TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Besirenkantiems žemdirbio specialybes apmokės dalį studijų kainos

2014 02 15 6:00
 V.Jukna: „Kalbame. kad prioritetą teikiame gyvulininkystei, melioracijai, tačiau be specialistų šių šakų plėtra racionali nebus“. ŽŪM nuotrauka

Žemės ūkio ministerija ketina skirti lėšų toms studijų programoms, kurios ypač reikalingos šalies žemės ūkiui - nuo 2014 metų planuojama apmokėti dalį studijų kainos studentams, besirenkantiems tokias specialybes ir negavusiems valstybės finansuojamos studijų vietos.

„Neturėdamas aukštos kvalifikacijos specialistų žemės ūkis negali būti konkurencingas. Kalbame, kad prioritetą teikiame gyvulininkystei, melioracijai, tačiau be specialistų šių šakų plėtra nebus racionali“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Praėjusią savaitę Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) kalbėdamas apie studijų finansavimo naujoves ministras papasakojo, kad jau praėjusį pavasarį buvo patikslinta valstybės finansuojamų vietų paskirstymo į pirmosios pakopos studijas tvarka.

Pastaruosius kelerius metus išryškėjo tendencija, kad daugelis kaimo vaikų gauna žemesnius vidurinės mokyklos baigimo balus, todėl nepatenka į valstybės finansuojamas studijų vietas, o sumokėti už mokslą patys arba jų tėvai neišgali. Tad Žemės ūkio ministerija skirs lėšų toms studijų programoms, kurios ypač reikalingos šalies žemės ūkiui. "Motyvuotiems studentams, besirenkantiems žemdirbių specialybes ir negavusiems valstybės finansuojamos studijų vietos, nuo 2014 metų planuojama apmokėti dalį studijų kainos. Aukštosios mokyklos jau pateikė informaciją, koks būtų Žemės ūkio ministerijos finansuotinų studijų vietų poreikis, artimiausiu metu jį įvertinsime ir paskirstysime ministerijos planuojamus asignavimus pagal specialybių reikalingumą“, – aškino ministras susitikime Aleksandro Stulginskio universitete, kur kalbėta apie ASU veiklą ir pristatyti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos gerosios praktikos pavyzdžiai.

Ministras pristatė ir naujojo 2014–2020 m. laikotarpio prioritetinių mokslinių tyrimų bei eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) prioritetinės krypties „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ prioritetų formavimo procesą. „Aktyviai diskutuojame, kad sumaniosiose specializacijose būtų tinkamai atspindėta pirminė žemės ūkio gamyba. Iki šiol didžiausias dėmesys buvo skirtas produktų perdirbimui, o juk neturėdamas geros žaliavos, nieko gero ir nepagaminsi“, – įsitikinęs V.Jukna.

Mokymo planuose – naujos studijų programos

ASU yra vienintelis universitetas Lietuvoje, rengiantis aukštos kvalifikacijos žemės, miškų ir vandens ūkio specialistus. Šiuo metu universitete studijuoja 4500 studentų. ASU rektorius Antanas Maziliauskas informavo, kad šiemet pirmosios studijų pakopos studentus ketinama priimti pagal dvi naujas studijų programas – „Sumanioji gyvulininkystė“ bei „Akvakultūra ir žuvininkystės technologijos“. „Specialistų poreikis yra tikrai didelis. Didžiuojamės, kad ASU turima mokslinių tyrimų įranga yra nė kiek ne blogesnė nei kolegų užsienyje“, – sakė rektorius.

ASU mokslininkų tyrimų rezultatai, sukurtos metodikos, inovacijos perteikiamos įgyvendinant net 15 projektų pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2007–2013 m. programos priemones. Ypač didelės viltys siejamos su naujojo projekto „Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras“ įgyvendinimu.

Ne vieną ES projektą įgyvendino ASU Bandymų stotis. „Gavus ES paramą įsigyta modernia technika ir laboratorijos įranga galime atlikti tikrai sėkmingus eksperimentus“, – informavo stoties direktorius, Rimantas Velička ir pasidalino stoties rekonstrukcijos planais. Mokslininkai pasakojo, kad daugelis rajono ūkininkų, tarp kurių nemažai ir ASU absolventų, labai noriai bendradarbiauja – patys siūlo atvykti į jų ūkį ir atlikti eksperimentus, domisi naujovėmis. Jie esą pajuto, kad mokslininkų rekomendacijos yra labai naudingos.

„Iki šiol investicijos buvo nukreiptos į technikos modernizavimą, o dabar jos turi būti skirtos žemės modernizavimui, nes dalis dirvožemio labai nualinta. Žemės yra tiek, kiek yra, todėl turime ja rūpintis. Neatsitiktinai su didele viltimi žiūrima į gyvulininkystės plėtrą,“ – kalbėjo ministras V.Jukna.

Turintiems idėjų – durys atviros

ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas pabrėžė, kad čia durys visada atviros turintiesiems gerų idėjų. Iš savo lėšų išsilaikantis Parkas skleidžia mokslo naujoves, tobulina specialistų ir ūkininkų kvalifikaciją, organizuoja parodas, konferencijas. „Turime įvairių sumanymų smulkiajam verslui plėtoti naujajame finansiniame laikotarpyje“, – kalbėjo R.Čiūtas.

Sėkmingai įgyvendintą projektą „Pagėgių ir Jurbarko krašto kaimo žmonių verslumo ugdymas atgaivinant ir komercializuojant Mažosios Lietuvos regiono paveldą“ pristatė jo koordinatorius, ASU studentas Bartas Giedraitis. Pasak jo, labai laiku ir vietoje buvo rastas kaimo bendruomenės ir mokslininkų tandemas. Bendruomenė, svarstydama, kokio verslo imtis, kad galėtų ir savo kraštą garsinti, ir vietos gyventojus įtraukti, konsultantų padedama rado, kad kojomis trypia....pinigus. Vaistažolės! Dabar bendruomenė turi novatorišką jų džiovyklą, kurią sukūrė ASU mokslininkai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"