TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biokuras lems pigesnę šilumą Druskininkams

2013 11 28 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Druskininkai tapo dar vienu Lietuvos miestu, kuriame šiluma gaminama naudojant vietinį biokurą.

Trečiadienį Druskininkuose oficialiai atidaryta biomasės katilinė, kuri jau nuo gruodžio gamins druskininkiečiams šilumą. Miestą šildančios bendrovės „Litesko“ investicijos į katilinę siekia 5,8 mln. litų, ES struktūrinių fondų parama – taip pat 5,8 mln. litų.

Iki šiol Druskininkų šilumos ūkyje naudotos gamtinės dujos, gaunamos iš Baltarusijos, lėmė didelę šilumos kainą - šio miesto šilumos vartotojams ji buvo viena didžiausių Lietuvoje. Pakeitus nepaprastai brangias dujas beveik triskart pigesniu biokuru, priklausomybė nuo jų taps mažesnė, dėl to sumažės ir bus stabilesnis šilumos tarifas.

"Grupės „Dalkia“ veiklos tikslas - siekti, kad visuose regionuose, kuriuose dirbame, šilumos gamyba ir tiekimas būtų efektyvus, modernus, nekenksmingas aplinkai. Tokie sėkmingi projektai kaip Druskininkuose leidžia mums didžiuotis, kad šią misiją Lietuvoje įgyvendiname sėkmingai“, – kalbėjo įmonių grupės "Dalkia" Lietuvoje viceprezidentas Alexanderis Husty.

Naujo Druskininkų biokuro katilo, pakeitusio senąjį rusišką, projektavimas prasidėjo 2012 metų liepą, o statybos - kone po pusmečio, 2013-ųjų sausį. Tris savaites truko baigiamieji darbai. Per juos katilas buvo išbandytas ir dabar yra visiškai parengtas gaminti šilumą iš biokuro.

Naujoje katilinėje deginant biokurą bus pagaminama 25 proc. Druskininkams reikalingos šilumos. Vasarą dujų išvis neketinama naudoti - 100 proc. šilumos, skirtos karštam vandeniui ruošti, bus gaminama naudojant biokurą.

Pasak A.Husty, kompanija įdėjo daug pastangų, kad naujasis biokuro katilas veiktų jau šį sezoną ir Druskininkų miestas pajustų jo poveikį – kurorto aplinka būtų saugoma nuo taršos, o gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų.

Esminiai katilinės elementai – 10 MW galios biokuro katilas ir 2,4 MW galios kondensacinis ekonomaizeris. Be to, joje sumontuotas automatinis išsivalymo mechanizmas, kuris gerokai pailgina katilo eksploatavimo laiką. Jo pakura su penkiais ventiliatoriais ir recirkuliaciniu dūmsiurbliu leidžia kūrenti įvairaus drėgnumo biokurą. Planuojama, kad biokuro katilas per metus pagamins 56,2 GWh šilumos. Dėl to, kad yra įrengtas ekonomaizeris, iš degimo produktų bus galima gauti dar apie 17 proc., arba 10,1 GWh, šilumos.

Energijai gaminti numatoma naudoti miško kirtimo ir valymo, medienos apdirbimo atliekas, skiedras. Vietinį kurą kūrensianti katilinė visiškai neterš aplinkai – joje sumontuotas elektrostatinis filtras sugaudys 99,5 proc. dūmuose esančių kietųjų dalelių.

Įmonių grupės „Dalkia“ šildomuose Lietuvos miestuose įdiegta daugiau kaip 50 proc. visų šalies šilumos ūkyje veikiančių biokuro įrenginių. Iki šiol didžiausias - 60 MW - Baltijos valstybėse biokuro katilas buvo įrengtas Vilniuje 2006 metais. Dešimt Lietuvos miestų šildanti „Litesko“ priklauso vienai didžiausių Europoje energetikos paslaugų kompanijų grupei „Dalkia“. Sostinėje jai atstovauja bendrovė „Vilniaus energija“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"