TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bevizio režimo ši vasara nesulauks

2010 07 30 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Beveik dvejus metus žadamo bevizio režimo Lietuvos ir Baltarusijos pasienio gyventojai bei verslininkai tebelaukia. Mūsiškių verslas netenka klientų, o kaimynai kankinasi mėnesius laukdami vizos įvažiuoti į mūsų šalį.

Politikai vis dar negali atsakyti, kada bus susitarta dėl palankaus bevizio režimo pasienyje su gretima šalimi. Druskininkų verslininkai skaičiuoja, kad dėl brangių vizų, o pastaruoju metu - ir dėl ilgai trunkančio jų išdavimo proceso, į šį kurortą negali atvykti tūkstančiai baltarusių. Lietuvos valdžia teisinasi, neva kaimyninės šalies politikai nesprendžia turizmui ypač skaudžios bevizio režimo pasienio gyventojams problemos.

Baltarusijos pusėje supaprastinta vizų tvarka galėtų pasinaudoti apie 600 tūkst. gyventojų, Lietuvos - apie 800 tūkst. žmonių.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai LŽ priminė, kad susitarimo dėl supaprastinto pasienio gyventojų judėjimo tekstas jau buvo aptartas su Baltarusija ir jį buvo numatoma pasirašyti 2009 metų rugsėjo 16 dieną. Tačiau tądien, per šios šalies vadovo vizitą mūsų šalyje, Baltarusija informavo, kad ji dar nebaigė reikalingų vidaus pasirengimo procedūrų.

Šiemet balandžio 16 dieną Baltarusija pateikė pasiūlymus keisti rengiamo susitarimo tekstą, tačiau dabar jau dvejoja mūsiškiai. Mat, kaip pažymi URM atstovai, pasiūlymus priėmus, Baltarusijos gyventojams būtų taikomas palankesnis kelionių režimas nei Lietuvos gyventojams. Toliau vyksta nuostatų derinimas diplomatiniais kanalais.

Baltarusijoje dviračių žygyje šią savaitę dalyvaujantis Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius net per atostogas šį klausimą aptarė su Baltarusijos premjeru Sergejumi Sidorskiu. Jis vėl žada, kad "artimiausiu metu bus imamasi spręsti vizų režimo supaprastinimą kaimyninės šalies piliečiams", bet prasitaria, kad kalbama apie kitą turistinį sezoną.

Kainą nustato Briuselis

Nuo 2007 metų išplėtus Šengeno zoną, vienkartinė Lietuvos viza Baltarusijos piliečiams kainuoja 60 eurų arba 207 litus. Vienkartinė turistinė viza į Baltarusiją Lietuvos piliečiui kainuoja 150 litų. Teigiama, kad baltarusiams tenka 2 mėnesius ir ilgiau laukti Lietuvos vizos.

Girdėdama krašto verslininkų kaltinimus, kad potencialūs klientai iš Baltarusijos į mūsų kurortus negali atvažiuoti dėl labai brangių vizų, URM ginasi, jog ne ji sprendžia, kiek kaimynams kainuoja Šengeno erdvės viza. "Mokesčius už vizos išdavimą nustato Europos Sąjunga (ES), bet ne Lietuva. Kainos sumažinimas ir vizų išdavimo lengvatos galėtų būti reglamentuotos ES ir Baltarusijos susitarimu", - dėstė LŽ URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento trečiasis sekretorius Mindaugas Lašas.

Teigiama, kad eilės laukiant vizų atsirado dėl to, kad Lietuvos valstybinis turizmo departamentas nusprendė Baltarusijoje akredituoti dvigubai daugiau turizmo firmų. Tokios kelionių organizatorės turi teisę kreiptis į Lietuvos ambasados konsulinį skyrių dėl turistinių vizų. Akreditacijas teikiančių firmų anksčiau buvo 40, o dabar - virš 80. Tuo tarpu Lietuvos ambasados konsuliniame skyriuje Minske papildomų darbuotojų neatsirado, tad dabartinių darbo krūvis esą išaugo kelis kartus, o vizų išdavimo laikas pailgėjo mėnesiu.

M.Lašo teigimu, sumažėjus finansavimui URM buvo priversta įvesti griežtas taupymo priemones, dėl kurių teko sumažinti darbuotojų skaičių ambasadose ir konsulatuose. Pasak jo, tai taip pat turėjo įtakos smarkiai išaugusiam darbo krūviui.

Valstybės kontrolė nustatė, kad Lietuvos atstovybėse Baltarusijoje, Rusijoje ir Kazachstane vienas konsulato pareigūnas per metus išduoda apie 20 tūkst. vizų. Tai keturis kartus viršija krūvį, kuris nustatytas ES valstybių metodiniuose nurodymuose. "Deja, realybė tokia, kad sunkmečio sąlygomis nėra galimybių proporcingai didinti diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojų skaičiaus, atsižvelgiant į konsulinių paslaugų paklausos augimą", - sakė M.Lašas.

Nepatinka konkurencija

Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis LŽ tikino, kad kuo daugiau akredituota turizmo kompanijų, tuo esą geriau - daugiau šansų gauti vizą, didesnė verslo konkurencija ir mažesnė kelionių kaina. "Suprantu turistinių agentūrų norą, kad būtų pigios vizos įvažiuoti į Lietuvą. Tačiau Baltarusija nepriklauso ES, ji ir ES nėra pasirašiusios atitinkamo susitarimo, todėl Baltarusijos piliečiams negalima taikyti supaprastintos vizų išdavimo tvarkos, be to, Baltarusijos vizos lietuviams taip pat yra brangesnės" - dėstė viceministras. Anot jo, nepaisant verslininkų norų, Lietuva turi gerbti save ir bendradarbiavimas tarp valstybių turi vykti pariteto pagrindais.

Tuo metu 50 kilometrų bevizės pasienio zonos klausimas, pasak ūkio viceministro, yra pirmiausia politinis ir ši Lietuvos iniciatyva kilo kaip turizmo ir verslo skatinimo bei šalių bendradarbiavimo iniciatyva. "Tačiau politinės tarptautinės sutartys nėra išimtinai mūsų ministerijos kompetencijos klausimas. O problemų, kodėl sutartis nėra pasirašyta, reiktų ieškoti Baltarusijos pusėje", - pažymėjo A.Burkovskis.

Laukia ir Druskininkai, ir Gardinas

UAB "Grand SPA Lietuva" pardavimo vadybininkė Justina Dainauskienė LŽ teigė, kad labai daug Baltarusijos gyventojų norėtų atvykti pailsėti ir pasilepinti SPA procedūromis, tai patvirtina ir Baltarusijoje dirbančių turizmo agentūrų atstovai. Ji pasakojo, jog gretimos šalies turizmo agentūrų darbuotojai skundžiasi, kad pastaruoju metu itin sunkiai išduodamos vizos baltarusiams, norintiems atvykti į Lietuvą. Be to, pasak pardavimų vadybininkės, kaimynus neretai atbaido ir vizos kaina.

"Manome, kad įvedus bevizį rėžimą Baltarusijos ir Lietuvos pasienio gyventojams (50 kilometrų spinduliu), kaimynų pas mus atvyktų gerokai daugiau. Abu miestai - ir Gardinas, ir Druskininkai - patenka į šią zoną, tad neabejotinai padidėtų atvykstančių baltarusių skaičius. Šio režimo labai laukiame ir mes, ir Gardino gyventajai", - dėstė ji.

J.Dainauskienės teigimu, pastaraisiais metais svečių iš Baltarusijos tik mažėjo. Esą šiuo metu jų į sveikatingumo ir poilsio kompleksą atvažiuoja vos iki 1 proc. visų atvykstančių svečių. Anot jos, paprastai svečiai iš Baltarusijos atvyksta vienai ar kelioms dienoms ir dažniausiai savaitgaliams, tačiau esą tai labiau pasiturintys žmonės, kuriems vizos kaina neturi didelės reikšmės, arba tie, kas jau turi Šengeno vizas.

"Vizų problema tikrai yra ir pastaruoju metu ji labai paaštrėjo. Prieš 2-3 metus sulaukdavome daugiau svečių iš gretimos šalies. Dabar vizos yra gana brangios, be to, sudėtingas jų išdavimo procesas, todėl baltarusiai tiesiog nesiryžta pradėti jų gavimo procedūros", - konstatavo J.Dainauskienė.

Atvažiuoja tik turtingieji

Druskininkų vandens parko Marketingo ir pardavimo skyriaus vadovė Jūratė Vaitkevičiūtė LŽ teigė, kad labai laukia ir tikisi kuo spartesnio vizų problemos sprendimo, mat tai didžiausia kliūtis, vėsinanti Baltarusijos gyventojų norą pailsėti mūsų krašte.

"Labai laukiame to seniai žadėto bevizio režimo, kad galėtume laisvai vykti pas baltarusius, o šie - pas mus. Vien Gardine gyvena beveik 350 tūkst. žmonių, nemaža dalis jų išties galėtų pas mus be vargo atvažiuoti", - samprotavo ji.

Anot J.Vaitkevičiūtės, šiuo metu poilsį Druskininkuose gali sau leisti tik turtingesni Baltarusijos gyventojai. Ji teigė, kad dažniausiai atvykėliai apsistoja kelioms dienoms. "Manau, kad bevizis rėžimas iš tiesų paskatintų atvykti daugiau kaimynų, juolab, kad jie domisi tokia galimybe. Atvažiuoja nemažai ir Baltarusijos žurnalistų, kurie parašo straipsnius ir jiems čia įdomu, tačiau kas iš to - atvažiuoti pas mus gali sau leisti iš tikrųjų nedaug kas", - dėstė ji.

Pasak J.Vaitkevičiūtės, pernai svečiai iš Baltarusijos sudarė vos 5 proc. arba 15 tūkst. visų vandens parko lankytojų. Druskininkų turizmo informacijos centro duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras atvykstančių turistų skaičiaus didėjo iki 22 proc., svečių iš užsienio skaičius didėjo 26 procentais. Tuo tarpu svečių iš Baltarusijos pirmą šių metų pusmetį sulaukta tik 12 proc. daugiau nei pernai.

Faktai

URM duomenimis, 2009 metais Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje buvo išduota 7 tūkst. vizų daugiau, nei 2008 metais. Vizų išdavimo augimo tendencija išlieka ir šiemet. 2010 metų birželį Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje išduotos 8454, Maskvoje - 6687 vizos. Palyginimui pernai birželį šios atstovybėse išduota atitinkamai 6418 ir 5971 vizos. Gerokai daugiau vizų išduota ir Lietuvos konsulate Sovietske bei generaliniame konsulate Gardine. Sovietske Šengeno vizų skaičius didėjo nuo 1489 iki 2581, Gardine - nuo 1757 iki 2141.

Iš viso 2009 metais URM ir Lietuvos diplomatinės atstovybės bei konsulinės įstaigos į valstybės biudžetą surinko per 34 mln. litų konsulinio mokesčio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"