TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biodyzelinas liesis šalia miesto

2010 08 11 0:00
Marijampolės verslininkas A.Jurdonas pasišovė pastatyti tokią atliekų perdirbimo įmonę, kokios Lietuvoje dar nėra.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Marijampolės verslininkai kuria planus šalia miesto pastatyti atliekų perdirbimo įmonę, gaminančią biodyzeliną, nors kai kurios panašios įmonės užsienyje jau bankrutuoja. O vietos gyventojai baiminasi dėl padidėsiančio aplinkos užterštumo.

Jau kitais metais netoli Marijampolės turėtų iškilti nauja įmonė, kurioje numatyta perdirbti įvairias atliekas ir gaminti biodyzeliną. Perdirbtinas atliekas sudarys biomasė - nušienauta žolė, krūmokšniai, medžių šakos, šiaudai, taip pat iki šiol niekur neperdirbamas automobilių vidaus apdailos plastikas, apmušalų medžiagos, net korpusinių baldų detalės.

Šiuo metu rengiami teritorijos, kurioje bus statoma perdirbimo įmonė, detalieji planai. Iki metų pabaigos tikimasi užbaigti rengti visus dokumentus, o ateinančiais metais - ir pastatyti pačią gamyklą.

Preliminariais skaičiavimais, įmonės statyba turėtų kainuoti apie 20 mln. litų. Naujojoje įmonėje numatoma per valandą pagaminti nuo 500 iki 1 tūkst. litrų biodyzelino.

Bodisi kaimynystės

Naują įmonę Marijampolės verslininkai numatę statyti visai netoli priemiestinės Mokolų gyvenvietės. Tai sukėlė ten gyvenančių žmonių pasipiktinimą. Mokolų kaimo bendruomenės pirmininkas Antanas Vaidotas LŽ teigė, kad verslininkai kaimo gyventojų nuomonės neklausė. "Jie tik aiškina, kad tokia įmonė būtų labai reikalinga, bet nenori girdėti, ką mes jiems sakome. Mes kategoriškai prieš, kad atliekų perdirbimo įmonė atsirastų šalia Suvalkijos pensiono, netoli nuo besiplečiančio Mokolų kaimo. Šalia buvusių kolūkio mėšlidžių, vietoj kurių ir žadama statyti gamyklą, dabar gyvena žmonės. Jie taip pat nesutinka su tokiomis statybomis", - teigė A.Vaidotas.

Kaimo bendruomenė siūlo verslininkams tokią įmonę statyti šalia senojo Marijampolės sąvartyno. Ten ir privažiavimo keliai sutvarkyti, ir gyventojų aplinkui nėra. Verslininkų žodinius tikinimus, kad atliekų perdirbimas neva visiškai neterš aplinkos, bendruomenės nariai linkę laikyti tik kalbomis.

Nebus net kaminų

Vienas šios gamyklos statybos iniciatorių verslininkas Aloyzas Jurdonas LŽ teigė, kad Mokolų ir kitų aplinkinių kaimų gyventojų nuogąstavimai dėl būsimo aplinkos teršimo neva niekuo nepagrįsti. "Į įmonę atvežta žaliava bus smulkinama specialioje turbinoje, o vėliau veikiant katalizatoriams bus paverčiama biokuru. Šią technologiją sukūrė vokiečių mokslininkai ir ji jau pritaikoma kai kuriose Vokietijos, Ispanijos, JAV įmonėse. Perdirbama naudojantis katalizės principu, be to, tai visiškai uždaras gamybos ciklas. Net kaminų jokių nereikės, nes sistema - vakuuminė, cheminės reakcijos vyksta sudarius mažesnį nei aplinkos slėgį. Todėl į aplinką nebus išmetama jokių teršalų", - tikino A.Jurdonas.

Nacionalinės atliekų tvarkytojų konfederacijos prezidentas Vidas Pocius įsitikinęs, kad gyventojai teisūs, reikalaudami išsamesnės informacijos apie biodyzelino gamybą iš perdirbamų atliekų. Tačiau ir jis mano, kad jeigu iš tikrųjų gamyba vyks taip, kaip yra numatyta, jokia tarša į aplinką pakliūti neturėtų.

Be paramos - nė žingsnio

Steigti naują įmonę marijampoliečiai sumanė tuo metu, kai Europa jau nebežino, kur dėti biodegalų perteklių. Šiuo metu rezervuaruose jų sukaupta 50 proc. daugiau, nei jų reikia visam regionui. Mat per pastaruosius šešis mėnesius tarptautinėje biodegalų rinkoje įvyko esminių pokyčių - šio kuro pasiūla pradėjo viršyti paklausą, krito jo supirkimo kainos. Neseniai apie bankrotą paskelbė didžiausia Baltijos šalyse biodegalų gamintoja - Estijos bendrovė "Biodiesel Paldiski". Įmonė, kuri per metus galėtų pagaminti apie 100 tūkst. tonų biodyzelino, rinkoje išbuvo tik dvejus metus, nes sukaupė per 387 mln. Estijos kronų (85 mln. litų) skolų.

Laikraštis "Biznis&Baltija" praneša, jog gali būti, kad panašus likimas laukia ir Latvijos biodegalų gamintojų. Tiesa, patys Latvijos gamintojai teigia, esą estai, užsimoję gaminti tokį didžiulį kiekį biodegalų bankrutuoja todėl, kad perdirbdavo daugiausia tik įvežtinę žaliavą ir į užsienį išveždavo beveik 90 proc. savo produkcijos. O Latvijoje biodegalų gamybai esą naudojama vietinė žaliava ir produkciją parduoda vietos rinkoje. "Eksportuoti biodegalus visiškai neapsimoka", - laikraščiui pabrėžė pirmosios Latvijoje biodegalų gamyklos "Delta Riga" vadovas Leonidas Krasnij.

Anot jo, biodegalų gamintojai kritinėje situacijoje atsidūrė ne dėl degalų pertekliaus Latvijoje, bet dėl valstybės vykdomos politikos. Prieš keletą metų, kai buvo pradėtos statyti gamyklos, valstybė buvo įsipareigojusi teikti subsidijas šiai pramonės šakai, tačiau realiai subsidijų įmonės negauna.

Atsipirks per 5 metus

Vienas gamyklos statybos prie Marijampolės iniciatorių A.Jurdonas LŽ sakė, jog Suvalkijoje planuojamos statyti įmonės veikla nebus orientuota į užsienio rinkas - ji ir žaliavų ieškosis Lietuvoje, ir pagamintus degalus parduos mūsų krašto degalų gamintojams. Jau šiuo metu esą sudarytos preliminarios sutartys su potencialiais žaliavos tiekėjais - Marijampolės apskrities įmonėmis, taip pat ir su potencialiais būsimos produkcijos pirkėjais - degalais prekiaujančiomis bendrovėmis.

"Manome, kad realizuoti produkciją pavyks, nes ji bus gana pigi. Mūsų skaičiavimu, litro degalų savikaina sieks vos pusę lito. Juolab, kad žaliava beveik nieko nekainuoja. Dabar gyventojai ir įmonės priversti mokėti už atliekų surinkimą ir naikinimą sąvartynuose. O mes tas atliekas galėsime iš jų paimti, neprašydami jokio užmokesčio", - tvirtino verslininkas.

Anot jo, įmonės statybai lėšų tikimasi iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, bet jei nepavyktų jų gauti, statys už savo ir iš banko pasiskolintus pinigus, nes įrengimai jau užsakyti, o įmonė verslui turėtų atsipirkti per penkerius metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"