TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biodegalų rinką blaško politiniai sprendimai

2010 07 02 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Per kelis metus įgijusi pagreitį biodegalų rinka Lietuvoje šįmet spūstelėjo stabdį - gamybos tempai ėmė mažėti. Ekologiškų degalų vartojimo skatinimas mūsų šalyje nesulaukia tiek dėmesio, kaip Vakarų Europos valstybėse. Tradicinių degalų šešėlis

Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas LŽ tvirtino, kad Lietuvoje iš augalų gaminamų degalų paklausa nuo Naujųjų metų sumažėjo. "Žiemą, galima sakyti, "iškrito" du su puse mėnesio. Tuo metu "Orlen Lietuva" nepirko biodyzelino, nes į žieminį dyzeliną neprivaloma maišyti biologinių priedų. Be to, biologinių priedų pardavimui įtakos turi bendra benzino ir dyzelino paklausa, kuri, palyginti su ankstesniais metais, yra sumažėjusi", - teigė jis.

Anot pašnekovo, padidėjo tik tam tikrų rūšių degalų, pavyzdžiui, E85 paklausa, kita vertus, anksčiau šių degalų pardavimas apskritai buvo simbolinis.

Didžioji dalis Lietuvoje pagamintų biodegalų iškeliauja į užsienį. M.Palijansko teigimu, eksportuojama apie 70 proc. produkcijos, o Lietuvoje pagrindiniai klientai yra "Orlen Lietuva" ir terminalai, galintys patys maišyti biodegalus į benziną bei dyzeliną.

Paiso reikalavimų

Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas, 2010 metais Lietuvoje suvartojamų biodegalų dalis turi sudaryti 5,75 proc. visų degalų. Tuo metu Biodegalų asociacijos prezidentas M.Palijanskas sako neturintis vilties, kad šis skaičius bus pasiektas. "2009 metais buvo suvartota apie 5 proc. biodegalų. Šiais metais suvartojimas bus mažesnis, manome, kad nesieks 5 procentų, - prognozavo jis, ir paaiškino. - Kadangi buvo panaikinta akcizo lengvata, nebėra stimulo pirkti ir maišyti biodegalus, visi ėmė jų vengti. Be to, į dyzeliną maišoma didžioji dalis biodegalų, taigi net trijų mėnesių praradimas bus skaudus."

Pagal ES priimtus standartus dabar Lietuvoje į degalus leidžiama maišyti iki 7 proc. biodegalų, tačiau šiuo metu maišoma iki 5 proc., nes daugiau neprivaloma pagal Lietuvos teisės aktus. M.Palijanskas sunkiai galėjo prognozuoti biodegalų rinkos pokyčius ateityje, nes pasak pašnekovo, ji per daug priklausoma nuo politinių sprendimų - brangesnius, tačiau aplinką tausojančius degalus į įprastą benziną bei dyzeliną maišyti apsimoka tik jei valstybė teikia paramą. "Pagal naujausią ES direktyvą, iki 2020 metų biodegalų dalis degaluose turės sudaryti 10 proc., bet tai priklausys nuo politinės valios. Iki šiol kasmet reikalavimai didėjo, tačiau šįmet buvo panaikintos akcizo lengvatos, be to, nėra išleisti nauji reikalavimai, taigi neaišku, kaip bus toliau", - svarstė jis.

Buvęs augimas

Optimizmu netrykštančios Biodegalų asociacijos prezidento prognozės yra visiškai priešingos ankstesnių metų tendencijoms. Statistikos departamento duomenimis, biodegalų gamyba pernai Lietuvoje augo beveik trečdaliu.

Statistikos departamentas neišskiria biodegalų gamybos kaip atskiros šakos, chemijos pramonės duomenų posistemiuose biodegalų gamintojai klasifikuojami kaip kitos, niekur nepriskirtos gamybos įmonės, tačiau "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis patikino, kad šioje grafoje daugiau nei 90 proc. įmonių užsiima biodegalų gamyba, todėl pagal jos tendencijas galima spręsti ir apie biodegalų rinką.

Kitų cheminių medžiagų gamintojų pajamos 2009 metais išaugo 27 proc., o jų dalis tarp chemijos pramonės įmonių išaugo dvigubai - nuo 5 iki 10 procentų. Tuo tarpu visa chemijos pramonė pernai smuko 37 procentais. "Nėra jokio pagrindo sakyti, kad jiems nesiseka, nes jų pajamos išaugo 27 proc. prie bendro baisaus nusmukimo. Šiame kontekste jie atrodo kaip sėkmės oazė. Prisiminkite, prieš trejus metus apie biodegalus išvis nieko negirdėjome, o dabar jų apyvarta siekia šimtus milijonų litų", - tvirtino R.Rudzkis.

Vyriausybės rankose

2008 metais kitų cheminių medžiagų gamintojų (daugiausia biodegalų) pajamos sudarė 355 mln. litų, iš jų 218 mln. litų buvo gauta už parduotus biodegalus. 2009 metais bendros įmonių pajamos išaugo iki 452 mln. litų, bet kokia jų dalis gauta iš biodegalų prekybos kol kas neskelbiama. "Aš leidau sau padaryti tipinę matematinę prielaidą. Jei manytume, kad struktūra nepasikeitė, tada aš laikyčiau, jog viskas augo proporcingai", - komentavo R.Rudzkis.

Tikslių duomenų, kiek pajamų iš biodegalų pardavimo gavo Lietuvoje veikiantys gamintojai R.Rudzkis negalėjo pasakyti, nes tokie duomenys neskelbiami ir Statistikos departamento duomenų bazėje - atskiros biodegalų krypties joje nėra, be to, viena stambi įmonė yra priskirta ne prie kitų cheminių medžiagų gamintojų, o sugrupuota su kitomis chemijos gamyklomis. Tačiau departamento specialistai ekonomistui yra patvirtinę, jog kitų cheminių medžiagų gamintojų duomenys puikiai atspindi biodegalų rinkos padėtį.

R.Rudzkis nematė priežasčių, kodėl biodegalų rinka neturėtų augti ir toliau. "Tai priklauso nuo dviejų dalykų: pirma - nuo naftos kainos, antra - nuo Vyriausybės pozicijos. Jeigu Vyriausybė subsidijuos biodegalų vartojimą, pavyzdžiui, reikalaus, kad ne mažiau 5-7 proc. degalų sudarytų biodegalai, tai, žinoma, bus papildomas stimulas, nes ES laikosi pozicijos, jog reikia didinti biodegalų vartojimą", - tvirtino specialistas. Tačiau jis pripažino, kad jei naftos kainos kris, o spaudimas plėsti biodegalų vartojimą sumažės, tada šaka taps tiesiog nekonkurencinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"