TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Besivystančiose rinkose - lėtėjimo apraiškos

2014 02 12 16:08
Lietuvoje nekilnojamojo turto pasiūla jau viršija paklausą. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kol Lietuvoje kalbama apie tolesnį nuosaikų ūkio augimą, iki šiol ganėtinai sparčiai stiprėjusiose pasaulio rinkose pastebima nerimo ženklų. Bene ryškiausias signalas – analitikų dėmesį prikausčiusios žinios apie prasidėjusį bazinių palūkanų augimą besivystančiose rinkose.

„Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento investavimo konsultantas Edgaras Mickus šias žinias aiškina tuo, kad besivystančios valstybės – Turkija, Indija, Brazilija bei Pietų Afrikos Respublika – yra priverstos ieškoti skubių priemonių, kaip sumažinti nacionalinės valiutos kurso kritimą ir suvaldyti kylančią infliaciją, todėl paskelbė didinančios bazines palūkanų normas.

Antai Indijos centrinis bankas palūkanų normas padidino nuo 6,75 iki 7 proc., PAR – nuo 5 iki 5,5 proc., Brazilija – nuo 10 iki 10,5 procento, o Turkija dvigubai - iki 10 procentų. „Staigus bazinės palūkanų normos šuolis gali sulėtinti paskolų rinkos ir vidaus vartojimo augimą, potencialūs investuotojai dėl neprognozuojamos centrinio banko politikos taip pat bus linkę atidėti investicinius planus“, – svarsto „Swedbank“ investavimo specialistas.

Atsakas svyravimams

E.Mickus: „Bazinių palūkanų didinimo maratonas besivystančiose rinkose įspėja apie galimą ūkio augimo sulėtėjimą.“

Minėti centrinių bankų sprendimai yra sietini pirmiausia su metų pradžioje ėmusiais smarkiai svyruoti nacionalinių valiutų kursais. Sausį labiausiai svyravo Turkijos, Indijos, Brazilijos, Meksikos bei Rusijos nacionalinių valiutų kursai. Vien per pirmąsias tris sausio savaites Turkijos lyra beveik 8 proc. atpigo euro atžvilgiu, o paskui 5 proc. pabrango. Panašių svyravimų būta ir kitose besivystančiose rinkose.

Valiutų svyravimai netruko užkrėsti ir akcijų rinkas. Vien sausį iš pasaulio akcijų rinkų pasitraukė 2,5 trln. JAV dolerių, o besivystančių šalių akcijų vertė sumažėjo 7 procentais. Pasak E.Mickaus, kai iš akcijų rinkų traukiasi investicijos, pinigams sulaikyti lieka vienintelė priemonė – didinti bazinę palūkanų normą.

Pingančios nacionalinės valiutos daro konkurencingesnes tose šalyse gaminamas prekes, todėl tai palanku eksportuojančioms įmonėms. Kita vertus, šalyse, kurių valiuta atpinga, sunkia įperkamos tampa importuotos prekės. Tai mažina gyventojų vartojimą, juolab kad padidinus bazines palūkanų normas, tampa brangiau skolintis, o tai gyventojų neskatina pirkti brangesnius gaminius. Taip savaime kyla grėsmė, kad ekonomika ims lėtėti, o dėl to gyventojai pradės mažinti ir kasdienių pirkinių krepšelį. Tokia banga persirita per visą valstybės, orientuotos į vidaus vartojimą, ekonomiką.

Gali būti tęsinys

Padidinus bazinių palūkanų normas besivystančiose rinkose, savaime kyla grėsmė, kad tai gali paskatinti ir viso pasaulio ekonomikos lėtėjimą, ypač kai sunkumų pradeda patirti tokios pasaulio ekonomikai ganėtinai reikšmingos valstybės kaip Indija, Brazilija, Indija, Kinija ir Turkija.

Vis dėlto, E.Mickaus nuomone, pokyčius besivystančiose rinkose vertinant iš pasaulio ūkio augimo perspektyvos, išsivysčiusiose šalyse reikėtų laukti tolesnio ekonomikos atsigavimo. Tokių vilčių teikia maža infliacija išsivysčiusiose šalyse bei rekordiškai žemos palūkanų normos. Manoma, kad jos nedidės bent iki 2015 m. vidurio.

Tokia centrinių bankų politika prognozuoja ir toliau didėsiantį pinigų kiekį ekonomikoje, kas palaipsniui turėtų mažinti nedarbo lygį, skatinti skolinimą bei vidaus vartojimą.

Baltijos valstybėse ramu

Baltijos akcijų biržos indeksas, 2014 m. sausio 1 – vasario 12 d. / Šaltinis: NASDAQ OMX

Vertinant šiemetes Baltijos valstybių finansų rinkos tendencijas, kol kas grėsmių dėl ekonomikos lėtėjimo artimiausiu metu nematyt. Bazinės palūkanų normos išlieka rekordiškai žemos, o prekybos indeksai NASDAQ OMX Baltijos biržoje nuosaikiai kyla. Biržos duomenimis, nuo šių metų sausio iki vasario 11 dienos akcijų indeksas Baltijos biržoje pakilo 3,17 procento. Labiausiai per šį laikotarpį pabrango akcijos Vilniuje (8,3 proc.). Latvijos bendrovių akcijos per pusantro mėnesio pabrango 4,45 proc., o Estijos – 1,33 procento.

Kita vertus, ir Baltijos valstybėse pastaruoju metu pasigirsta neramesnių naujienų. Antai šią savaitę buvo paskelbta, kad šių metų sausį Estijos ekonomika pirmą kartą po recesijos sulėtėjo. Lietuvoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nekilnojamojo turto pasiūla jau pradėjo lenkti paklausą. Prieš porą mėnesių ekonomikos perkaitimo požymių buvo pastebėta Lietuvai artimame Skandinavijos regione – Švedijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"