TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bedarbių minios šie metai nesumažins

2013 01 10 6:00
LŽ archyvo nutrauka/Ekspertai prognozuoja, kad nedarbas šiemet išliks gana didelis.

Pernai Lietuvoje darbą susirado beveik 17 tūkst. bedarbių. Tačiau darbo biržoje jų vis dar registruota tiek pat, kiek buvo sunkiausiais ekonomikos krizės metais.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, pernai registruotų bedarbių krašte sumažėjo 7,4 proc. - nuo 227,1 iki 210,2 tūkstančio. Tiek pat jų buvo ir 2009-ųjų liepos, ir 2010-ųjų spalio mėnesiais, kai ūkį krėtė ekonomikos karštligė.

Šiuo metu darbdavių apklausos pagrindu rengiama darbo rinkos prognozė rodo, kad darbo rinkoje ryškesnių pokyčių tikėtis neverta. Biržos specialistai nedrįsta tvirtinti, jog šiemet bedarbių mažės. Tačiau guodžia, kad nemato prielaidų ir registruotų bedarbių skaičiui itin didėti.

Ekonomikos ekspertų nuomone, šiemet nedaug žmonių susiras darbą. Ryškesniam proveržiui neužteks numatomo ekonomikos augimo. Be to, daugiau naujų darbo vietų negali atsirasti be esminių mokesčių ir švietimo sistemų reformų.

Išsigelbėjimas - individuali veikla

Buvusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė į LŽ skambutį atsiliepė pakeliui į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Žinoma ekonomistė kaip tik vyko atsiimti individualios veiklos pažymos, nes rengiasi dirbti kaip nepriklausoma ekspertė ir konsultantė.

R.Vainienei didelį įspūdį padarė tai, kad mokesčių inspekcijoje tokių kaip ji - šimtų šimtai. "Kai atvykau užsakyti pažymos, eilėje priešais mane buvo gal du šimtai žmonių, norinčių gauti verslo liudijimus ir individualios veiklos pažymas. Manau, oficiali nedarbo statistika šiemet mažės ne todėl, kad atsiras daug naujų darbo vietų, o dėl to, jog gelbėjimosi rato ieškantys žmonės drąsiau imsis savarankiškos individualios veiklos", - kalbėjo ekonomistė.

R.Vainienė nesitiki, kad Lietuvoje artimiausiu metu bus įkurta daug naujų darbo vietų, o nedarbo lygis galėtų pasiekti prieškrizinius 4,5 procento. Jos nestebina tai, jog bedarbių Lietuvoje tebėra tiek pat, kiek krizės metais, nors ekonomika jau išlipo iš duobės ir gyventojų per dešimtmetį krašte sumažėjo 12,3 proc., arba 430,2 tūkstančio.

"Reikia pripažinti, kad dalis registruotų bedarbių dėl nelankstaus Darbo kodekso ir socialinių įmokų dydžio dirba nelegaliai. Jie registruojasi biržoje, gauna pašalpas, tačiau atsisako siūlomo darbo. O pajamų šie bedarbiai gauna iš nelegalios veiklos, ypač tose srityse, kur žmogus teikia paslaugas žmogui: tvarko namus, prižiūri vaikus, rengia šventinius pietus ir panašiai", - dėstė ekonomistė. Ji nesiryžo spėlioti, kiek tokių šešėlinių bedarbių galėtų būti Lietuvoje.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka/R.Vainienė: "Manau, oficiali nedarbo statistika šiemet mažės ne todėl, kad atsiras daug naujų darbo vietų, o dėl to, jog gelbėjimosi rato ieškantys žmonės drąsiau imsis savarankiškos individualios veiklos."

Procesas nebus spartus

Finansų analitikas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas išliks panašus arba bus šiek tiek lėtesnis negu 2012-aisiais, o tai esą turės daugiausia įtakos nedarbo statistikai. "Kadangi 3,5 proc. augimas praėjusiais metais garantavo gana apčiuopiamą nedarbo lygio mažėjimą, yra pagrindo tvirtinti, jog ir šiemet to ekonomikos augimo, kurį Lietuva "išspaudžia", pakaks naujoms darbo vietoms kurti ir nedarbui mažinti. Tačiau tikra tai, kad procesas nebus spartus, o atskirais mėnesiais dėl sezoniškumo galime sulaukti ir laikino nedarbo lygio padidėjimo", - sakė jis.

G.Nausėda nemano, kad nuo sausio 1 dienos iki 1000 litų padidinta minimali mėnesio alga vers įmonių vadovus naikinti kai kurias darbo vietas. "Man regis, per artimiausius keletą mėnesių galėsime įvertinti šio sprendimo įtaką darbo rinkai. Esu linkęs vadovautis prielaida, kad dalis verslo sugebės priimti valdžios sprendimą be didesnių nuostolių. Daugelyje įmonių atlyginimas jau siekė 1000 litų, tad joms nereikės persiorientuoti. Smulkesniam verslui, ypač ekonomiškai silpnuose regionuose, gali kilti problemų, bet pasekmės priklausys nuo to, ar ten labai paplitę šešėliniai atlyginimai. Jeigu žmonės faktiškai uždirba daugiau nei minimali alga, persigrupuos šešėlinio ir oficialiai mokamo užmokesčio dalis. Todėl darbo vietos vargu ar bus naikinamos. Blogiausia padėtis tų įmonių, kurios nepajėgia mokėti daugiau. Drįstu teigti, jog tokių yra, tačiau jos neturėtų reikšmingai paveikti bendrų šalies nedarbo rodiklių", - aiškino ekonomistas.

Trūksta kvalifikuotų specialistų

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas mano, kad sėkmingiau kurti darbo vietas trukdo struktūrinis nedarbas, kai darbo jėgos pasiūla neatitinka paklausos. "Lietuvoje šiuo metu populiariausi socialiniai mokslai, juos baigusių absolventų yra per daug. Šiems specialistams sunku susirasti darbą, tad jie priversti arba keisti kvalifikaciją, arba tapti ilgalaikiais bedarbiais. Tuo metu pramonės įmonėse jaučiamas didelis kvalifikuotų techninių krypčių darbuotojų stygius. Antai 2011 metais laisvų darbo vietų pramonėje skaičius padidėjo trečdaliu, bet užimtų darbo vietų pagausėjo tik 5,5 procento. Taigi akivaizdu, kad įmonės pasirengusios priimti daugiau darbuotojų, tačiau neranda kvalifikuotų specialistų", - teigė analitikas.

A.Izgorodinas prognozuoja, kad nedarbas šiemet išliks gana didelis, nors šiek tiek ir mažės. Anot jo, viena to priežasčių yra vadinamieji nedarbo spąstai. "Lietuvoje mokami pernelyg dideli darbo jėgos mokesčiai ir stichiškai skiriamos socialinės pašalpos. Nedarbo spąstų rodiklis šalyje šiuo metu siekia 70 procentų. Kitaip sakant, kai bedarbis grįžta į darbo rinką, 70 proc. jo gaunamo darbo užmokesčio sudaro gyventojų pajamų mokestis ir "Sodros" įmokos. Dėl didelių darbo jėgos mokesčių įmonei brangu samdyti naują darbuotoją. Tokios nepalankios sąlygos gerokai riboja nedarbo mažėjimą. Kita vertus, dosnių pašalpų sistema skatina žmones registruotis darbo biržoje ir uždarbiauti nelegaliai", - kalbėjo analitikas.

Tikisi gražesnio rodiklio

Latvijai kur kas sėkmingiau negu Lietuvai sekasi kurti naujas darbo vietas. Pernai gretimoje valstybėje bedarbių sumažėjo beveik 10 tūkst. daugiau nei Lietuvoje - 26 tūkstančiais. Šių metų pradžioje kaimynų oficialus nedarbo lygis sudarė 10,6 proc., ir tai atitinka 2009-ųjų, kai šalį siūbavo ekonomikos krizė, rodiklius.

Tiesa, Latvijai nepavyko įgyvendinti politikų iškelto uždavinio - sumažinti oficialų nedarbą iki gražaus vienženklio skaičiaus.

Latvijos valstybinės užimtumo agentūros direktorė Inesė Kalvanė sako, kad tai padaryti sutrukdė ir duomenų koregavimas po gyventojų surašymo, mat paaiškėjo, jog šalyje gerokai daugiau sumažėjo žmonių, nei manyta anksčiau. Registruotų bedarbių Latvijoje pernai sumažėjo nuo 130 iki 104 tūkstančių, tačiau manoma, kad darbo neturi dar keli  tūkstančiai žmonių. Sunkiausiai jį sekasi susirasti ilgalaikiams bedarbiams, jaunimui ir žmonėms, kuriems per 50 metų.

"Nors prognozuojamas gerokai lėtesnis ekonomikos augimas ir euro zoną tebėra apėmusi krizė, šiemet registruoto nedarbo lygis Latvijoje vis dėlto turėtų kristi žemiau 10 proc. ribos", - vylėsi I.Kalvanė.

Ekspertai taip pat mano, kad Lietuvos kaimynei šiemet pavyks sumažinti nedarbą. Tam esą daugiausia įtakos turės naujų darbo vietų kūrimo tempai ir padėtis Latvijos prekių bei paslaugų eksporto rinkose.

Skaičiai

Oficialus nedarbo lygis Lietuvoje sausio 1-ąją sudarė 11,4 proc. ir buvo 0,6 proc. punkto mažesnis negu prieš metus.

Registruotų ilgalaikių bedarbių pernai sumažėjo 45,4 proc., jaunų bedarbių - 14,2 procento.

Net 41 proc. registruotų bedarbių neturi jokios profesijos. Daugiausia darbo biržoje registruota pardavėjų, administratorių, verslo paslaugų vadybininkų, apdailininkų, virėjų, apskaitininkų, buhalterių, pardavimo vadybininkų, stalių, plataus profilio statybininkų.

Gruodžio mėnesį vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmoka siekė  569,5 lito. Vidutinė pašalpos mokėjimo trukmė 2012 metų ketvirtąjį ketvirtį buvo 4,18 mėnesio.

Šaltinis: Darbo birža 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"