TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bendrų tikslų įmonės ieško nenoriai

2013 04 08 6:00
80 proc. šalies baldininkų integruoti į IKEA verslo sistemą, tačiau Lietuvoje į klasterį nėra susibūrę. / LŽ archyvo nuotraukos

Lietuvos įmonės į klasterius buriasi vangiai, ir neretai tai daro vien dėl galimybės gauti ES paramą.

Iki šių metų birželio 3 dienos viešosios įstaigos, asociacijos ir privatūs juridiniai asmenys gali teikti paraiškas pagal Europos Sąjungos paramos priemonę "Inoklaster LT", kuria siekiama skatinti klasterių formavimą bei stiprinti Lietuvos verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Pagal šią priemonę planuojama paskirstyti 16,7 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų.

Nors ankstesnė tokio pobūdžio parama nestokoja sėkmingų pavyzdžių, dėl realios jos naudos šalies verslui girdėti ir abejonių. "Norime, kad ši parama paskatintų kurti naujus klasterius ir taip stiprintų sektorių konkurencingumą", - sakė ūkio viceministras Marius Skarupskas. Anot jo, bus finansuojama klasterio koordinatoriaus veikla, susijusi su įmonių grupei plėtoti reikalingais tyrimais, naujų narių pritraukimu, mokymo programų, konferencijų rengimu.

Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės teigimu, dar anksti prognozuoti, kiek paraiškų bus pateikta. Tačiau ji skaičiavo, kad pagal ankstesnį kvietimą vidutinis paraiškos dydis buvo 0,8 mln. litų - už 10,9 mln. litų paremta 14 įmonių.

Susiformuoja dirbtiniai dariniai

Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų habilituotas daktaras Robertas Jucevičius apgailestavo, kad kol kas Lietuvos įmonės dar vangiai buriasi į realius klasterius, nors projektus ES paramai gauti rašo aktyviai. Esą tuo tikslu kuriami klasteriai joms vargu duoda naudos.

"Nors formaliai tokie įmonių junginiai atitinka klasterio reikalavimus, ryškesnės pridėtinės vertės jie nesukuria. Dažnai įsivaizduojama, kad gauta parama duos bendrovėms asmeninės naudos. Tačiau ji skiriama bendrai veiklai, padedančiai "sulipti" įmonėms į kokią nors verslo sistemą", - aiškino R.Jucevičius.

Anot pašnekovo, dirbtinai susiformavę ir paramą gavę klasteriai dažnai renginį ar parodą organizuoja vien genami formalumų. Naudos iš to turi tik kuri nors viena įmonė. Tokie dariniai paprasčiausiai nesugalvoja, kaip generuoti naudą visiems jo nariams.

Tačiau R.Jucevičius sakė nenorintis absoliutinti situacijos ir pabrėžė, kad sėkmingų klasterių šalyje esama. Anot jo, vilties teikia Lazerinių technologijų klasteris, E. verslo klasteris, Modernių namų kūrimo klasteris ir kiti.

Įmonės bursis iš būtinybės

R.Jucevičius manymu, alternatyvos klasteriams kol kas nėra, todėl įmonės neišvengiamai į juos bursis. "Be daugybės kitų pranašumų, klasteris leidžia racionalizuoti kuriamos vertės sąnaudas. Pasižiūrėkime: mūsų šalies įmonėje ir vakarietiškoje kompanijoje sukuriama pridėtinė vertė paprastai skiriasi, nors abi naudoja tas pačias technologijas, dirba panašiomis sąlygomis. Mūsų įmonių veiklos sąnaudas didina vidinių mechanizmų, "ekosistemos" ir partnerystės ryšių nebuvimas, todėl pelno marža tampa nedidelė", - dėstė pašnekovas.

R.Jucevičius: "Klasteris Lietuvoje leistų parduoti sisteminį produktą ir įmonėms bei visai šaliai duotų visiškai kitą ekonominę naudą."

Jis taip pat pabrėžė, kad labai dažnai mūsų rinkos žaidėjai tik vykdo kokią nors specializuotą paslaugą užsienio partneriams. Kitaip tariant, yra "įsiurbti" į užsienio įmonių ar klasterių sistemą kaip tam tikra jos dalis. Pavyzdžiui, 80 proc. šalies baldininkų integruoti į IKEA verslo sistemą, bet Lietuvoje klasterio nėra sudarę.

"Kol mūsų rinkos žaidėjai nepraranda pozicijų tose sistemose, viskas atrodo lyg ir normalu. Tačiau jie neturi išorinės infrastruktūros - daugelis užsienio rinkai parduoda tik fragmentišką produktą, kitaip sakant, darbo laiką ir jėgą. Tuo metu klasteris Lietuvoje leistų parduoti sisteminį produktą ir įmonėms bei visai šaliai duotų visiškai kitą ekonominę naudą", - kalbėjo R.Jucevičius.

Kitas pavyzdys, kaip minėjo socialinių mokslų daktaras, - didelę reikšmę Lietuvoje turintys tekstilės ir aprangos sektoriai. Nors jie nuo 80 iki 100 proc. produkcijos parduoda užsienyje, bendros veiklos rezultatų pasigendama.

Atvėrė kelius į "Facebook"

Ankstesniais metais ES parama pasinaudojęs Užupio kūrybinis klasteris džiaugiasi gautais rezultatais. Kaip pasakojo jo prezidentas Vytautas Ratkevičius, rinkodarai, mokymams ir tyrimams klasteris gavo 1,25 mln. litų, o laboratorinei infrastruktūrai sukurti - dar 6,5 mln. litų.

Pašnekovas pabrėžė, kad ES parama atvėrė neribotas galimybes: dvejus metus trukę vizitai į Silicio slėnį padėjo užmegzti naudingų kontaktų ir visai neseniai apsilankyti "Facebook" būstinėje. "Patekęs į bendrovę, kurios biudžetas turbūt 5 kartus didesnis už tavo šalies biudžetą, jautiesi kaip kosmose. Įspūdinga matyti žmones, kurie įsitikinę, kad dabar ir ateityje jų gyvenime viskas klostysis gerai", - tvirtino V.Ratkevičius.

Jo žodžiais, tokiose mažose ir uždarose rinkose kaip Lietuva pavienėms įmonėms išeiti į stambias rinkas, pavyzdžiui, Jungtinių Arabų Emyratų ar JAV, labai sudėtinga. "Kalbu ne apie tai, jog sunku į šias rinkas "išstumti" savo produktą - sunku tikėtis, kad su tavimi apskritai kas kalbėsis. Tai beveik neįmanoma, nebent turi finansiškai labai stiprią įmonę", - įsitikinęs Užupio kūrybinio klasterio prezidentas.

V.Ratkevičiaus skaičiavimais, šiuo metu klasteriais save vadinančių grupių Lietuvoje yra apie 30, ir tai, vertinant rinkos mastą, gana daug. Tačiau pagal Europos mastelius lietuviški klasteriai tėra nykštukai. "Mažai rinkai, neintegruotai į tarptautinių klasterių tinklą, tai natūralu. Kita vertus, manau, po metų kitų Lietuvos klasteriai įsilies į tarptautinius klasterius. Pavyzdžiui, jau dabar lietuviai kartu su norvegais, švedais, danais, suomiais ir vokiečiais bando suformuoti verslo konstrukciją, atitinkančią europinį klasterį", - pasakojo V.Ratkevičius.

Bendromis jėgomis didina eksportą

Klasteriui "iVita" priklausančios bendrovės "Baltec CNC Technologies" direktorius Gintaras Rimša minėjo, kad suburti įmones į bendrą darinį reikalauja nemažai laiko ir diskusijų. Visos bendrovės siekia tiesioginės ir netiesioginės naudos, o ją pamatuoti labai sunku. Būtent ES parama, kaip teigė pašnekovas, ir padėjo įkalbėti partnerius jungtis bei griebtis bendrų darbų. Klasterio startas buvo sėkmingas - už šią iniciatyvą ankstesnė Vyriausybė jį net apdovanojo.

Pasak G.Rimšos, subūrus atskiras įmones, turinčias savitą konkurencinį požymį, galima tikėtis didesnio poveikio skatinant produktų eksportą. Jo manymu, ypač gerų rezultatų klasteris duoda tuomet, kai vienija skirtingo profilio įmones: tada jos ieško visokeriopos naudos, užuot rūpinusios vien savimi.

Kaip vieną sėkmingų klasterio projektų bendrovės direktorius įvardijo prieš porą savaičių pristatytus bendrovės "Audimas" sportinius marškinėlius - į juos įdiegtos naujausios informacinės technologijos leidžia stebėti žmogaus fiziologinius parametrus. Anot G.Rimšos, pirmosios šio produkto mobiliosios programėlės jau išplatintos per sistemas "Google" ir "Android".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"