TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bepilotės skraidyklės pažeidinėja taisykles

2015 10 03 6:00
Pardavimas klesti: tik viename internetinės prekybos portale siūloma rinktis iš 53 skraidyklių modelių, kurie kainuoja nuo 32 iki 3200 eurų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dar prieš metus daugelį stebinę bepiločiai skraidymo aparatai, vadinamieji dronai, sparčiai skverbiasi į kasdienybę ir tampa ne tik pagalbininkais versle bei buityje, bet ir galvos skausmu įstatymų leidėjams bei viešosios tvarkos sergėtojams.

Gal jau ir nėra didesnio masinio renginio atviroje vietoje, kuriame, pakėlęs galvą, nepamatytum skraidančio mažučio robotuko, kurio kino ar fotokamera įamžina šventės vaizdus. Renginio dalyviai džiaugsmingai rodo pirštais į stebuklą nė nenutuokdami, kad šis prietaisėlis virš jų galvų tyliai plazda šiurkščiai pažeisdamas pagrindinį jo naudojimą reglamentuojantį teisės aktą – Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus pernai pasirašytas Bepiločių orlaivių naudojimo taisykles.

Be to, jis kelia grėsmę renginio dalyvių saugumui. Iš pažiūros mažutis nuo 300 gramų iki 3 kilogramų sveriantis „žaisliukas“ tėra daiktas, kuris, kaip ir visi mechanizmai, gali sugesti ir krisdamas sužeisti žmones ar apgadinti turtą. Kol kas apie tokius įvykius Lietuvoje nebuvo girdėti, tačiau taisykles sukuria žmonės, kurie žino, kad taip nutinka ir to reikia išvengti.

Kol kas niekas negalėtų pasakyti, kiek Lietuvoje skraidančiųjų robotų filmuoja, fotografuoja, o gal ir gabena nedideles siuntas. Nėra įstatymo, kuriuo būtų reikalaujama šiuos sudėtingus prietaisus registruoti, bet sprendžiant iš jų pardavimo pasiūlos internetinėse parduotuvėse tikėtina, kad jų jau tūkstančiai, juolab kad daugybė skraidyklių modelių yra žaisliniai, kurie iš šalies ne ką tesiskiria nuo aparatų, skirtų profesionalams.

Antai tik viename internetinės prekybos portale siūloma rinktis iš 53 modelių, kurie kainuoja nuo 32 iki 3200 eurų.

Nauda ir pavojai

„Atėjo laikas, kai skraidyklės gali būti panaudotos ir duoti naudos tiems, kurie moka jas valdyti“, – LŽ kalbėjo Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos (LBONA) prezidentas Antanas Gedvilas.

LŽ jau rašė apie plintantį šių skraidyklių naudojimą žemės ūkyje, filmuojant panoraminius vaizdus, šventes ir panašius dalykus. Pasak A. Gedvilo, jų galimybės sunkiai išsemiamos, bet galima greitai sulaukti ir bėdų, kylančių dėl jų naudojimo nusikalstamais tikslais, dėl neišmanymo ar dėl neatsakingumo, kai į dangų keliamas techniškai netvarkingas prietaisas arba jį valdo sutrikusios psichikos asmuo.

Gausybė skraidyklių Lietuvoje skraido ir nekaltai, ir neteisėtai. Mat tik kelioms dešimtims prietaisų, skirtų profesionalams, yra nustatyti techninės kontrolės ir vertinimo reikalavimai. Tokias bepilotes skraidykles valdo patyrę konstruktoriai ir specialiai pasirengę žmonės. Absoliuti dauguma kitų skraido kur pakliūva netrukdomi ir beveik neteisėtai.

Kol kas sunkoka skraidantį robotą priskirti kuriai nors sričiai. Tai lyg ir elektronikos gaminys, bet jis gali skraidyti, todėl priskirtinas aviacijai. Tad ir taisyklė, kad elektroninė įranga, kuria prekiaujama Lietuvoje, tarsi turėtų būti sertifikuojama, skraidyklėms negalioja. „Nežinau, ar kas tuos aparatus sertifikuoja, bet mes - tikrai ne. Esame akredituoti toms sritims, kurios yra numatytos įstatymų, o apie vadinamuosius dronus įstatymuose neužsimenama. Mes vertiname įrangą, kuriai galima atlikti vertinimą, ar ji atitinka ES standartus, bet tokių standartų šiems dar nėra“, – LŽ sakė UAB Elektronikos gaminių sertifikavimo centro direktorius Vytautas Keršys.

Aviatoriai nesikrato

„Tai, be abejo, aviacijos sritis. Tie maži bepiločiai skraidymo aparatėliai jau yra tapę mūsų nuolatiniu rūpesčiu, o pastaruosius keletą metų - jau ir tarptautinė problema“, – LŽ kalbėjo CAA vadovas Alvydas Šumskas.

Šią sritį kuruojantis CAA Skrydžių priežiūros skyriaus vedėjas Rytis Dulinskas LŽ pripažino, kad mažesni kaip 150 kilogramų svorio bepiločiai skraidymo aparatai Lietuvoje dar nėra teisiškai reglamentuoti, nesertifikuojami ir neregistruojami. „Pagal bazinį ES reglamentą dronai galėtų būti laikomi orlaiviais. Visoje ES bepilotės skraidyklės tampa galvos skausmu, todėl Europos Komisijoje rengiamas bendras jų naudojimą reglamentuojantis įstatymas. Tikimasi, kad sprendimą Komisija priims iki šių metų pabaigos, o įstatymas turėtų būti priimtas jau kitąmet. Kol to nėra, ši sritis palikta nacionaliniam teisiniam reguliavimui", – sakė jis.

Pasak R. Dulinsko, dabar pagrindiniai dokumentai, kuriais turėtų vadovautis šių skraidyklių savininkai, yra Civilinės aviacijos įstatymas ir 2014 metais pasirašytos minėtos Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės.

R. Dulinskas teigė, jog šių prietaisų registravimo problemos esama, bet abejojama, ar registracija ir privalomi techniniai reikalavimai ką nors išspręstų, kai šių skraidymo aparatų galima nusipirkti visame pasaulyje, juolab kad dronas nėra registre numatytas civilinis orlaivis. „Dėl žmonių, kurie skraidykles naudoja tinkamai pagal reikalą, ir taip nėra problemų, o tų, kurie nori šią įrangą naudoti neteisėtai veiklai, nepriversime užregistruoti“, – neslėpė problemos pašnekovas. Kita vertus, anot jo, darbus vykdantiems prietaisams, kurie skraido peržengdami taisykles ir kuriems daromos išimtys, ekspertai atlieka techninį vertinimą. Tokiems prietaisams yra priskiriamas atpažinimo numeris ir jis užregistruojamas.

Tarp dangaus ir žemės

Kol bepilotės skraidyklės dar nėra aiškiau reglamentuojamos įstatymais, jų keliamą riziką kiekviena institucija bando valdyti savaip. Dvi savivaldybės jau paskelbė draudžiančios bepilotėms skraidymo priemonėms suktis virš visuomeninių pastatų. CAA yra numačiusi baudas taisyklių pažeidėjams, bet šiems gaudyti administracijoje yra paskirti 5 inspektoriai. Jie vieni tikrai visos Lietuvos nesužiūrės, todėl jau tariamasi, kiek prie šios veiklos prisidės viešoji policija.

Klausimas dėl įstatymais nereglamentuojamų skraidyklių tapo keblus draudikams. „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikos vadovas Arūnas Raziūnas LŽ teigė, jog kol kas negali pasiūlyti jas naudojantiems fiziniams asmenims apdrausti savo civilinę atsakomybę už skraidančio aparato padarytą žalą. Juridiniai asmenys šią riziką gali apdrausti, kai aparatas yra naudojamas komerciniais tikslais.

Pasak A. Raziūno, draudikai bepiločių skraidyklių riziką vertina kaip naujai kylančią, kuri ateityje gali išsiplėsti iki sunkiai valdomos rizikos, susijusios su šnipinėjimu, terorizmu, ir pasaulinė praktika ar perdraudimo praktika gali pradėti taikyti specifinius ribojimus ar reikalavimus. „Šiuo metu nematome reikalo išskirti specialaus draudimo tik dronų naudotojams, nebent šių aparatų naudojimas būtų reglamentuotas taisyklėmis ar būtų įvesta aparatų registracija“, – dėstė A. Raziūnas.

Yra kitų būdų apsisaugoti

„Rinkoje iš tiesų yra gausybė galimybių rinktis prietaisą – nelygu į kieno rankas jis patenka. Manau, klausimas per daug sureikšminamas“, – svarstė LBONA, vienijančios apie 40 profesionalių dronų konstruktorių ir pilotų, vadovas A. Gedvilas. Jis teigė bent kol kas negirdėjęs apie šių aparatų padarytą žalą. „Manau, greitai bepilotė skraidyklė bus kasdienis įrankis, kuris, kaip ir bet kuris kitas, nemokant naudotis gali pakenkti“, – sakė asociacijos vadovas ir pabrėžė, kad nuo įvairių grėsmių saugo jau minėtos CAA taisyklės, kurių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Taisyklėse yra surašyta tai, ko negalima, išimtys. Pavyzdžiui, draudžiama bepilotes skraidykles naudoti žmonių sambūrio vietose. „Prieš filmuojant siužetą, kur dalyvauja daugiau žmonių, šie privalo būti informuoti apie tokių aparatų naudojimą ir perspėti dėl galimų pavojų. Naudoti juos masiniuose renginiuose, kuriuose yra daug tam nepasirengusių žmonių, taisyklės draudžia. Draudžiama ir, pavyzdžiui, aparatą skraidinti arčiau kaip 50 metrų nuo pastatų, jeigu tai nėra suderinta su jų savininkais“, – tvirtino A. Gedvilas.

Jo nuomone, nebūtina registruoti visų pramogai naudojamų skraidyklių, tačiau galbūt vertėtų įteisinti labiau tinkančias savininko identifikavimo priemones. „Tie, kurie skraidykles nori naudoti verstis komercine veikla, turi būti tam pasirengę ir būti identifikuojami galbūt į jų įrenginius įdėjus mikroschemas. Šitaip bet kuriuo metu būtų galima nustatyti ir stebėti jų buvimo vietą. Tokius bandymus jau esame atlikę", – pasakojo asociacijos vadovas.

Savivaldybės, uždraudusios naudoti skraidykles savo teritorijoje, jo nuomone, persistengė. „Pagal CAA priimtas taisykles, naudoti skraidykles ir bet kurį kitą skraidymo aparatą yra draudžiama žemėlapyje nurodytose vietose, kurios patvirtinamos Seime. Tai, pavyzdžiui, zona aplink prezidentūrą, Vilniaus senamiestyje, virš VSD pastatų ir panašių. Virš tokių zonų negali skristi joks orlaivis be ypatingo leidimo, kurį išduoda Lietuvos karo vadas. Jei savivaldybės savo teritorijas paskelbs neskraidymo zonomis, tai Lietuvoje niekas negalės skraidyti“, – aiškino A. Gedvilas.

Pasak jo, savivaldybės turi teisę kitaip apriboti skraidymus. Mat norint skraidyti kurioje nors teritorijoje vykdant komercinę veiklą reikia gauti CAA leidimą, o jis neišduodamas be savivaldybės administracijos sutikimo. Jei viešosios policijos pareigūnas arba CAA inspektorius pastebi, kad bepilotė skraidyklė naudojama neturint leidimo, įrenginys gali būti konfiskuojamas. Skraidymas virš neskraidymo zonos gresia daug rimtesne atsakomybe.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"