TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bet kuriam kioskeliui elektros nesiūlo

2012 10 29 6:00
Įmonės turėtų pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją iki gruodžio 10 dienos./LŽ archyvo nuotraukos

Nepriklausomų elektros tiekėjų nedomina smulkūs vartotojai, o verslininkams trūksta elementarios informacijos, kokias galimybes teikia elektros tiekimas liberalioje rinkoje.

"Nepriklausomų elektros tiekėjų daugeliu atvejų dar nepasirinko smulkieji vartotojai, tai yra įmonės, turinčios nedidelės leistinos naudoti galios objektus, arba vartotojai, kurių objektams užtikrinamas garantinis tiekimas", - LŽ teigė "Lesto" atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys.

Tai daugiausia smulkios ir vidutinės įmonės - kepyklos, siuvyklos, įvairių paslaugų teikėjai, kavinės, krautuvės, ūkininkai. Nors gyventojai jau nuo 2007 metų taip pat gali pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, šiuo metu tokį tiekimą pasirinkęs tik vienas privatus klientas.

Tik ketvirtadalis

Per devynis šių metų mėnesius nepriklausomus elektros energijos tiekėjus pasirinkusių vartotojų skaičius išaugo apie 57 proc. ir šiuo metu viršija 25 tūkstančius.

Tačiau tai tik ketvirtadalis tų, kurie nuo šių metų gruodžio 10 dienos turėtų pasirinkti nepriklausomus tiekėjus.

Iki nustatyto termino likus beveik pusantro mėnesio nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę daugiau 70 tūkst. potencialių klientų.

Tokius duomenis "Lietuvos žinioms" pateikė Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius "Lesto".

Pirktų tik pigiau

Baldų prekyba ir gamyba užsiimančios UAB "Ivo ir ko" direktorius Viktoras Verpetinskis šiemet gavo kelis nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus, bet jais nesusidomėjo. "Skambinėjo man tiekėjai, bet iš jų nesirinksiu, toliau elektrą pirksiu iš "Lesto", - sakė tvirtai apsisprendęs verslininkas.

V.Verpetinskis teigė, kad gamybines patalpas nuomoja ir nežino, kiek laiko dar tai darys - metus ar mažiau, todėl tiekėjo keisti tiesiog neapsimoka. Verslininko neįtikino ir nepriklausomų tiekėjų tvirtinimas, kad elektra jo įmonei atpigtų. "Nežinia, ar laimėsi, ar praloši, o "Lesto" parduoda stabilia kaina, susiskaičiuoju ir galiu planuoti išlaidas", - teigė jis.

"Ivo ir ko" vadovas sakė netikįs, kad pirkdamas elektrą iš nepriklausomo tiekėjo reikšmingiau sutaupytų. "Man elektros energija reikalinga tik apšvietimui, todėl neapsimoka kažko ieškoti, kad sutaupyčiau ar nesutaupyčiau kelis litus. Iš "Lesto" perku elektros energiją daugeliui smulkių taškų, todėl nėra prasmės šokinėt pas kitus, neapsimoka, iš jų neperku ir nepirksiu", - naujoves skeptiškai vertino verslininkas.

Kauno automobilių serviso bendrovės "Žaliakalnio žėrutis" direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Stundžia teigė šiemet jau gavęs 6-7 nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus ir neatmetė tikimybės, kad jais pasinaudos. "Tiekėją keisime tik tuomet, jeigu gausime pigesnę elektros energiją", - teigė jis.

M.Stundžia pasakojo, kad pasiūlymams išstudijuoti reikia laiko, tačiau jau aišku, jog dauguma tiekėjų siūlo pasirašyti fiksuoto tarifo sutartį vieniems ar keleriems metams. "Tarkime, pasirinksime fiksuotą kainą, už pusės metų elektra atpigs, bet pagal sutartį teks pirkti brangiai. O gali būti, kad elektra pabrangs, tada pirksime pigiai. Matematika paprasta: norint sėkmingai pasirinkti reikia nuspėti rinkos tendencijas", - dėstė M.Stundžia.

Dėl 300 litų

"Šiuo metu nepriklausomą elektros energijos tiekėją gali rinktis tiek verslo, tiek visi privatūs klientai. Tačiau paprastai geriausias sąlygas nepriklausomi tiekėjai pasiūlo didžiausiems vartotojams, o daliai smulkių įmonių ar buitiniams vartotojams nepriklausomi tiekėjai savo paslaugų kartais netgi nesiūlo", - pažymėjo "Lesto" Visuomeninio tiekėjo tarnybos elektros energijos rinkos ekspertas Audrius Kiškis.

Nepriklausomi elektros tiekėjai iš dalies patvirtino šias "Lesto" prielaidas. "Enefit" generalinis direktorius Liudas Liutkevičius teigė, jog bendradarbiavimą su labai mažais vartotojais lemia išlaidų politika. "Mūsų tikslas yra dirbti pelningai. Jeigu aptarnauti klientą (administruoti sutartį, išrašinėti sąskaitas, spręsti iškilusias problemas) kainuoja daugiau nei gaunama pelno - sutarties nesudarome. Stengiamės sutartis sudaryti su tais vartotojais, kurie per metus suvartoja bent 10 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos. Vis dėlto jei potencialus klientas rodo norą bendradarbiauti ir atitinka keliamus kreditingumo reikalavimus, sutartis sudarome net ir su suvartojančiais mažiau nei 10 tūkst. kilovatvalandžių", - sakė jis. "Enefit" yra Estijos valstybės kontroliuojamos bendrovės "Eesti Energia" antrinė įmonė.

Didžiausios elektros importuotojos į Baltijos šalis Lietuvos ir Rusijos kapitalo bendrovės "INTER RAO Lietuva" komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas pateikė pavyzdį, esą įrodantį, kodėl maži vartotojai tiekėjams nepatrauklūs.

"Kainos skirtumas tarp garantinio tiekimo, kurį teikia AB "Lesto", ir nepriklausomo tiekėjo pasiūlymo gali būti, tarkime, 3 centai už kilovatvalandę. Tokiu atveju vartotojas, kuris per metus suvartoja 10 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, pasirinkęs nepriklausomą tiekėją sutaupys 300 tūkst. litų per metus. O vartotojas, kuris suvartoja 10 tūkst. kilovatvalandžių per metus, sutaupys tik 300 litų. Matant šiuos skaičius nesunku nuspėti, kodėl ne tik tiekėjui, bet ir mažiesiems vartotojams nėra aktualu sudaryti papildomas sutartis su nepriklausomu tiekėju", - aiškino V.Čebatariūnas.

Trūksta informacijos

"Žaliakalnio žėručio" direktoriaus pavaduotojas M.Stundžia nežinojo, kad visos šalies įmonės nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio 10 dienos, taip pat nebuvo informuotas, kas laukia tų, kurie sutarčių su naujais tiekėjai nesudarė.

Rinkos dalyvių nuomone, būtent informacijos trūkumas labiausiai kliudo sėkmingai liberalizuoti mažmeninę elektros energijos rinką. "Mažesni vartotojai neturi pakankamai informacijos apie elektros rinką, nepriklausomus tiekėjus ir kodėl jiems verta juos rinktis, o ne pirkti elektrą iš "Lesto", - teigė V.Čebatariūnas.

L.Liutkevičiaus nuomone, didžioji dauguma vartotojų turi menką supratimą apie elektros rinką arba visai nieko nežino. "Bet pagrindinė problema yra įsitikinimas, kad per metus sutaupyti šimtas ar keli šimtai litų yra neverti dėmesio", - tvirtino jis.

Bendrovės "Elektrum Lietuva" pardavimo vadovo Ričardo Tvarono nuomone, daugelis vadovų klaidingai mano, kad nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusios įmonės ir toliau mokės už elektrą tiek pat kaip dabar. "Lesto" iš tikrųjų tieks elektrą, tačiau ne už reguliuojamą, o už garantinę kainą, kuri šiuo metu yra keliais centais didesnė nei rinkos kaina", - pažymėjo jis.

Latvijos energijos gamintojos "Latvenergo" antrinės įmonės "Elektrum Lietuva", anot R.Tvarono, per pastaruosius metus teikiami elektros kainos pasiūlymai, priklausomai nuo rinkos pokyčių ir klientų vartojimo specifikos, visada buvo mažesni apie 10-20 procentų.

Dvigubai daugiau

Vis dėlto tiekėjams pavyksta prisivilioti vis daugiau naujų vartotojų. Antai "Enefit" šiuo metu turi dvigubai daugiau klientų nei prieš metus.

"Elektrum Lietuva" klientų skaičius, palyginti su 2011 metais, padidėjo daugiau kaip 70 proc. ir tebeauga.

"Inter Rao Lietuva" aktyviau su mažmeniniais vartotojais pradėjo dirbti tik šiais metais, todėl skaičių lyginti dar negalėjo.

2011 metais nepriklausomų tiekėjų užimamos mažmeninės rinkos dalis augo 12,1 procento. Jie vartotojams, prisijungusiems prie skirstomojo tinklo, pernai patiekė 46,9 proc. viso "Lesto" paskirstyto elektros energijos kiekio.

Bus 25 proc. brangiau

Nuo 2013 metų pradžios "Lesto" nebegalės taikyti visuomeninių elektros energijos kainų ir tarifų verslo klientams. Nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo "Lesto" užtikrins garantinį elektros energijos tiekimą.

"Kitąmet ši kaina bus apskaičiuojama 25 proc. didesnė nei visuomeniniam tiekėjui nustatytų elektros energijos įsigijimo ir tiekimo paslaugos kainų suma kartu su vartotojo pasirinkto persiuntimo paslaugos tarifo plano kaina", - teigė A.Kiškis.

Skaičiai: 65 nepriklausomi tiekėjai

2011 metais buvo išduota 15 nepriklausomo tiekimo licencijų, 2012 metų pradžioje buvo 65 nepriklausomi tiekėjai, iš jų 27 - aktyvūs.

Vidutinė nepriklausomų tiekėjų galutiniams vartotojams parduodamos elektros energijos kaina 2011 metų paskutinį ketvirtį siekė 17,04 ct/kWh.

"Lesto" faktinė įsigijimo kaina, kuri taikoma laisviesiems elektros energijos vartotojams, per tą patį laikotarpį buvo 18,6 ct/kWh, o vidutinė kaina biržoje - 15,0 ct/kWh.

"Lesto" reguliuojamiems vartotojams teikiama elektros energija sudarė 44 proc. mažmeninės elektros energijos rinkos, laisviems vartotojams - 9,1 procento.

Tarp nepriklausomų tiekėjų didžiausią rinkos dalį - 17,1 proc. - užėmė UAB "Latvenergo prekyba", toliau rikiavosi UAB "Energijos tiekimas" (14,6 proc.), UAB "SBE Energy" (4,8 proc.), UAB "Enefit".

Šaltinis: Valstybinės kainų ir kontrolės komisija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"