TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bendrovė "Dalkia" siekia reabilituotis?

2012 02 07 8:27

Pagaliau prabilo Prancūzijos įmonės "Dalkia" vadovų sąžinė. Ar tai virs tikrove?

2002 metais Vilniaus miesto savivaldybė 15-ai metų - iki 2017 metų - išnuomojo AB "Vilniaus šilumos tinklai" turtą ir veiklą (šilumos, elektros ir karšto vandens gamybą bei pardavimą) Prancūzijos įmonei "Dalkia", kuri įsteigė Vilniuje antrinę įmonę UAB "Vilniaus energija" ir su koncerno "Ikor" (buvusio "Rubikon") savininkų pagalba valdo Vilniuje šilumos ūkį.

Šilumos ūkio nuomos sutartyje numatyta investicijų programa ir sudarytas Investicijų planas, kuriame pagal sąrašą numatyti konkretūs darbai ir investicijų apimtys per 15 metų už 579 mln. litų.

Kyla klausimas, kokios tai lėšos, iš kur jos gautos?

Nuomos sutartyje yra aiškiai apibrėžta investicijų sąvoka - AB "Vilniaus šilumos tinklai" įrengimų amortizacinių atskaitymų padengimas per nuomininko įgyvendinamą Investicijų planą?

Tarptautinėje praktikoje investicijų apibrėžimas yra kitoks: investicijomis gali būti pripažintos tik tokios įdedamos į įmonę lėšos, kurių rezultate padidėja įmonės kapitalas.

Šiuo atveju šios lėšos (amortizaciniai atskaitymai) yra pavadintos "investicijomis", tačiau tai yra lėšos, skirtos šilumos ir elektros ūkio įrengimų nusidėvėjimui per 15 metų laikotarpį palaikyti (atstatyti), kad turtas nebūtų nugyventas. Už tai per šilumos kainą sumoka visi vilniečiai.

Prancūzijos įmonė "Dalkia" per 2002-2011 metus neinvestavo nė lito savo lėšų į miesto šilumos ūkį - buvo investuojamos lėšos iš amortizacinių atskaitymų, numatytų šilumos kainoje.

Taigi pagal Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2010.06.09 audito (Nr. R-05-21) ataskaitą, kurioje nurodoma, kad pasibaigus nuomos sutarčiai 2017 metais bendrovės "Vilniaus šilumos tinklai" turto likutinė vertė gali būti apie 60 mln. litų mažesnė nei nuomos sutarties sudarymo metu 2002 metais - reiškia, jog Vilniaus šilumos tinklų turtas bus nugyventas.

Be to, Prancūzijos įmonės "Dalkia" vadovai kartu su koncerno "Ikor" savininkais, padedant Vilniaus miesto savivaldybės vadovams - merui A.Zuokui, vicemerui R.Adomavičiui, - sukrovė iš vilniečių kišenių "Vilniaus energijai" didelius pelnus.

UAB "Vilniaus energija" per pastaruosius 7 metus (2004-2010 metais), pagal pelno (nuostolio) ataskaitas, gavo 195,71 mln. litų pelno - vidutiniškai per metus beveik po 28,0 mln. litų. O nuo nuomos sutarties pradžios gerokai daugiau negu 200 mln. litų. Kur tos lėšos iškeliavo ir kur jos panaudotos, lieka neaišku.

Galima manyti, kad galbūt įmonės "Dalkia" vadovams prabilo sąžinė: uždirbus didžiulius pelnus ir nieko neinvestavus į miesto šilumos ūkį, pasitraukti būtų labai nesąžininga, dėl to nuspręsta investuoti į naujos biokuro katilinės statybą. Kaip informavo "Dalkia Eastern Europe" atstovas J.Sacreste spaudos konferencijoje Vilniaus miesto savivaldybėje, per artimiausius trejus metus numatoma Vilniuje pastatyti 300 MW galingumo biokuro jėgainę. Konferencijoje buvo pabrėžta, kad "Dalkia Eastern Europe" investiciją numato atlikti savo lėšomis ir nereikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimo 20-iai metų.

Tokia idėja yra sveikintina, nes Vilniuje atsirastų konkurencija šilumos gamybos sektoriuje. Tačiau ar tai nėra mero A.Zuoko ir "Dalkia" vadovų sugalvota apgaulė, susijusi su "Dalkia" įsitvirtinimu Vilniuje ir siekiu pratęsti Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartį 20-iai metų? Šiuo metu dėl "Vilniaus energijos" veiklos Vilniaus visuomenė yra pasipiktinusi. Siekdami nuraminti miesto gyventojus meras A.Zuokas su "Dalkia" atstovais išmeta idėją, kaip bus mažinamos Vilniuje šilumos kainos.

Mano manymu, naujos biokuro katilinės statybos idėja yra nerimta ir ekonomiškai nepagrįsta. Panagrinėkime šią idėją plačiau - inžineriniu požiūriu.

Vilniaus mieste šilumą gamina dvi kogeneracinės elektrinės (Savanorių pr. ir Jačionių g.) bendro galingumo 1400 MW, katilinė Ateities g. 450 MW, Kirtimų katilinė - 70 MW, Naujosios Vilnios - 80 MW galingumo. Visų šilumos šaltinių bendras galingumas Vilniuje - 2000 MW.

Vilniaus miestui, įskaitant Naujosios Vilnios rajoną, reikalingas maksimalus galingumas žiemą esant lauko oro temperatūrai -25 C - iki 1200 MW. Taigi šiuo metu veikiančių galingumų mieste turime 1,6 karto daugiau negu yra poreikis.

Dėl to, mano manymu, statyti naują 300 MW galingumo katilinę, įjungiant papildomus nereikalingus galingumus, būtų ekonomiškai netikslinga ir nenaudinga. Didelės investicijos būtų panaudotos neefektyviai ir tektų uždaryti geros techninės būklės dvi 520 MW veikiančias katilines sostinės Ateities g. ir Kirtimų rajone.

Manau, kad investicijos į veikiančių katilinių katilų konversiją kūrenti biokuru būtų žymiai pigesnės (1 MW - apie 1 mln. litų), 300 MW konversija kainuotų apie 300 mln. litų, vietoje nurodomų 500 mln. litų investicijų.

Šiuo metu antrojoje kogeneracinėje elektrinėje sostinės Savanorių pr. dirba vienas jos blokas - 12 MW elektros ir 40 MW šilumos biokuru, o dar du, tokius pat, pritaikytus kūrenti dujomis, gana pigiai, už 70-80 mln. litų, galima pritaikyti kūrenti biokuru.

Tokiu būdu bendrovė "Dalkia" reabilituodama save Vilniuje, per šilumos ūkio nuomos sutarties laikotarpį iki 2017 metų, padėtų įgyvendinti ES direktyvą ir LR Seimo priimtą "Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą", kuriame numatyta, kad centralizuotam šildymui iki 2020 metų būtų gaminama 60 proc. šiluminės energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Noriu pabrėžti, kad prieš pradedant projekto įgyvendinimą turi būti atliktas techninis-ekonominis jo pagrindimas, pateikiant palyginamuosius investicijų dydžio skaičiavimus ir jų atsipirkimo laiką, veikiančių katilinių katilų pritaikymą deginti biokurą ir naujos biokuro katilinės statybos.

BRONIUS CICĖNAS

Inžinierius-šilumininkas

Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"