TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biodegalų rinkoje - skausmingos pagirios

2012 10 22 8:17
LŽ archyvo nuotraukos/Biodegalų žaliavai auginti ir perdirbti skirtos technikos išmetamas anglies dvideginis labiau skatina šiltnamio efektą, negu jį sugeba sumažinti biodegalus naudojantys automobiliai.

Auginant ir perdirbant biodegalams reikalingas žaliavas į atmosferą išmetama daugiau teršalų ir šiltnamio efektą skatinančio anglies dvideginio, negu jų mažėja pasirinkus biodyzeliną ir bioetanolį vietoj tradicinių degalų. Todėl kadaise ekologiškais vadintų biodegalų automobilių bakuose ateityje žadama netgi atsisakyti.

Kol kas Briuselio kabinetuose tik brandinami planai koreguoti  Europos Sąjungos (ES) direktyvą, pagal kurią buvo nustatytas tikslas iki 2020-ųjų pasiekti, kad biodegalai sudarytų 10 proc. viso sunaudojamų degalų kiekio. Numatyta norma greičiausiai bus sumažinta iki 6 procentų.

Lietuvos biodegalams reikalingų grūdinių kultūrų augintojams ir jų perdirbėjams atėjo nerimastingos dienos - į biodyzelino ir bioetanolio verslą investuoti šimtai milijonų gali nueiti vėjais. Būtų priversta balansuoti ties bankroto riba apie dešimtmetį kurta biodegalų gamybos pramonė. Niekais pavirstų ir šalies mokesčių mokėtojų daugiau kaip 300 mln. litų, kurie kaip subsidijos buvo atiduoti šalies ūkininkams ir perdirbėjams.

Šiuo metu privaloma tvarka į ES šalyse gaminamą dyzeliną ir kai kurių rūšių benziną įmaišoma 5,75 proc. biodegalų, o tai maždaug atitinka  jų dalį, palyginti su visu sunaudojamų degalų kiekiu. Maišyti ekologiškais vadintus biodegalus su tradiciniais degalais ES nares įpareigojo 2003 metų Europos Tarybos (ET) direktyva. Ji buvo pakeista 2009 metų Europos Parlamento (EP) ir ET direktyva. Nurodyta, kad prieš daugiau nei devynerius metus priimto dokumento "nuostatas būtina koreguoti, atsižvelgiant į naujausius mokslo duomenis ir į direktyvos taikymo laikotarpiu išryškėjusias problemas".

Tačiau kodėl pradėta nerimauti tik 2012-aisiais? Kodėl niekas nerodė nerimo tuomet, kai daugiau nei prieš trejus metus EP kartu su ET priėmė direktyvos papildymus?

Atrodo, niekas netikėjo tuo, kad nuo žodžių bus pereita prie darbų. Tačiau šių metų rugsėjo 20 dieną Europos Komisija (EK) nusprendė keisti Bendrijos strategiją dėl biokuro naudojimo skatinimo.

Kol kas neaišku, kada EK sprendimas bus pradėtas vykdyti, tačiau Lietuvos biodegalų verslui jis jau sukėlė šoką. Jei ūkininkai ir perdirbėjai nebegautų per valstybės biudžetą skiriamų subsidijų ir ES paramos, galimas dalykas, visos verslo šakos lauktų bankrotas jau anksčiau, nei bus sulaukta iš Briuselio nurodymo stabdyti biodegalų gamybą.

"Lietuvoje, kaip ir Europoje, į biodegalų verslą žmonės investavo milijonus. Žinau, kad konkretūs žmonės šiems projektams yra skyrę po daugiau nei 100 mln. litų. Investicijos dar nėra atsipirkusios, jie patiria nuostolių. Jei Europos pozicija pasikeis, jos niekada ir neatsipirks", - teigė Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.

R.Majauskas tikina, kad pasaulis be biodegalų neturi ateities.

Optimizmą skatino pažadais

M.Palijanskui ypač skaudu, kad praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje pompastiškai pradėjusios milžiniško masto biodegalų programą ES viršūnėlės suka ienas atgal - likimo valiai paliekami gražiais Briuselio pažadais susivilioję verslininkai.

Anksčiau Bendrijos vadovai skelbė, kad pasaulį nuo taršos ir šiltnamio efekto neva išgelbės visuotinis biodegalų naudojimas.

Pasaulį tada apskriejo skaičiavimai, kad jei biodyzelinas ir bioetanolis visiškai pakeistų tradicinius degalus, anglies dvideginio išmetimas į atmosferą sumažėtų net 40-50 proc., o įmaišius į dyzeliną ir benziną vos dvidešimtąją biodegalų dalį, anglies dvideginio išmetimas esą sumažėtų 2-2,5 procento.

Graži ateitis buvo žadama ir žemės ūkiui - esą pradėjus gaminti biodegalams reikalingą žaliavą neliks maisto produkcijos pertekliaus. Neva išnyks ir dirvonuojančios žemės, - juk ūkininkai visus dirvonus užsės biodyzelinui ir bioetanoliui gaminti reikalingais augalais. Buvo teigiama, kad jau šio amžiaus viduryje biodegalai visiškai pakeis benziną ir dyzeliną.

Pasipylė lengvatų lietus. 1994 metais buvo nuspręsta biodegalų rinkoje dirbantiems ūkininkams ir perdirbėjams sumažinti mokesčius arba išvis nuo jų atleisti. 2001 metais Bendrijos narių vyriausybės buvo įpareigotos remti biodyzelino ir bioetanolio gamybą, milijardai subsidijų buvo skirti ir iš ES biudžeto.

Lietuvai tapus Bendrijos nare mūsų, šalyje irgi pradėjo kaip grybai po lietaus dygti gamyklos, staigiai didėjo biodyzelinui ir bioetanoliui gaminti reikalingų augalų pasėlių plotai. Statistikos departamento duomenimis, 1999 metais rapsai buvo auginami 89 205 ha plote, o 2011 metais jiems skirtas plotas jau buvo du su puse karto didesnis. 2004-aisiais šalyje veikė dvi dešimtys biodegalų gamyklų, dabar - 10. Kitos, anot M.Palijansko, bankrutavo.

Teršia netiesiogiai

Tačiau Europa pasuko atgal. Tarkim, Didžiojoje Britanijoje itin daug dėmesio sulaukė plakatai, kuriuose vaikai vaizduojami mirštantys badu automobilio bake su biodegalais. Suprask, pasaulyje badauja arti 900 mln. žmonių, o jų didelę dalį sudaro mažieji planetos gyventojai, tuo tarpu maistiniams grūdams ar kitoms kultūroms skirti žemės plotai vis aktyviau naudojami bioetanolio ir biodyzelino žaliavoms auginti.

Tai tik viena priežasčių, kodėl ES rengiasi mažinti kadaise numatytą biodegalų sunaudojimo dalį visų degalų atžvilgiu. Bendrijos valdininkai atsitokėjo, kad trečiųjų šalių ūkininkams daug labiau apsimoka dirbti su valstybės subsidijuojamomis bioetanolio ir biodyzelino žaliavomis negu su maistui ar gyvulių pašarui tinkamais augalais. Rezultatas - sparčiai mažėja maisto produktų gamyba, auga ir jų kainos. O pabrangusio maisto nebepajėgia įpirkti skurdžiausių šalių gyventojai.

Maža to, aiškėja, kad biodegalai ne tik nemažina atmosferos taršos ar šiltnamio efekto, o kartais jį net didina. Pasirodo, rengiant dabar galiojančias ET direktyvas nebuvo iki galo įvertinta, kad biodegalų gamybos procesas yra labai sudėtingas. Sodinant, auginant, nuimant, perdirbant rapsus ir kitas kultūras panaudojama daug technikos, kuri į aplinką išmeta debesis teršalų ir anglies dvideginio. Jo kiekis didinamas ir masiškai naikinant planetos plaučiais vadinamus miškus, nes ūkininkai siekia turėti kuo daugiau dirbamų žemių, kuriose augina garantuotas pajamas duodančią žaliavą.

Tačiau ir tai dar ne viskas. Pasirodo, biodyzelinui ir bioetanoliui skirtoms kultūroms nėra taikomi tokie griežti tręšimo reikalavimai, kokius ūkininkams nurodyta taikyti auginant maistinius augalus. Dėl to augantys rapsai ar kitos biodegalams skirtos kultūros gausiai tręšiamos įvairiausiomis cheminėmis medžiagomis, trąšomis. Vėliau į atmosferą patenka didelis kiekis nitritų, kurie ypač nuodija žmonių organizmą. Anot mokslininkų, apie 2050-uosius nitritai darys klimatui daug didesnę žalą nei anglies dvideginis.

Todėl, pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vyriausiojo specialisto Eugenijaus Leonavičiaus, atsakingos ES institucijos nusprendė išleisti naują direktyvą, kuri papildytų ar net pakeistų tą, kuri buvo priimta 2009-aisiais. Esą naujoje direktyvoje bus atspindėta visa pasikeitusi situacija biodegalų rinkoje.

Ginklų nesudeda

Kita vertus, Lietuvos biodegalų gamintojai jau dabar patiria didelių nuostolių. Tarkim, viena didžiausių bioetanolio gamintojų Lietuvoje bendrovė "Biofuture" užpernai dirbo pelningai, o štai 2011 metais patyrė net 16,2 mln. litų nuostolių. Panaši padėtis ir kitose gamyklose.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Romas Majauskas pernykščių rezultatų nelinkęs sieti su blogomis žiniomis iš Briuselio. "Manyčiau, nuostoliai atsirado dėl didžiulio grūdų, ypač rapsų, kainų svyravimo. Perdirbėjai prisipirko brangios žaliavos, bet vėliau krito neesterinto aliejaus kainos. Šį antrinį produktą iš įmonių dideliais kiekiais perka vokiečiai bei skandinavai, o vėliau patys naudoja biodegalų gamybai", - sakė pašnekovas.

Bet perdirbimo įmonėms patiriant nuostolių ūkininkų rapsais apsodinti pasėlių plotai nuolat didėjo. 2007 metais rapsai buvo sėjami 163 451,7 hektaro plote, o 2009 metais - jau 191 648,57 hektaro, 2011 metais - 253 170,01 hektaro plotuose.

"Ūkininkai Lietuvoje palieka tik 30 proc. rapsų derliaus, likusi jo dalis dažniausiai iškeliauja į Vokietiją. Tačiau vokiečiams ir toks kiekis per mažas, jie galėtų iš mūsų nupirkti kur kas daugiau rapsų", - teigė R.Majauskas.

Nebuvo sumažėjęs ir mūsų šalyje gaminamų biodegalų kiekis - kiekvienais metais Lietuvoje jų pagaminama daugiau kaip 400 tūkst. tonų.   

Tačiau žvelgdami į ateitį tiek ūkininkų atstovas R.Majauskas, tiek perdirbėjams atstovaujantis M.Palijanskas nerodė didelio optimizmo. Ir visai ne dėl to, kad Lietuvos vairuotojai beveik neperka daugelyje degalinių E85, E98 ir kitaip pavadintų biodegalų - jų gamintojus gelbėja privalomas į tradicinius degalus įmaišyti biodyzelino ir bioetanolio kiekis.

LŽ pašnekovus daug labiau jaudino, kokių žinių bus sulaukta iš Briuselio, ir ar neuždus nuostolių kilpoje šalies perdirbėjai. "Rapsų ir kitų grūdinių kultūrų perdirbimo gamyklų akcininkai dar kokius dvejus metus dengs nuostolius, tačiau jei įmonės ir toliau dirbs nuostolingai, laukia didelė nežinia", - tvirtino Biodegalų asociacijos vadovas.

Pasak R.Majausko, jei Briuselis nutartų stabdyti biodegalų programą, Europos lauktų katastrofa. "Iš iškastinių žaliavų gaminami degalai baigiasi, ką paskui į automobilių bakus pilsime? O jei neturėsime kuo važinėti, visiems bus blogai", - tikino Grūdų augintojų asociacijos vadovas.

Daugiau optimizmo rodė Aplinkos ministerijos atstovas E.Leonavičius. "Galbūt nereikėtų kategoriškai teigti, kad "biodegalų programa nėra perspektyvi". Tiesiog bus pakoreguotos atsinaujinančių išteklių skatinimo direktyvos, tačiau tai nereiškia, jog ateityje biodyzelinas ir bioetanolis nebus gaminami", - šalies ūkininkus ir verslininkus bandė guosti valdininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"