TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bėga į veiklos "šešėlį" su skola

2010 04 08 0:00
Taupyti valstybės sąskaita bando net darbuotojus legaliai pagal darbo sutartis įdarbinę darbdaviai.
LŽ archyvo nuotrauka

Samdomi darbuotojai tikisi, kad už juos mokesčius valstybės biudžetui ir įmokas "Sodrai", kaip privalo, atskaičiuoja nuo algų ir sumoka darbdaviai. Žmonės išsigąsta sužinoję, kad taupydami arba stokodami lėšų kai kurie darbdaviai nemoka valstybei už dirbančius savo samdomuosius jau ne vieną mėnesį, o tokių skolų kupra auga.

Šiemet metinio gyventojų pajamų deklaravimo preliminarūs rezultatai parodė, kad šimtai tūkstančių žmonių yra skolingi valstybei. Šiųmetė elektroninė deklaravimo sistema atskleidė visas šalies mokesčių sistemos ydas ir valdžios užmačias apmokestinti kuo daugiau Lietuvos piliečių - dirbančių, nedirbančių ir net seniai gyvenančių tolimiausiuose pasaulio kraštuose.

Lietuvoje jau yra tūkstančiai ir tokių, kurie legaliai dirbdami nė nežino, kad darbdavys ne tik vėluoja jiems algas išmokėti, bet kai jas išmoka, neperveda už juos privalomų mokesčių valstybei.

Draudėjų skolos "Sodrai" auga. Taip pat daugėja atvejų, kai darbdavys Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) deklaruoja iš savo darbuotojų uždirbtos algos išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (GPM), bet tos sumos valstybei nesumoka.

Žmogus, kuris nedeklaruoja pajamų ir turto, apie nesumokėtus už jį mokesčius gali sužinoti ir netyčia - pavyzdžiui, apsilankęs "Sodroje". Legaliai dirbantis žmogus ten išgirsta, kad jo darbdavys į valstybės biudžetą jau kelis mėnesius už jį nemokėjo mokesčių, o į "Sodros" fondą - įmokų. Nors tokia skola priklauso ne darbuotojui, o jo darbdaviui, žmonėms nerimą kelia tai, kad daug tokių darbdavių jau balansuoja ties bankroto riba. "Sodros" specialistai guodžia, jog tokiu atveju žmones gelbėja Garantinis fondas - jis esą padengs skolininko įsipareigojimus valstybei ir buvusiems darbuotojams.

O smulkiausius verslus turintys ir vieną kartą per metus savo pajamas deklaruojantys žmonės padarė išvadą, kad mokesčių kilpa juos galutinai prismaugs, todėl jau svarsto, kaip kitąmet to išvengti - kaip pasprukti į "šešėlį". Mokesčių nepriemokos valstybei auga kiekvieną jų deklaravimo dieną.

Uždirbtus pinigus pasilieka darbdaviai

Taupyti valstybės sąskaita bando net darbuotojus legaliai pagal darbo sutartis įdarbinantys bei mokesčius už juos įpareigoti mokėti darbdaviai. Lig šiol pirmiausia atsiskaitydavę su "Sodra" ir VMI dabar darbdaviai vis dažniau delsia. Kai kurie vėl pradėjo mokėti atlyginimus grynaisiais pinigais ir samdiniams sako, jog tai neva oficialu, tačiau atlyginimų lapelių neišduoda. Taigi iš tikrųjų algas moka "vokelių" principu - tiesiai iš juodosios buhalterijos.

Tuo neseniai įsitikino viena LŽ skaitytoja (redakcijai pavardė žinoma). Ji kreipėsi į "Sodrą" dėl išmokų už vaikus, tačiau staiga sužinojo, kad nuo šių metų pradžios darbdavys už ją nebemoka nei privalomojo sveikatos draudimo (PSD), nei valstybinio socialinio draudimo įmokų. Nors moteris vėluojantį atlyginimą gauna ir yra įsitikinusi, kad dirba legaliai. Skaitytoja piktinosi, kad jos uždirbtą atlyginimo dalį darbdavys ne sumoka valstybei už jos socialines garantijas, o pasilieka sau.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė LŽ sakė mananti, jog ta įmonė greičiausiai neturi pinigų ir kai kurių mokesčių nemoka arba vėluoja juos mokėti lygiai taip pat, kaip nemoka ir darbuotojams, ir tiekėjams, ir kitiems, su kuriais turėtų atsiskaityti.

D.Pranckėnienė kelia retorinį klausimą: kas būtų, jeigu prievolė mokėti mokesčius iš darbdavio būtų perduota darbuotojui? Ar šis susimokėtų laiku? Jos pastebėjimu, dauguma dirbančių žmonių įsitikinę, kad mokesčius "Sodrai" privalo kažkaip sumokėti darbdavys, bet jie nesuvokia, kad patys šias lėšas uždirba. "Klaidinga manyti, kad neva pašalpas motinos gauna iš valstybės, o "Sodrai" moka darbdavys. Viską iš pradžių uždirba dirbantys žmonės ir sumoka kaip mokesčius į biudžetą, o jau tada valdininkai sugalvoja, kaip tuos mokesčius paskirstyti", - aiškina D.Pranckėnienė.

Ji pateikia pavyzdį, kad jeigu darbuotojui darbdavys neduoda jokių darbo įrankių, t. y. papildomai neišleidžia jokių lėšų, o tik suranda klientą, iš kurio darbuotojas įmonei uždirba 1000 litų, tai nuo šios sumos darbdavys, pasilikęs 10 proc. pelno dalį, dar 479 litus sumoka mokesčių VMI ir įmokų "Sodrai", o darbuotojui į rankas turėtų likti tik 421 lito dydžio alga. "Tačiau darbdavys ir šios sumos dar negali išmokėti - nes turi užtikrinti atostogų, nedarbingumo dienų apmokėjimą, papildomas atostogas vaikui prižiūrėti, mokėjimą už viršvalandžius ir panašiai, t. y. suteikti visokias garantijas, kurių priimant darbuotoją į darbą iš karto net negali įvertinti", - sako pašnekovė.

Nerimauti nereikėtų

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas LŽ sakė, esą retai pasitaiko tokių atvejų, kai darbdavys sumoka darbuotojui atlyginimą, tačiau su mokesčių administratoriumi delsia atsiskaityti. "Jeigu darbdavys deklaruoja darbo užmokestį sumokėjęs, tai "Sodra" labai greitai nusiskaičiuoja reikiamus mokesčius iš jo sąskaitos. Daugiau pasitaiko tokių atvejų, kai darbdavys sumoka mokesčius deklaruodamas, kad moka darbo užmokestį, bet iš tikrųjų jo darbuotojas negauna. Yra atvejų, kai darbuotojui mokama neva oficiali alga, bet darbo užmokesčio mokėjimas oficialiai nėra fiksuojamas nei "Sodroje", nei VMI. Tačiau dabar darbdavys dažniau tiesiai šviesiai darbuotojui moka vokelyje, negu bando nuo jo tai nuslėpti", - sako A.Černiauskas. Pasak jo, slėpti tokius dalykus nuo žmonių nėra naudinga, nes jie tai nesunkiai išsiaiškina, kreipdamiesi į "Sodrą" ar bandydami pasinaudoti sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis.

Pasak jo, jeigu darbdavys už žmogų privalomų mokesčių nemoka, pačiam darbuotojui nereikia to daryti ir nėra ko bijoti - jis vis tiek yra socialiai apdraustas. O jeigu toks darbdavys pagaliau žlugs ir mokesčių skolos niekada valstybei nesumokės, nes bankrutavo, jo skolas už socialines garantijas sumokės Garantinis fondas.

Tai LŽ patvirtino ir "Sodros" specialistai.

Bedarbiai su verslo liudijimais

Labai išduoti jaučiasi buvę bedarbiai, kuriems praėjusių metų pabaigoje VMI, taikydama dideles nuolaidas, pardavė verslo liudijimus. Visiems 2010-iesiems įsigiję individualią veiklą vykdyti leidžiančius verslo liudijimus prekybininkai, kirpėjai, mūrininkai, santechnikai, patalpų nuomotojai ar šluotų rišėjai dabar įpareigoti kas mėnesį mokėti dar ir privalomojo sveikatos draudimo įmoką - po 72 litus. Per metus verslo liudijimą turintys vakarykščiai bedarbiai turės sumokėti po 864 litus, nesvarbu, ar jiems pavyks individuali veikla, ar ne, ar jie turės darbo ir gaus pajamų, ar ne. Tačiau jeigu susirgtų ir dėl to negalėtų dirbti arba jiems prireiktų būtinos operacijos, šie žmonės už sveikatos sistemos paslaugas vis tiek turėtų susimokėti papildomai, nors mokesčius moka.

Pagal verslo liudijimus sąžiningai dirbantys asmenys sunkmečiu ne savo noru pateko į ekonomikos "šešėlį". Kirpyklose, kosmetikos kabinetuose ir kituose grožio salonuose nuomojantys darbo vietas iš patalpų savininkų, kurie taip pat veikia pagal verslo liudijimus, specialistai priversti eiti lažą. Taip LŽ autorei sakė ne viena kirpėja.

Pasak jų, daug kirpėjų pasinaudojo lengvatinėmis verslo liudijimų išdavimo bedarbiams sąlygomis, todėl praėjusių metų pabaigoje didžioji dalis grožio specialistų stojo į bedarbių eiles.

Dabar, stokojant klientų, kai kurie tokie specialistai jau vėl tapo bedarbiais, turinčiais verslo liudijimus, o tie, kurie dar nuomojasi darbo vietas iš kirpyklų savininkų, priversti jiems atiduoti visus uždirbtus pinigus. "Nors darbo vietos nuomos sutartyje yra nurodyta, kad savininkui kas mėnesį privalome sumokėti iki 500 litų, tačiau visose kirpyklose ir grožio salonuose egzistuoja nerašyta taisyklė - savininkas iš kirpėjų pasiima 50 proc. jų mėnesio pajamų. Paprastai ši suma būna dvigubai didesnė, nei nurodyta sutartyje, ir šią dalį turime sumokėti grynais, o ne pervesdami į banką. Sumažėjus klientų ši našta tapo sunkiai pakeliama, nes tenka dirbti tik tam, kad susimokėtum visus legalius ir nelegalius mokesčius", - LŽ pasakojo vienos sostinės kirpyklos kirpėja.

Pasak jos, dėl šios priežasties jų kirpykloje kelios specialistės šiemet jau dirba nelegaliai - be verslo liudijimų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A.Černiauskas įsitikinęs, kad su verslo liudijimais dirbantys žmonės yra skriaudžiami, nes jiems užkrauta didelė mokesčių naštą, o jokios socialinės garantijos nesuteikiamos. "Valstybė reikalauja mokėti mokesčius, tačiau grąžos žmogus negauna", - sako jis.

Auga nesumokėti mokesčiai

"Sodroje" LŽ pasiteiravo, kiek Lietuvoje yra nustatyta atvejų, kai darbdavys už dirbančius žmones nesumoka valstybei PSD ir "Sodros" įmokų, nors atlyginimą darbuotojui moka. Atsakyta, kad šių metų sausio 1 dieną "Sodros" biudžetui buvo skolingi 60 872 draudėjai, jų skola siekė 408,3 mln. litų.

Neatsiskaičiusieji sudaro 21,5 proc. visų draudėjų. Tai rodo, kad kas penktas darbdavys Lietuvoje laiku nesumoka sveikatos ir socialinio draudimo įmokų už savo samdinius.

"Sodrai" šių metų pradžioje buvo skolingi 12 014 draudėjų, dirbančių pagal verslo liudijimus, jų skola siekė 1,224 mln. litų.

Palyginti su 2009 metais, draudėjų, dirbančių pagal verslo liudijimus ir neatsiskaičiusių su "Sodros" biudžetu, padaugėjo 51,1 proc., o skola išaugo 4,9 procento.

Balandžio 6 dienos VMI pateiktais duomenimis, 2009 metų pajamas deklaravo 6 131 asmuo, dirbantis pagal verslo liudijimą. Nesunku apskaičiuoti, kad šie asmenys jau sumokėjo apie 5,3 mln. litų PSD įmokų. Iš viso pernai vykdžiusių veiklą su verslo liudijimais buvo per 73,7 tūkstančio.

VMI informavo LŽ, kad darbdaviai GPM išskaičiuoja nuo žmogui faktiškai išmokėto darbo užmokesčio sumos. Kiekvieną mėnesį šias išskaičiuoto GPM sumas darbdavys deklaruoja. "Jeigu darbdavys GPM išskaičiavo, tačiau išskaičiuotų sumų nesumokėjo, jam skaičiuojami delspinigiai iki tos dienos, kol bus sumokėta. Visi GPM sumokėjimai nedeklaruojami, apskaitos sistemoje mokesčių administratorius fiksuoja darbdavio skolą (nepriemoką) ir pradeda atitinkamus išieškojimo veiksmus. Gyventojui deklaruojant atitinkamais metais gautą darbo užmokestį ir nuo jo išskaičiuotą pajamų mokestį, darbdavio skolos biudžetui įtakos neturi", - rašoma VMI atsakyme.

Šių metų kovo 1 dienos duomenimis, bendra mokestinė nepriemoka siekė 1,855 mlrd. litų, metų pradžioje ji buvo 1,447 mln. litų, o praėjusių metų pradžioje bendra mokestinė nepriemoka siekė 876 mln. litų.

Tuo tarpu GPM nepriemoka kovo pradžioje siekė 390 mln. litų ir nuo metų pradžios, kai buvo 268 mln. litų, padidėjo beveik trečdaliu. VMI aiškina, kad nuo vasario 1 dienos tiek bendra, tiek GPM nepriemoka išaugo dėl to, kas į jas įtraukiamos ir sumos, dėl kurių vyksta mokestiniai ginčai, anksčiau šie atvejai buvo neskaičiuojami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"