TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bėga paskui darbo miražą

2009 03 30 0:00
Pastebima, kad sunkmečiu ieškodami darbo žmonės linkę sutikti su neaiškiomis sąlygomis, be to, praranda budrumą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kad gerai ten, kur mūsų nėra, dar labiau įtikima užklupus sunkumams. Lietuvoje likę be darbų žmonės vėl godžiai dairosi į kitas šalis. Tik šįmet jų siekiai jau ne tokie ambicingi - užtektų dirbti už maistą, pastogę ir skolas.

Pernai pagal neigiamą migracijos saldo (išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų santykis, skaičiuojamas tūkstančiui žmonių) Lietuva užėmė pirmąją vietą Europoje.

Vargu ar šiais metais pavyks išvengti Lietuvos gyventojų "nutekėjimo", nors nedarbas didėja ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Tačiau tikimasi, kad įsidarbinti kitose šalyse yra daugiau galimybių, kad ir nelegaliai. O darbdaviams ieškoti darbuotojų per tarpininkus jau tampa prabanga.

Daugėja išvykstančiųjų.

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė siūlo pažvelgti į skaičius, rodančius padidėjusį emigracijos mastą. "2007 metais iš Lietuvos emigravo 8609, pernai - 9297 šalies gyventojai. Per pirmą praėjusių metų mėnesį Lietuvą paliko 1157 gyventojai, šių metų sausį - 1494. Tačiau šie skaičiai - tik dalis išvykstančiųjų, nes nemažai žmonių vyksta į užsienį nedeklaruodami savo išvykimo, be to, jie ne visada žino, ar išvyksta ilgam", - LŽ sakė A.Sipavičienė.

Ji pridūrė, kad išvykstančiųjų, ypač ieškoti darbo, skaičiaus didėjimas matomas iš padažnėjusių skambučių, prašymų suteikti informacijos apie Lietuvos piliečius, apgautus svečiose šalyse: Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir kitur.

Ji teigia, jog šiuo metu dažniau pasirenkamos Skandinavijos šalys, nes manoma, kad ten rasti darbą kur kas lengviau, nes šių šalių rinka mažiausiai paliesta nadarbo, be to, prognozuojama, kad skandinavų ekonomika atsigaus greičiau nei kitų Europos šalių.

Naudojasi silpnumu

Pašnekovės teigimu, nuo praėjusių metų pradžios padaugėjo žmonių, kurie nukenčia nuo nelegalių įdarbintojų. Tokie įdarbintojai nepraleidžia progos pasipelnyti iš žmonių pažeidžiamumo ir patiklumo.

"Žmonės, kurie dabar nori išvykti, neretai būna netekę darbo, juos spaudžia skolos. Žmonės krizės sąlygomis labiau linkę rizikuoti ir ieškoti laimės svetur. Ekonominio pakilimo metais jie atidžiau rinkosi darbo pasiūlymus užsienyje, juos tikrindavo. Dabar labiau rizikuoja", - sakė A.Sipavičienė.

Anot pašnekovės, daugelis žino, kad jiems siūlo nelegalų darbą, bet rizikuoja norėdami užsidirbti. "Neretas atvejis, kai tokie žmonės dar labiau įklimpsta į skolas, nes siūlyto darbo taip ir negauna, o tarpininkams sumoka nemenkas sumas", - minėjo ji.

LŽ jau rašė apie Lietuvos piliečius, nukentėjusius nuo minėtų įdarbintojų.

A.Sipavičienė, susitikusi su vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu, teigė, kad prastėjant šalies ekonomikos būklei ir mažėjant darbo vietų, daugėja nukentėjusiųjų nuo nelegalių įdarbinimo agentūrų.

R.Palaičio teigimu, naujoji emigracijos banga kelia nerimą, be to, jis pabrėžė, kad būtina tramdyti nelegalių įdarbinimo agentūrų veiklą mūsų piliečiams suteikiant kuo daugiau informacijos apie galimą pavojų ieškant darbo užsienyje ir kaip jo išvengti.

Ne pirmą kartą iš namų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą licenciją užsiimti tarpininkavimu įdarbinant svečioje šalyje turinčios "Antex Pluss" direktorius Egidijus Karazinas LŽ sakė, kad sulaukiama klienų, kurie jau buvo išvykę dirbti svetur, grįžo į Lietuvą ir dabar vėl nori išvykti. Tokių pakartotinai besikreipiančių klientų, anot pašnekovo, per mėnesį būna vidutiniškai vienas ar du.

Prieš pusantrų metų iš Londono į Klaipėdos statybų aikštelę darbų prižiūrėtoju dirbti grįžęs 27 metų Andrius Vyšniauskas įsidarbino savo pusbrolio statybos bendrovėje, tačiau bankams sugriežtinus finansavimą jis teigia gyvenantis nežinioje - ar rytoj turės darbo. Pašnekovas LŽ teigė, kad pirmąkart iš Lietuvos išvyko vienas, o dabar jau išvyktų trise.

"Į Lietuvą grįžau dėl asmeninių priežasčių, ne todėl, kad netekau darbo Anglijoje. Sukūriau čia šeimą, dabar turiu pusės metų dukrytę, su ja ir žmona gyvename nuomojamame bute Klaipėdoje. Pusbrolis dar prieš grįžtant žadėjo įdarbinti savo statybų bendrovėje, šio darbo patirties jau turėjau. Savo pažadą jis ištesėjo, tačiau po pusmečio pusbrolio verslas patyrė sunkumų. Mūsų įgyvendinami statybų projektai tikrai būtų perspektyvūs, tačiau negauname finansavimo iš bankų, taigi darbai stoja, kaip ir visame statybų sektoriuje, - LŽ pasakojo A.Vyšniauskas. - Prieš grįždamas į Lietuvą svarsčiau - jeigu nepavyks įsitvirtinti tėvynėje, vėl krausiuosi lagaminus. Šiuo metu su žmona vis dažniau svarstome apie išvykimą - nesinori, kad vaikas neturėtų ko valgyti. Tikiuosi, ten susirasti darbo, kai vyksti jau nebe pirmą kartą, bus lengviau, juo labiau kad ir su buvusiu darbdaviu palaikau ryšį."

Užsiimti tarpininkavimu ieškant darbo užsienyje licenciją turinčios bendrovės "Labor solus travel" praktikoje jau pasitaikė ne vienas atvejis, kai tas pats žmogus Lietuvą palieka daugiau nei vieną kartą.

"Daugiausia tai - vidutiniojo sluoksnio specialistai, pavyzdžiui, vairuotojai, statybininkai, pardavėjai, virėjai. Jie buvo išvykę ir grįžę jau po 3-4 kartus, o šiuo metu ir vėl ieško darbo užsienyje", - LŽ minėjo šios agentūros direktorė Marijona Semionovienė.

Pasikeitė lūkesčiai

"Labor solus travel" vadovė mato, kad ieškančiųjų darbo lūkesčiai pasikeitė, kai sumažėjo galimybių gauti didesnį užmokestį ar pakeisti darbą į perspektyvesnį, be to, padidėjo grėsmė išvis netekti darbo.

"Dabar kitose šalyse darbo ieškantys žmonės tapo ne tokie išrankūs darbo pasiūlymams, ne itin derasi ir dėl apmokėjimo", - sakė M.Semionovienė.

Anot jos, dėl įdarbinimo Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK) daugiausia kreipiasi jauni perspektyvūs žmonės. "Šiais metais vidutiniškai per mėnesį sulaukiame apie 10 asmenų kreipimųsi dėl įdarbinimo. Panašus skaičius buvo ir tuo pačiu metu pernai. Tik anksčiau gabūs žmonės ieškojo perspektyvaus darbo, o šįmet - bet kokio", - neslėpė pašnekovė.

Įdarbinimo agentūros direktorė pripažįsta, kad tiek šalies, tiek užsienio darbdaviai nebesikreipia į tarpininkus norėdami rasti tinkamą darbuotoją. "Lietuvos darbdaviai nebesinaudoja personalo atrankos įmonių paslaugomis, nes už darbuotojų atranką reikia mokėti. Užsienio darbdaviai taip pat nebesikreipia, nes JK ir Airijoje didelis nedarbas", - sakė ji.

Ši agentūra 2009 metais gavo porą darbo pasiūlymų iš vietos ir porą - iš užsienio darbdavių. Užsienyje tai - sezoniniai - gėlių, vaisių, daržovių nuėmimo, taip pat pakavimo ir fasavimo darbai. Lietuvoje ieškoma pardavimo agentų, kurie, pasak jos, įdarbinami be jokių socialinių garantijų, o mokamas atlyginimas - procentai nuo pardavimo.

Antplūdžio nejaučia

E.Karazinas sakė, kad į jo vadovaujamą agentūrą, užsiimančią tarpininkavimu įdarbinant Švedijoje, kreipiasi ne tik puolę į neviltį, bet ir optimizmo nepraradę šalies gyventojai.

"Vieni klientai yra pasirengę dirbti nekvalifikuotą darbą už nedidelį atlyginimą, nepaisydami to, kad turi aukštąjį išsilavinimą ir daug kvalifikuoto darbo patirties. Kiti turi nerealių lūkesčių dėl atlyginimų, kurių užsienio darbdaviai negali išpildyti. Daugiausia tai pasakytina apie statybininkus, kurie prieš kelerius metus užsienyje gaudavo labai gerus atlyginimus, todėl dabar jiems labai sunku suvokti faktą, kad uždarbis gerokai sumažėjo", - pasakojo E.Karazinas.

"Antex Pluss" direktorius taip pat mato, kad darbdaviai tapo išrankesni. "Jie kreipia daugiau dėmesio į kandidato darbo patirtį, kalbų mokėjimą. Natūraliai sumažėjo darbo statybų sektoriuje, tačiau pasiūlymų aptarnavimo srityje - viešbučiuose, restoranuose, prekybos centruose, degalinėse - kol kas dar yra, - dėstė pašnekovas - Statybų sektoriuje, žinoma, atlyginimai gerokai sumažėjo, o aptarnavimo sritis nelabai nukentėjo, nes kaip anksčiau, taip ir dabar šioje srityje dažniausiai siūlomas tam tikros šalies minimalus atlyginimas, o tai pavertus litais išeina du ar trys lietuviški minimumai."

Jo žodžiais, darbo pasiūlymų šiais metais sumažėjo, tačiau besikreipiančiųjų dėl įdarbinimo Švedijoje srauto pašnekovas nepavadintų antplūdžiu - palyginti su ankstesniais metais, klientų skaičius panašus.

E.Karazinas pridūrė, kad dėl darbo Švedijoje šiuo metu dažniausiai kreipiasi žmonės, turintys vidurinį arba proftechninį išsilavinimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"