TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Beveik visos biržos bendrovės uždirbo pelno

2016 03 03 6:00
Absoliučiai didžiausią pelno augimą tarp biržos įmonių pernai demonstravo AB „Kauno energija“. LŽ archyvo nuotrauka

2015 metais beveik visos „Nasdaq Baltic“ vertybinių popierių biržoje registruotos bendrovės uždirbo pelno. Kai kurios didžiuojasi keleriopai geresniu rodikliu negu 2014-aisiais, tačiau net ir labai geros naujienos Vilniaus biržos prekybos neišjudina.

Dauguma biržos bendrovių tarpinius 2015 metų rezultatus jai turėjo pateikti iki kovo 1 dienos. Pranešimų duomenimis, 2015-aisiais daugiau nei dvigubai didesnius nei prieš metus rodiklius demonstravo beveik visos energetikos bendrovės. Vienintelės AB „Lietuvos energijos gamyba“ rezultatas buvo neigiamas.

Uždirbo investicijos

Absoliučiai didžiausią pelno augimą pernai demonstravo AB „Kauno energija“. Bendrovės atstovas Ūdrys Staselka „Lietuvos žinioms“ teigė, kad įmonės pelno rodikliai šoktelėjo 5,5 karto, per pastaruosius porą metų įgyvendinus tris didelius investicinius projektus, orientuotus į gamybos plėtrą, sąnaudų mažinimą bei šilumos tiekimo sistemos efektyvumą. Įrengus 6 modernius biokuro katilus, 19,3 proc. sumažėjo ir bendrovės gaminamos, ir iš nepriklausomų tiekėjų perkamos šilumos kaina.

Daugiau nei 92 proc. bendrovės akcijų valdo Kauno miesto savivaldybė, kitą dalį – Kauno ir Jurbarko rajonų savivaldybės bei smulkieji akcininkai. Ši bendrovė yra vienintelė Lietuvoje šilumos tiekėja, kurios akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje. „Kauno energija“ prieš porą metų jau yra mokėjusi dividendus.

Uždarbius kėlė ir grūdai

Didžiulius žemės plotus valdančioms bendrovėms „Linas Agro Group“ ir „Agrowill Group“ uždirbti padėjo pernai buvęs geras javų derlius.

„Linas Agro“ finansų direktorius Tomas Tumėnas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad iš penkių veiklos sričių pelningiausios pernai buvo prekyba grūdų žaliavomis ir pašarais bei žemės ūkio technika, nors žemdirbiai dar mažai galėjo naudotis 2014–2020 m. laikotarpiui numatyta ES parama. Tikimasi, kad technikos segmentas stiprės šiemet. Prastesni buvo paukštynų rezultatai, nes pernai mažėjo maisto produktų kainos, tačiau dėl to patirtus nuostolius kompensavo pelningos sritys. Ši bendrovė yra viena tų, kurių finansiniai metai baigiasi metų vidury, todėl ir biržai buvo pateikti tik antrojo pusmečio rezultatai. Sprendimus akcininkai priima rudenį, pasibaigus sezonui.

Pasak T. Tumėno, siekdama didinti konkurencingumą, bendrovė nuolat vykdo 1–3 metams numatomas žemės ūkio bendrovių, paukščių, pieno ir grūdų ūkių atnaujinimo bei modernizavimo programas. Jo teigimu, pastaruoju metu daug investuojama Latvijoje į paukštininkystės ūkius ir grūdų elevatorius. „Jei rinkoje nuotaikos nekokios, reikia iškentėti tą laikotarpį ir nenutraukti investicijų arba pereiti prie kito verslo“, – sakė finansininkas.

Panašia veikla besiverčiančios „Agrowill Group“ veiklos pelnas pernai sumažėjo, tačiau bendras finansinis rezultatas pagerėjo nurašius dalį turto, atsiradusio susijungus AB „Agrowill Group“ ir UAB „Baltic Champs“. Tikimasi, kad sėkmingas sprendimas buvo persiorientuoti į ekologinę žemdirbystę.

„Grupės įmonės pertvarko gamybos procesus taip, kad atitiktų ekologinės žemdirbystės reikalavimus, o neigiami išoriniai veiksniai, tokie kaip Rusijos embargas ar pieno perprodukcija, liko, – pasakojo šios bendrovės atstovas Vaidotas Vyšniauskas. – Dėl to pernai mažėjo pieno gamybos ir grybų auginimo bendrasis pelnas. Praradimus atsvėrė geresni augalininkystės rezultatai.“

Pienininkai investuoja

„Nasdaq Baltic“ biržoje liekančios patrauklios pieno bendrovės irgi skaičiuoja pelnus, nors perpus mažesnius negu prieš metus, kai beveik pusmetį teko darbuotis netekus pelningos Rusijos rinkos.

AB „Pieno žvaigždės“ pranešime aiškinama, kad smarkų pardavimo pajamų ir pelno smukimą lėmė daugiau nei metus trunkantis pieno produktų kainų ir paklausos kritimas visose eksporto rinkose. Panašių tendencijų laukiama ir šiemet. Vis dėlto bendrovė artimiausius porą metų planuoja investuoti 17 mln. eurų į pieno produktų gamybos atnaujinimą. Tikimasi, kad šios investicijos padės 2016 metais 5–10 proc. padidinti pardavimą.

AB „Žemaitijos pienas“ vienintelei iš pieno bendrovių pavyko 2,3 karto pagerinti 2014 metų pelno rezultatą, nors apyvarta dėl sumažėjusios paklausos buvo menkesnė.

Biržos prekybos neišjudina

Geri ir netgi labai geri Lietuvos bendrovių rezultatai akcijų biržos prekybos neišjudino. Per tris dienas nuo vasario 29 dienos „Nasdaq Vilnius“ indeksas pakilo vos 0,51 punkto, kai Rygos ir Talino – atitinkamai 1,44 ir 2,26 punkto. Bendra „Nasdaq Baltic“ apyvarta siekė 1,491 mln. eurų, kai, pavyzdžiui, Vilniuje didžiausią apyvartą pasiekė prekyba Šiaulių banko akcijomis – 43 sandoriais parduota šio banko akcijų už 67,6 tūkst. eurų. Taline pirmavo „Tallinna Kaubamaja Grupp“ – 152 sandoriai už 542,1 mln. eurų.

„Vilniaus biržoje koją kiša akcijų likvidumas, – neabejoja „Swedbank“ finansų maklerė Agnė Anzelienė. – Rinkoje iš esmės nėra laisvų akcijų. Smulkieji akcininkai, akcijų įsigiję anksčiau, jų parduoti neskuba net ir bendrovėms paskelbus geras žinias. Be to, laukiama akcininkų sprendimų dėl dividendų. Mūsų investuotojai linkę laikyti nusipirktas akcijas: jei bendrovės rezultatas prastesnis – laukia, gal pagerės, jei geresnis – laukia dar geresnių laikų. Toks bendras neapibrėžtumas apėmęs visą rinką.“

A. Anzelienės nuomone, smulkiuosius investuotojus dar labiau varžo padėtis pasaulio akcijų rinkose. Nuo metų pradžios teigiamus indeksus rodo tik pavienės rinkos, o daugumos Europos ir JAV biržų indeksai nukritę iki minus 7 punktų, kai Baltijos biržos indeksas pasiekęs 4 punktus. Šiemet iki kovo 2 dienos Vilniaus biržos indeksas siekė 1,06 punkto, Rygos – 5,39, o Talino – 5,39 punkto.

Neaudituoti biržos bendrovių rezultatai 2015 metais, mln. eurų

BendrovėPajamosPokytis per metus, proc.Pelnas*Pokytis per metus, proc.
„Lesto“581,8–10,672,5100
„Amber Grid“55,87,230,15,3
„Klaipėdos nafta“109,7175,622,0138
Šiaulių bankas48,82321,2101,7
„Lietuvos dujos“54,90,612,9118,6
„Apranga“198,98,410,445–6,9
„City Service“166,608–8,17,91229,5
„Grigeo Grigiškės“103,347,87814,7
„Linas Agro Group“ (0,5 m.)366,98118,27,075242,8
„Žemaitijos pienas“149,1–7,56,045129,2
TEO LT204,5981,14,176–9
„Pieno žvaigždės“163,8–31,62,66–46,5
„Kauno energija“60,733–18,84,6430,6
„Agrowill Group“47,42133,87–62,4
„Litgrid“100,5–162,6100
„Vilkyškių pieninė“84,4–231,2–62,5
„Snaigė“4440,7n. d.
„Baltic Mill“ (buv. „Malsena“)29,8948,40,453–0,4
„Utenos trikotažas“18,9–4,3–0,10
„Lietuvos energijos gamyba“214,4–9,2–0,1–100,6
„Gubernija“8,537–25,1–0,59321,9

Šaltinis: „Nasdaq Baltic“, „Lietuvos žinios“

**Pelno rodiklis yra orientacinis, nes bendrovės sutrumpintuose pranešimuose nurodo skirtingas pelno pozicijas (ikimokestinis, EBITDA, grynasis)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"