TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bet ko į burną nemesi

2007 10 22 0:00
"Norfos mažmenos" parduotuvėse gausu ir užsienyje, ir Lietuvoje užaugintų vaisių bei daržovių.
Pirkėjas prekę renkasi pagal išvaizdą ir kainą.

Maisto sauga priklauso nuo gamintojo, žaliavų, transportavimo, laikymo sandėlyje ir nuo kiekvieno šių procesų darbuotojo valyvumo bei pareigingumo.

Pasak prekybos sistemos "Norfa" pagrindinio tiekėjo bendrovės "Rivona" generalinio direktoriaus Dainiaus Dundulio, kalbant apie maisto saugą, pagrindinis dalykas, kad prekės į prekybos tinklą patektų geros kokybės, neužterštos, neužkrėstos. Kitas etapas - saugą užtikrinti transportuojant, kraunant į sandėlius ar laikant juose, kad nebūtų jokios kryžminės taršos, kad būtų paisoma temperatūros režimo, kad prie produktų nedirbtų užkrečiamomis ligomis sergančių darbuotojų. "Lankomės tiekėjų įmonėse Lietuvoje ir užsienyje. Tyrimų nedarome, bet ir be jų matyti, ko galima tikėtis iš vieno ar kito gamintojo, tiekėjo", - aiškina D.Dundulis. Anot jo, dabar garantuoti maisto saugą lengviau, nes žmonės pradėjo pirkti kokybiškesnius, brangesnius produktus, o anksčiau buvo labai sunku. "Neįmanoma labai pigiai gauti kokybišką produktą", - sako pašnekovas. Jo manymu, padidėjo žmonių pajamos ir jie daugiau dėmesio skiria tam, ką valgo. Kita tendencija - Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europoje, žmonės perka daugiau pusgaminių. Prekybos tinkluose cukraus, miltų pardavimas palyginti nedidelis, o šaldyti ir kitaip apdoroti produktai turi didelę paklausą. Tai rodo padidėjusią prekybos tinklo atsakomybę už produktų saugą.

Pradžia gamyboje

Bendrovei "Rivona" priklauso apie 15 prekybos centrų pastatų įvairiuose Lietuvos miestuose. Juose veikia "Norfos" parduotuvės. "Rivonoje" dirba apie 1200 darbuotojų. Didelę dalį produkcijos "Norfos" prekybos sistemai tiekia "Rivonai" priklausantis gamybinis padalinys "Rokiškio konservai" bei su bendrove susijusi UAB "Pienalita" (buvusi Alytaus pieninė). Šiemet rugsėjį "Rivonos" apyvarta buvo apie 15 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. 2007 metų planuojama apyvarta - apie 700 mln. litų, be pridėtinės vertės mokesčio.

"Rokiškio konservuose" yra keli cechai - saldainių, kulinarijos, konservų ir žalios mėsos. Į šios įmonės naujas gamybos linijas, įrangą ir šaldymo patalpas "Rivona" 2005 metais investavo 3,5 mln. litų, o 2006 metais - daugiau kaip 2,2 mln. litų. Čia gaminami 5 pavadinimų pieniški karameliniai saldainiai, dirbtinis medus, vaisių ir daržovių nektarai, sultys, kompotai, pomidorų pasta, padažai, marinuotos daržovės ir šampinjonai, kondensuotas pienas - iš viso apie 100 pavadinimų gaminių. Dideliame kulinarijos ceche, kuriame dirba 170 žmonių, gaminami daržovių ir mėsos pusgaminiai, salotos, užkandžiai, mėsos ir miltiški valgiai. Atnaujinus gamybinį padalinį per parą čia pagaminama apie 15 tonų produkcijos.

Saugos garantas - automatizavimas

Pasak D.Dundulio, pusfabrikačius, salotas gaminant viename dideliame kulinarijos ceche, o ne keliuose mažuose, lengviau užtikrinti maisto saugą. Rokiškio kulinarijos cechas turi sertifikatą, kad atitinka Europos Sąjungos veterinarijos ir higienos normų reikalavimus, o tai leidžia tiekti gaminius ne tik "Norfos" parduotuvėms bei kitoms šalies prekybos įmonėms, bet ir eksportuoti į užsienį - Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Didžiąją Britaniją ir Airiją. Dabar kulinarijos ceche yra visos darbui būtinos plovimo, pjaustymo, fasavimo mašinos. Nupirkta automatinė kepimo skardų plovimo mašina. "Po 2-3 metų visi dozavimo, maišymo ir kiti darbai bus kompiuterizuoti, įvedus programą visi produktai pagal receptūrą sukris į katilą automatiškai. Tada bus garantuota, kad salotos, mišrainės visada bus vienodos kokybės, nepareis nuo žmogaus nuotaikos, nebus persūdytos", - dalijasi sumanymais D.Dundulis.

"Kas ką besakytų, vis dėlto kulinarijos ceche yra daug pavojų, nes čia dirba nemažai darbuotojų. Mes esame pasirašę sutartį su Rokiškio poliklinika, paprašėme medikų, kad kas tris mėnesius labai rimtai tikrintų mūsų darbuotojų sveikatą. Jeigu tik kyla abejonė dėl darbuotojo sveikatos, siunčiame jį pasitikrinti. Nuolat tikriname ir žaliavą, tačiau nuo vaisių ir daržovių neužsikrečiama", - teigia pašnekovas. - Visi prekybos tinklai daržoves įsiveža iš užsienio arba perka iš Lietuvos ūkininkų. Šiemet Lietuvos ūkininkai įsigudrino agurkus mirkyti vandenyje - atveža geros kokybės, o rytojaus dieną jie suvytę. Mėginame išsiaiškinti, kas iš ūkininkų taip daro." Jeigu vaisiai ar daržovės atvežami iš ne ES valstybių, privaloma siųsti ištirti į laboratoriją, tiriama nitratų tarša. Tuo rūpinasi Valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba. Žmonės renkasi gražios išvaizdos vaisius bei daržoves, tačiau aukščiausios rūšies apelsinai kainuoja dvigubai ar trigubai brangiau nei pirmos rūšies. "Buvome atvežę kelias tonas. Pastovėjo ir teko parduoti atpiginus iki pirmos rūšies kainos. Kokybiškų produktų yra, bet reikia, kad būtų ir jų vartotojų", - sako "Rivonos" generalinis direktorius.

Svarbios grandys - transportas ir sandėliai

"Rivona" prekes - maisto produktus ir pramoninės gaminius prekybos tinklui tiekia iš įvairių pasaulio valstybių: Europos Sąjungos šalių, Rusijos, Kinijos, Tailando, Ukrainos, Baltarusijos, Čilės, Brazilijos ir Šri Lankos. Todėl rūpinantis maisto produktų sauga svarbų vaidmenį vaidina logistika bei transportas. "Savo automobiliais išvežiojame apie 80 proc. visų krovinių, 20 proc. veža samdytas transportas", - aiškina "Rivonos" generalinis direktorius. Anot jo, dabartinio transporto nėra ko lyginti su tuo, koks buvo prieš kokius dešimt metų. Apie 90 proc. bendrovės automobilių parko sudaro ne senesnės kaip 5 metų mašinos. Pernai "Rivona" įsigijo 10 naujų vilkikų. Dabar prekes gabena 102 vilkikai, 4 šaldytuvai LAMBERET.

"Sandėlių darbas dar nėra 100 proc. automatizuotas, bet artėjame prie to. Baigiame diegti vieną moderniausių sandėliavimo, surinkimo sistemų. Ir tai dar ne visi mūsų planai", - aiškina D.Dundulis. - Svarbiausia darbą organizuoti taip, kad nekiltų vadinamųjų gaisrų, kai kas nors ko nors nespėjo, pamiršo. Pavyzdžiui, morkų pritrūko, visi už galvų susiėmė - ką daryti! Tada ir prasideda skubėjimas, pasipila klaidos. To pas mus jau nėra. Stengiamės sistemą taip sureguliuoti, kad darbas vyktų sklandžiai, stabiliai.

Plėtra stringa

"Šiemet atidarėme 5 naujos koncepcijos parduotuves - Ukmergėje, Anykščiuose, Šiauliuose, Biržuose, Kupiškyje, taip pat vieną prekybos centrą Vilniuje rekonstravome. Jų interjeras, išplanavimas, mano manymu, gražiausias Lietuvoje. Turime nusipirkę sklypų, bet statybų jau treji metai negalime pradėti. Stovime vietoje. Dabar daroma visokių biurokratinių kliūčių, kad tik nieko nesiimtume. Tokia tendencija juntama visoje Lietuvoje, ne tik Vilniuje. Išimtys - vienas kitas rajonas. Deklaruojama, kad verslas skatinamas, o daroma priešingai. Tai visos šalies problema. Panašiai buvo su muitine dar prieš stojant į Europos Sąjungą. Dabar su muitine miela ir malonu dirbti. Jokių problemų - visi dirba savo darbą. Mums tai svarbu, nes prekes vežame iš viso pasaulio. Su statybomis kitaip. Įstatymų prikurta visokių, jeigu valdininkas nenorės duoti leidimo statyti, jis ras straipsnį ir neleis. Deklaruojamas noras, kad grįžtų emigravę darbuotojai, bet jie sugrįš, kai pakils atlyginimai. Ne valdžia, o verslo plėtra ir darbdavių konkurencija dėl darbuotojų didins atlyginimus. Nerealu, ir mes nesirengiame darbuotojų atsivežti iš Kinijos. Viena vertus, kinai čia nevažiuos, kita vertus, atsivežęs turėsi jais rūpintis. Kitas reikalas tarptautinių maršrutų vairuotojai - jie Lietuvoje neužsibūna, todėl gali dirbti ir ukrainietis, ir baltarusis, ir vokietis, nes jų atlyginimai jau tokie pat kaip Vakarų Europoje", - svarsto "Rivonos" vadovas. Jo manymu, kalbant apie maisto saugą - svarbu priežastys, ne pasekmės. Sako, suvalgė dešros ir apsinuodijo. Veikiausiai ta dešra nekokybiška pateko iš gamintojo, arba prekybos centre ji buvo laikoma netinkamai. Svarbu atvežtą produktą tuoj pat nunešti į šaldymo patalpą, o ne laikyti ant rampos. Prekybos centro priėmėjas iš akies nustato produkto kokybę. Jeigu kyla įtarimas, nešame pavyzdį į laboratoriją ištirti. "Svarbu, iš ko gamintojai pagamino. Jeigu pagamino gerą produktą, gerą ir parduodame", - teigia pašnekovas. Pasak jo, labai maža tikimybė, kad "Norfoje" pirkėjas ras pasenusių produktų. Įvesta sistema, kad kulinarijos gaminiai nukainuojami atvežus naują siuntą (veža kasdien). Tų gaminių galiojimo laikas dar nesibaigė, bet kaina mažesnė. Stengiamasi sureguliuoti, kad senų produktų prekyboje nebūtų.



DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"