintojų, laivų korpusų surinkėjų, vamzdininkų - ieškoma nuolat.

Šiuo metu Klaipėdoje daugiausia laisvų darbo vietų yra paslaugų sektoriaus įmonėse, antrojoje vietoje - pramonė, ypač laivų sektorius. Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius A.Adomaitis teigia, kad siauros specializacijos laivininkų Lietuvoje ir anksčiau trūko, o dabar visai nebėra. Tie, kurie registruojasi ieškodami darbo ir turi įgiję suvirintojo praktikos statybose, uosto įmonėms netinka. Kiek laivų specialistų kasmet paruošiama, tiek pat jų praktiškai išvažiuoja į užsienį. Todėl laivininkai be darbininkų iš kitų šalių niekad neišsiverčia. Šiuo metu dirbančių užsieniečių skaičius, pasak A.Adomaičio, Klaipėdoje sumažėjęs: anksčiau buvo įdarbinama iki pusantro tūkstančio, o dabar likę tik 200. Iš dalies tai susiję su permainomis laivų statykloje.

Savų neužtenka

Darbuotojų ieškančios Vakarų laivų gamyklos personalo direktorius Tomas Vainorius nepaneigė, kad dvi didžiosios uostamiesčio laivų įmonės, ypač laivų statykla "Baltija", tapo "kadrų kalve" analogiškoms Norvegijos įmonėms.

"Atlyginimais ir dabar negalime su jais konkuruoti, tačiau žmonės turi pasirinkti, ar svarbiau pinigai, ar gyvenimas su šeima. Nors ieškome aukštos kvalifikacijos darbininkų, priimame praktikai ir profesinių mokyklų moksleivius, po to juos įdarbiname. Šiuo metu turime 44 praktikantus, kuriems mokame stipendiją ir sudarome sąlygas įgyti kvalifikaciją įmonėje. Atlyginimų vidurkis įmonių grupėje sudaro 3,5 tūkst. litų, neatskaičiuos mokesčių. Atmetus pagalbinius darbuotojus ir administraciją, pagrindinių darbininkų atlyginimo vidurkis toks ir yra, bet aukštos kvalifikacijos specialistų uždarbiai gali siekti ir 5 tūkst. litų", - sakė T.Vainorius.

Į vieną grupę sujungtose Vakarų laivų gamyklos įmonėse, įskaitant neseniai nupirktą "Baltijos" laivų statyklą, šiuo metu dirba per 2000 žmonių. Anksčiau jų buvo priskaičiuojama trečdaliu daugiau. Tačiau investuotojams perkant "Baltiją" tik apie 600 žmonių iš tuo metu sumažinto iki 950 žmonių kolektyvo sutiko pereiti į Vakarų laivų gamyklą. Metus laukę numatytų permainų darbininkai psichologiškai buvo pasirengę išvykti svetur. Todėl vienu metu net keli šimtai žmonių pasiėmė išeitinę kompensaciją ir pagal pačios įmonės skelbimų lentoje iškabintus pasiūlymus pasirinko darbą užsienyje.

Ankstesniais metais abi įmonės priimdavo dirbti iki 1000 užsieniečių. Paklaustas apie darbo jėgos iš kitų valstybių samdymą, T.Vainorius tikino, kad šiuo metu užsieniečių įmonėje - mažuma. O iš dviejų kinų grupių - 50 ir 30 žmonių, kurie prie vieno projekto dirbo po metus, likę vos 7. Ir šie specialistai netrukus išvažiuos. Kiek jų vėl reikės kviestis, iš kokių šalių, paaiškės jau sausį.

Pagal gautų laivų statybos ir remonto užsakymų skaičių šiuo metu Vakarų laivų gamyklai reikia 100 specialistų. Tačiau numatoma, kad pavasarį, kai padaugės darbų, teks priimti dar 200 žmonių. "Jei pagal skelbimus nerasime specialistų Lietuvoje, kviesimės jų iš Latvijos, Ukrainos, Rusijos. Konkretiems projektams skelbiame išorinių subrangovų konkursus, grupei žmonių kartu ieškome ir meistro-projekto vadovo. Patys taip pat turime užsienio partnerių, su kuriais seniai bendradarbiaujame. Konkretų šalies pasirinkimą lemia padėtis vietiniame laivų statybos ir remonto sektoriuje", - aiškino T.Vainorius.

Jis pripažino, kad norinčiųjų įsidarbinti įmonėje skambučių sulaukia nedaug. Įtakos tam esą turi ir prieššventinis laikotarpis: šiuo metu iš užsienio namo grįžę žmonės neskuba darbintis prieš šventes, net jeigu ir yra apsisprendę likti Lietuvoje.

Dėl protų nutekėjimo atsiradusį inžinerinių-techninių darbuotojų trūkumą įmonė stengiasi užpildyti savo jėgomis: pasirenka praktiką atlikusius Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto absolventus ir juos parengia vietoje, prisivilioja specialistų iš kitų įmonių.

Faktai

Nedarbo lygis 2010 metų gruodžio 1 dieną, Klaipėdos TDB duomenimis, buvo 13,7 procento (Klaipėdos mieste - 13,2 proc., Klaipėdos rajone - 13,5 proc., Neringos mieste - 5,6 proc., Kretingos rajone - 14,2 proc., Palangos mieste - 15,6 proc., Šilutės rajone - 14,4 proc., Skuodo rajone - 15,7 proc.).

Nuo metų pradžios Klaipėdos apskrityje nedarbo lygis išaugo 1,9 procentinio punkto (Klaipėdos mieste - 1,5 proc. punkto, Klaipėdos rajone - 1,7 proc. punkto, Neringos mieste - 1,6 proc. punkto, Kretingos rajone - 2,7 proc. punkto, Palangos mieste - 2,4 proc. punkto, Šilutės rajone - 2 proc. punkto, Skuodo rajone - 3,9 proc. punkto).

Bedarbių Klaipėdos apskrityje buvo 34 tūkstančiai (Klaipėdos mieste - 16,3 tūkst., Klaipėdos rajone - 4,6 tūkst., Neringos mieste - 151, Kretingos rajone - 4,1 tūkst., Palangos mieste - 1,8 tūkst., Šilutės rajone - 4,9 tūkst., Skuodo rajone - 2,2 tūkst.).

Vyrų bedarbių Klaipėdos apskrityje buvo 17,5 tūkst., moterų - 16,5 tūkstančio. Jaunimo iki 25 metų Klaipėdos TDB registruota 5,4 tūkst. (15,9 proc. visų bedarbių), neturinčių profesinio išsilavinimo - 14 tūkstančių (41,2 proc.).

Daugiausia bedarbių registruota dirbusių paslaugų sektoriuje - 46 proc. (didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, transporto ir apsaugos srityje, administravimo ir aptarnavimo srityje), pramonėje - 16,6 proc. (apdirbamojoje pramonėje), statyboje - 8,4 procento.

Klaipėdos apskrityje buvo registruota apie 500 laisvų darbo vietų (Klaipėdos mieste - 433, Klaipėdos rajone - 18, Kretingos rajone - 23, Palangos mieste - 10, Šilutės rajone - 10, Skuodo rajone - 5).

Daugiausia laisvų darbo vietų paslaugų sektoriuje - 61 proc. (didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje), pramonės sektoriuje - 23 proc. (apdirbamojoje pramonėje), statybos sektoriuje - 15,7 procento.

Šaltinis - Klaipėdos TDB

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"