TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bedarbius vėl privers "imti" darbo vietą

2015 07 03 6:00
Politikų nuomone, šiuo metu reikia darbo jėgos, nes kasdien skelbiama apie dešimtis tūkstančių laisvų darbo vietų, o šalyje yra apie 100 tūkst. bedarbių.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Bedarbiams suteikta laisvė atsisakyti darbo biržos jiems siūlomo darbo ir neprarasti bedarbio statuso tęsėsi vos porą mėnesių. Seimo nutarimu nuo liepos grįžtama prie senos tvarkos - teks priimti darbo pasiūlymus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kritikuojama, kad neturi aiškios pozicijos ir kelia chaosą.

Tik balandžio 24 dieną socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė patvirtino tvarką, kad bedarbiai negali būti išbraukti iš darbo biržos sudaromo sąrašo, jeigu atsisako darbo biržos jiems siūlomos laisvos darbo vietos. Nors sprendimas iš karto sulaukė tiek darbo rinkos dalyvių, tiek Lietuvos darbo biržos (LDB) kritikos, ministerija teigė, kad taip įtvirtinamas didesnis teisingumas bedarbių atžvilgiu.

Gegužės viduryje ministrės patarėjas ryšiams su visuomene Arūnas Malinovskis LŽ paneigė net kalbas, kad įstatymo pakeitimas yra laikinas ir tvarką artimiausiu metu planuojama vėl keisti.

Vis dėlto birželio 23 dieną Seimas pritarė Seimo nario, Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario Ričardo Sargūno pateiktai pataisai. Ji į Užimtumo rėmimo įstatymą sugrąžino nuostatą, kad bedarbio statusas panaikinamas, jeigu šis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis numatytomis darbo rinkos paslaugomis. Pakoreguotas įstatymas įsigaliojo liepos 1 dieną.

Nepasiruošę spręsti patys

Pataisą pateikęs R. Sargūnas sakė nemanąs, kad SADM suklydo sušvelninusi sąlygas bedarbiams, tačiau visuomenė tokiam sistemos liberalizavimui esą dar nepribrendusi. Jo įsitikinimu, šalyje reikia formuoti požiūrį, kad žmogus turi pats išlaikyti save bei savo šeimą, ir įstatymai turi kreipti visuomenę šia linkme. Esą nesiimant veiksmų ateityje gali susikurti „pašalpų prašytojų" karta, kuri nenorės integruotis į dirbančių žmonių visuomenę. Seimo nario manymu, neteisinga, kai pačiam bedarbiui leidžiama spręsti, ar jis nori darbo, ar ne, o valstybė jį besąlygiškai išlaiko.

„Nesant sklandžiai veikiančio ekonomikos mechanizmo valstybėje ir visi kiti dalykai nejuda iš vietos. Todėl atleisti varžtų nereikėtų. Pernelyg liberali tvarka nėra teisinga ir kitų žmonių atžvilgiu – tų, kurie keliasi anksti, dirba paprastą darbą už minimalų atlyginimą ir gauna beveik tiek pat, kaip ir tie pašalpų gavėjai, kurie nieko negalvoja ir niekuo nesirūpina“, - aiškino R. Sargūnas.

Vertindamas įstatymą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas sakė negalintis teigti, kad dabartinė tvarka yra tobula, tačiau šiuo metu ieškoma būdų spręsti darbo jėgos stygiaus problemą, taip pat mažinti socialinių išmokų lėšų apimtį. Jo manymu, lengvatos bedarbiams yra ne pats protingiausias sprendimas, kai šalyje apstu laisvų darbo vietų, o bedarbių - tūkstančiai. „Labai keista, kai darbo yra, bet reikia mokėti išmokas“, - sakė Seimo narys ir pateikė pavyzdį, kad esą būtent dėl darbo jėgos stygiaus stringa ir renovacijos procesas, kurį "visų gyventojų labui reikia įgyvendinti".

Paklaustas, ar tvarkos kaitaliojimas vis dėlto nekelia chaoso, A. Sysas pabrėžė, kad įstatymai privalo reaguoti į pokyčius rinkoje. „Šiandien daug kalbama apie lankstumą. O tai nebūtinai galimybė atleisti ir mokėti mažesnes išeitines išmokas ar apie atleidimą įspėti prieš trumpesnį laikotarpį. Lankstumas yra galimybė prisiderinti prie rinkos poreikių. Šiandien reikia darbo jėgos, kasdien skelbiama apie dešimtis tūkstančių laisvų darbo vietų, o šalyje yra apie 100 tūkst. bedarbių. Taigi ir einama aktyvesniu, greitesniu tvarkos keitimo keliu“, - aiškino pašnekovas.

Sprendimai ministerijos valioje

Nors Seimas pritarė griežtesnei tvarkai nei buvusi, Rimantas Jonas Dagys, parlamento Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas, atkreipė dėmesį, kad SADM turi gana daug erdvės protingai ją sureguliuoti, nustatyti lankstesnius tarpinius procesus. „Pavyzdžiui, bedarbis gali nuvažiuoti susipažinti su darbo biržos jam siūlomu darbu, įvertinti, ar darbas jam tinka, o paskui kalbėtis su darbo biržos atstovu, ar šis pasiūlė pagal kvalifikaciją, galimybes, norus jam tinkamą darbo vietą. Tada birža patikrina darbo vietos sąlygas ir galbūt pasiūlo ką nors kita. Tokius tarpinius procesus, lankstumą ministerija gali reguliuoti – niekas netrukdo“, - kalbėjo jis.

Tačiau Seimo narys kritikavo ministeriją, kad ši neturi tvirtos nuomonės, esą jos neapsisprendimas kelia sumaištį. „Deja, jau trejus metus nematau, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš vis turėtų nuomonę kokiu nors klausimu. Jos tiesiog nėra. O kai jos nėra, įstatymai priimami gana chaotiškai, priklausomai nuo kiekvieno pataisos teikėjo išmanymo ir problemos suvokimo. Ar jūs matėte kokią nors aiškią, vientisą ministerijos poziciją? Komitetas jos nemato“, - rėžė R. J. Dagys.

Ministerija susilaiko nuo komentarų

SADM nuo komentarų apie Seimo patvirtintą pataisą susilaikė. Paklausta, ar balandį ministrės priimta tvarka pasiteisino, SADM Užimtumo ir darbo rinkos skyriaus vedėja Nijolė Dilbienė atsakė, kad Seimas priėmė šį įstatymą, todėl klausimai turėtų būti adresuoti pataisos autoriui.

Anksčiau sprendimą suteikti daugiau teisių bedarbiams ministerija tvirtai gynė. Tuo metu tiek darbdaviai, tiek Darbo birža nuogąstavo, kad leidžiant atsisakyti siūlomos darbo vietos teritorinėse darbo biržose gali padidėti registruotų bedarbių skaičius, taip pat susidaryti palankesnės sąlygos nemotyvuotiems dirbti asmenims piktnaudžiauti valstybės skiriamomis socialinėmis garantijomis ir išmokomis. Mat ir griežtesnėmis sąlygomis bedarbiai bando piktnaudžiauti - darbdavių prašo patvirtinti, kad jie netinka siūlomam darbui arba kad darbdavys pasirinko kitą kandidatą.

Tačiau A. Malinovskis tuo metu LŽ tikino, kad žmogus turi pats nuspręsti, ar jam tinka darbo vieta. Esą tik tuomet jis gali dirbti kokybiškai. „Pramonininkams ir verslininkams užduodu klausimą: ar jums reikia darbuotojo, kuris tris dienas užimtų darbo vietą, o paskui jį atleistumėte kaip nemotyvuotą ir neatliekantį darbo? Ar jums reikia kitokio darbuotojo - kuris dirbtų ir uždirbtų sau atlyginimą, o jums – pelną? Prievarta nėra paskata – žmones reikia motyvuoti. Visi žmonės gali būti motyvuoti, tik reikia surasti „raktą“. Tam ir sukurta Lietuvos darbo birža, ji turi suprasti, įsigilinti į žmogų ir rasti jam tinkamą darbą“, - tada aiškino jis ir pabrėžė, kad ieškant darbo vietos svarbu atsižvelgti ne tik į formalių reikalavimų atitiktį, bet ir į bedarbio lūkesčius.

Ministrės patarėjas tada teigė nesutinkąs, kad gavę laisvę rinktis bedarbiai labiau nei įprasta piktnaudžiaus. Jo įsitikinimu, bedarbių, kurie pas darbdavį atvykdavo vien dėl parašo, liudijančio, jog siūlomam darbui jie netinka, tėra mažuma.

Darbo birža LŽ yra teigusi, kad tik retais atvejais pas darbdavį nusiųstas darbo ieškantis žmogus nevisiškai atitinka siūlomo darbo reikalavimus. Esą teritorinių darbo biržų specialistai darbo ieškančius asmenis darbdaviams atrenka pagal šių keliamus reikalavimus laisvai darbo vietai užimti. Bendraudamos su darbdaviais teritorinės darbo biržos stengiasi išsiaiškinti, ar rekomenduoti kandidatai atitiko darbdavio keliamas sąlygas, ar tarp jų buvo nemotyvuotų ir nenorinčių įsidarbinti asmenų.

Vis dėlto R. J. Dagys kritikos darbo biržai negailėjo - esą ši galėtų dirbti efektyviau. Jo įsitikinimu, dalį darbo biržos funkcijų perdavus „Sodrai“, ji turėtų prisiimti didesnius įsipareigojimus ir įgyvendinti tikslesnę sistemą bei tokiu būdu bedarbiui pasiūlyti tinkamą, o ne bet kokį darbą.

Faktai

LDB duomenimis, šių metų birželio 1 dieną šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 154,6 tūkst. bedarbių, jie sudarė 8,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Per gegužės mėnesį darbdaviai registravo 31,4 tūkst. laisvų darbo vietų, į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 19,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų.

LDB nurodė, kad dėl tinkamo darbo atsisakymo be pateisinamų priežasčių per balandžio mėnesį buvo nutraukta darbo paieška 2 tūkst. asmenų, o priėmė darbo pasiūlymą ir pradėjo dirbti - 17 tūkst. asmenų.

Per gegužės ir birželio mėnesius įdarbinta po 15-16 tūkst. asmenų. "Remiantis šia statistika galima teigti, kad reikšmingai didesnė dalis bedarbių priima pasiūlymą dirbti, o atsisakančiųjų darbo pasiūlymų skaičius kas mėnesį sudaro mažiau nei 10 proc. bedarbių, gavusių pasiūlymą dirbti", - sakė Jūratė Baublienė, LDB Komunikacijos skyriaus vedėja.

Paklausiausios profesijos

SpecialistaiKvalifikuoti darbininkai ir paslaugų sektoriaus darbuotojaiNekvalifikuoti darbininkai
Reklamos ir rinkodaros specialistaiParduotuvių pardavėjaiKrovikai
Administravimo ir vykdomieji sekretoriaiSunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojaiBiurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbininkai
Sandėliavimo tarnybos tarnautojaiLengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojaiKitur nepriskirti nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai
BuhalteriaiVirėjaiPakuotojai (rankomis)
Apskaitos ir buhalterijos tarnautojaiSiuvėjai, kailininkai ir kepurininkaiNekvalifikuoti inžinerinių statinių statybos darbininkai
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojaiDažytojai ir giminiškų profesijų darbininkaiVirtuvės pagalbininkai
Verslo paslaugų srities ir administracijos vadovaiVariklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojaiSkalbėjai ir lygintojai (rankomis)
Verslo paslaugų agentaiStatybininkaiKiemsargiai ir giminiškų profesijų darbininkai
Pardavimo atstovaiVandentiekininkai ir vamzdynų montuotojaiPrekių krovėjai į lentynas
Mechanikos inžinieriaiElektromechanikai ir elektromonteriaiNamų valytojai ir pagalbininkai

Šaltinis: Lietuvos darbo biržos inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"