TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biokuras biržoje atpigo neilgam

2014 12 23 6:00
2015 metais šilumos tiekimo įmonės per biržą privalės nupirkti ne mažiau kaip pusę sunaudojamo biokuro. kietasisbiokuras.lt nuotrauka

Didėjant tiekėjų konkurencijai energijos išteklių biržoje „Baltpool“, sandoriai sudaromi tik su palankiausius siūlymus teikiančiais biokuro tiekėjais. Tai dėsningai mažina ir vidutinę biokuro kainą. Bet šilumos tiekėjai įžvelgia, kad taip bus neilgai.

Biržos išplatintoje lapkričio biokuro rinkos apžvalgoje pažymima, kad prekybos apimtis praėjusį mėnesį sparčiai didėjo, o sandorių skaičius – 91 – beveik 30 proc. viršijo ankstesnį geriausią rezultatą. Spalį prekybos apimtis biokuro biržoje buvo šiek tiek sumažėjusi, bet lapkritį vėl pakilo ir pasiekė 8,6 mln. litų.

Mokėjo pigiau

Biržoje sandorius sudarę pirkėjai už biokurą mokėjo vidutiniškai po 601 litą už toną naftos ekvivalento (Lt/nte). Tai 90 litų mažiau, negu, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, vidutiniškai buvo mokama pagal ilgalaikes dvišales sutartis 2013 metų lapkritį. „Analizuodami malkinės medienos kainas urėdijose ir katilinėms tiekiamo biokuro kainas matome, kad gegužės–liepos mėnesiais sumažėjusi biokuro tiekėjų marža vėliau šiek tiek didėjo – tai neišvengiama prasidėjus šildymo sezonui. Tačiau žaliavos ir biokuro kainų skirtumas nepasiekė to lygio, kuris buvo matomas prasidėjus praėjusių metų šildymo sezonui“, – teigė biržos vadovė Laura Žalaitė.

Nors paprastai šaltuoju metų laikotarpiu šilumos gamintojai linkę biokuru apsirūpinti iš anksto pagal ilgalaikes sutartis, lapkritį didžiąją dalį jų (apie 70 proc.) sudarė trumpalaikio tiekimo sandoriai. Pasak L. Žalaitės, į biržą ateina daug naujų rinkos dalyvių, tad jie nori išbandyti sistemą sudarydami nedidelius ir trumpus sandorius.

Biržos vadovė pabrėžė, kad lyginant trumpalaikių ir ilgalaikių sutarčių kainas matyti, jog lapkritį laimėjo tie, kurie biržoje sudarė trumpo laikotarpio sandorius, o ne apsirūpino kuru iš anksto. Jie mokėjo vidutiniškai 30–40 Lt/nte pigiau. Tačiau šie skirtumai, kaip pripažino biržos vadovė, nėra įprasti šildymo sezonui. Jiems daugiausia įtakos turėjo didelė biokuro pasiūla ir šilti orai.

Biržos ir bendros rinkos kainos, kurią mokėjo šilumos tiekėjai, skirtumą, anot L. Žalaitės, lėmė ir didėjanti konkurencija. Lapkričio aukcionuose dalyvavo 98 dalyviai, (iš jų 10 - pirmą kartą), 24 pirkėjams pavyko įsigyti biokuro iš 30 pardavėjų. 71 pardavėjas, pasiūlęs nekonkurencingą kainą, sandorių nesudarė. Pasiūla biržoje smarkiai viršijo paklausą. Biokuro planuota įsigyti už 12 mln. litų, o pasiūlyta už 58 mln. litų.

Pasak L. Žalaitės, šiemet pardavėjų konkurencija visą laiką buvo itin intensyvi, ir tai leido formuotis šilumos tiekėjams palankesnėms biokuro kainoms bei keitė sandorių struktūrą. Lapkritį aktyviausias biokuro tiekėjas biržoje pardavė 22 proc. viso nupirkto biokuro, o, pavyzdžiui, antrąjį šių metų ketvirtį didžiausias biokuro tiekėjas apėmė 44 proc. visos rinkos.

Patogu stambiesiems

Nuolat gerėjantys „Baltpool“ rezultatai, besiformuojanti palankesnė kaina šilumininkams paskatino Vyriausybę metais paankstinti prievolę centralizuotą šilumą reguliuojamomis kainomis tiekiančioms įmonėms jau nuo 2015-ųjų, o ne nuo 2016 metų ne mažiau kaip pusę kuro nupirkti biržos aukcionuose.

Šį sprendimą labiausiai sveikina stambieji tiekėjai. Audrius Vaitkevičius, UAB „Bionovus“ generalinis direktorius, viliasi, kad jo vadovaujamai įmonei tai padės susigrąžinti rinkos dalį, kuri „dėl politinio spaudimo biokuro verslui“ buvo prarasta. „Šiandien mūsų siūlomo biokuro savikaina yra šiek tiek didesnė, nes kaina apima ir kuro sandėliavimą, ir įsipareigojimą šilumos įmonėms reikiamą kiekį kuro tiekti 24 valandas per parą. Birža šiuos įsipareigojimus nubrauks, todėl rinkai galėsime pasiūlyti didžiulį kiekį kokybiško biokuro labai mažomis kainomis“, – aiškino bendrovės vadovas.

Nepatinka modelis

Šilumos tiekėjai lyg ir neprieštarauja Vyriausybės sprendimui, tačiau pageidauja, kad būtų pakeistas biržos veiklos modelis ir teisinis reglamentavimas. „Reikėtų sukurti centralizuotą biokuro logistikos sistemą, užtikrinti, kad būtent birža kaip nešališkas asmuo kontroliuotų kuro kokybę. Būtina sukurti centralizuotą biržos operatoriaus valdomą biokuro rezervų kaupimo, saugojimo ir tiekimo sistemą. Užtikrinant prekybos anonimiškumą, atsiskaitymai, kaip ir kitose biržose, turi būti vykdomi tik per biržos operatorių. Manome, jog prekyba biokuru biržoje ir ilgalaikėmis sutartimis turėtų būti lygiaverčiai, vienas kitą papildantys apsirūpinimo kuru būdai, panašiai kaip elektros ir dujų rinkose“, – LŽ sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Jo teigimu, kuro tiekimas pagal dvišales sutartis pranašesnis tuo, kad tiekėjas paprastai įsipareigoja garantuoti tiekimą visą parą, tiekti biokuro tiek, kiek reikia keičiantis oro sąlygoms, o perkant jį biržoje tiekimas numatomas tik darbo dienomis ir darbo valandomis. Be to, anot LŠTA vadovo, dvišalėse sutartyse paprastai nurodoma sąlyga sumokėti kainų skirtumą tarp biokuro ir gamtinių dujų, jeigu biokuro tiekimas sutriktų. Perkant kurą biržoje tokiu atveju numatyta bauda, kuri nepadengia šio kainų skirtumo.

LŠTA vertinimu, įteisinta biokuro įsigijimo biržoje apimtis (2015 metais – 50 proc., 2016 metais – 100 proc.) neatitinka biržos galimybių ir nepertraukiamo kuro tiekimo reikalavimų.

Panašios pozicijos laikosi ir kai kurie politikai. Antai Seimo Darbo partijos frakcijos atstovas Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys perspėja: „Tokioje mažoje biržoje pirkti 100 proc. prekės yra nesąmonė, nes joje bet kokią įtaką kainoms gali daryti dvi įmonės. Dabar pučiamas burbulas, esą bus geriau, nes kol neatsiras daugiau gamintojų, prekiaujančių per biržą, kol birža nebus sujungta su kitomis biržomis, nėra ko žmonėms sakyti, kad kas nors pasikeis dėl kainų.“

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino nuomone, nedidelės įmonės, norinčios parduoti savo pagamintą produkciją, priverstos "nusilenkti katilinės vadovui", mat jam daug patogiau bendrauti su monopolininku.

„Baltpool“ duomenimis, keturi didžiausi biokuro tiekėjai pasidaliję 67,95 proc. rinkos, stambiausias jų ‒ 44,28 proc. - užima dominuojančią padėtį.

Seimas šių metų gruodžio 16-ąją beveik dukart padidino biokuro, kurį privaloma įsigyti biržoje, dalį šilumos gamintojams. Už tai numatantį Energijos išteklių rinkos įstatymą balsavo 98 Seimo nariai, prieš - du, susilaikė 16. Kitais metais šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai ir biokurą deginantys šilumos bei elektros gamintojai per biržą privalo įsigyti pusę jiems reikalingo biokuro, o nuo 2016-ųjų - 100 procentų.

Iki šiol Energijos išteklių rinkos įstatyme buvo nustatyta, kad šilumos gamintojai 2015 metais biržoje turėtų įsigyti 30 proc., o 2016-aisiais - 50 proc. biokuro.

V. Stasiūnas neabejoja, kad ir kainos biržoje mažesnės yra laikinai. Jos smarkiai šoktelės, kai įsibėgės šildymo sezonas ir šilumos gamybos įrenginiai pradės dirbti visu pajėgumu. Kainos neabejotinai kils padidėjus biokuro paklausai 2015-aisiais ir ypač 2016 metais, kai visas kuras turės būti perkamas vien biržoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"