TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biokuras stumia dujas ir pakerta pusiausvyrą

2013 05 03 6:00
Pirminiais skaičiavimais, kūrenant medienos atliekas būtų galima pagaminti apie 5 TWh šiluminės energijos, o tai - pusė centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio. LŽ archyvo nuotrauka

Kol svarstoma ir naujai kreipiama Lietuvos energetikos strategija, perspektyvas vis giliau brėžia biokuras. Jau pradėta abejoti tais investiciniais projektais, kurie laikomi valstybės energetinio saugumo garantu. 

Energetikos ministerijos (EM) iniciatyva suburta darbo grupė iki šių metų pabaigos, dalyvaujant Aplinkos, Ūkio ministerijų bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos specialistams, turi nubrėžti gaires, kuriomis bus vadovaujamasi toliau plėtojant Lietuvos energetiką. Jos bus sudėliotos į Atsinaujinančių išteklių energijos konkurencingos gamybos, naudojimo, skatinimo ir rėmimo ilgalaikę programą. "Pasiūlymuose bus visas kompleksas apibendrinimų, kiek ko galima naudoti ir kaip remti. Manau, pasiūlymai bus pateikti artimiausiais mėnesiais, o pagrindą jiems sudarys dabar aptariama nacionalinė energetikos strategija", - LŽ pasakojo EM Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Viktorija Sankauskaitė. Tačiau ko nors konkretizuoti ji teigė negalinti, nes visi laukia galutinio energetikos strategijos varianto. Esą bus įvertintos visų atsinaujinančios energetikos krypčių plėtros ir diversifikavimo galimybės.

Tvarkosi, kaip patogiau

Savivaldybės, šilumos tiekimo bendrovės, nelaukdamos nei strategijos, nei programų, pačios skubina savo katilinių persiorientavimą nuo gamtinių dujų prie biokuro, kuris dabar esą tris kartus pigesnis už gamtines dujas. Yra apskaičiuota, kad kūrenant vietinį biokurą šilumos kilovatvalandė atpinga vidutiniškai 4-5 centais.

Iš tikrųjų šilumos kainos Lietuvoje į radikalų šilumininkų elgesį reaguoja vangiai. Tai dažniausiai aiškinama didelėmis investicijomis į katilines, kai jos statomos arba modernizuojamos nesinaudojant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų arba valstybės parama.

Tačiau dar svarbiau, kad katilinėse deginamos medienos skiedros yra gaminamos iš brangesnės žaliavos, nors ir pavadintos malkine mediena. Rinkos žinovai atkreipia dėmesį, kad vadinamoji malkinė mediena pervadinama į plokščių medieną, kai jos nusipirkti gauna plokščių gamintojai. Šios medienos biokuro ruošėjai niekaip nepasidalija su plokščių gamintojais. Pirmieji pabrėžia, kad biokuras yra laikomas valstybės prioritetu, o kiti argumentuoja, kad nedera geros medienos kišti į ugnį, jei ji gali kurti pridedamąją vertę.

Prieš porą savaičių Seimo narys Petras Gražulis pasiūlė Miškų įstatymo papildymo projektą. Siūloma, kad pirmumo teisė įsigyti valstybiniuose miškuose pagamintą medieną turėtų būti suteikta asmenims, valdantiems stacionarius ar mobilius medienos perdirbimo (apdirbimo) įrenginius. Toks siūlymas esą reikalingas apsaugoti medienos apdirbimo įmonėms nuo chroniško medienos stygiaus.

Medienos prekybos asociacijos vadovas Robertas Ašmonas perspėja, kad ir pačios įmonės riboja medienos supirkimą dėl per didelės pasiūlos.

"Jų sandėliai užversti apvaliąja mediena, o tokia pataisa tik sudarytų palankias sąlygas karteliniams susitarimams, valstybiniam kai kurių medienos perdirbėjų subsidijavimui ir neteisėtam pasipelnymui", - sako asociacijos vadovas.

Panaudoja tik dešimtadalį

Iš tikrųjų, kaip pripažįsta ir biokuro ruošėjai, medienos rinka galėtų būti sveikesnė įsikišus valstybei, kuri turėtų skatinti daugiau naudoti atliekų.

"Į katilines pirmiausia turi keliauti miško kirtimo, valymo atliekos - skiedros, krūmai, šakos, kelmai, o gera mediena turėtų maitinti perdirbimo pramonę", - mano miškų valdymo bendrovės "Timbex" biokuro plėtros direktorius Egidijus Gaidamavičius. Pasak jo, pirminiais skaičiavimais, kūrenant medienos atliekas būtų galima pagaminti apie 5 teravatvalandes (TWh) šiluminės energijos, o tai - pusė centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio.

Biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas teigia, kad Lietuvos katilinėse kol kas panaudojama vos dešimtadalis miškininkų siūlomų parduoti miško kirtimo ir valymo atliekų. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, Lietuvoje kasmet iškertama 6,5 mln. kub. m medienos, o po kirtimo susidaro daugiau nei 2 mln. kub. m kirtimo atliekų.

2010 metais urėdijos rinkai pasiūlė 90 tūkst. kub. m miško kirtimo atliekų, o 2012 metais - jau 250 tūkst. kub. metrų.

Šiemet ketinama pasiūlyti dar daugiau, netgi nenusižengiant Europos Komisijos reikalavimams dalį kirtimo atliekų ir išvirtusių medžių palikti, kad būtų išsaugota biologinė įvairovė. Sugriežtintos miško kirtimų taisyklės įsigaliojo dar 2010 metų sausio pabaigoje, bet, kaip LŽ teigė Generalinės urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Darius Stonis, didžiąją atliekų dalį visada galima paversti biokuru.

Kas kita - ar to norima ir ar verta. Mat, kaip pažymi E.Gaidamavičius, gaminti biokurą visada patogiausia iš rąstų, o ne iš kelmų, šakų ir krūmų. Atliekos keleriopai pigesnės už malkas, bet jos užima daug vietos ir biokuro ruoša iš šios žaliavos itin imli rankų darbui. Pasak "Timbex" specialisto, kuro gamyba iš atliekų visame pasaulyje yra subsidijuojama. Pavyzdžiui, Suomijoje biokuro gamintojams yra mokama 7 eurų dotacija už kiekvieną kub. m iš atliekų pagaminto kuro.

Išstumia dujas

Katilinėms sparčiai persiorientuojant prie atsinaujinančių energijos išteklių, vis mažiau vietos rinkoje lieka gamtinėms dujoms, kurios tradiciškai buvo laikomos pagrindiniu šiluminėje energetikoje naudojamu kuru. Dabar daugiausia gamtinių dujų Lietuvoje sunaudoja pramonė ir šiluminės elektrinės, bet pramonė išmoko jomis apsirūpinti pati, o elektrinės dirba minimaliu režimu.

Jau išsakoma prognozių, kad katilinės ir buitiniai vartotojai 2015 metais naudos vos apie 0,5-0,7 mlrd. kub. m gamtinių dujų, todėl pradedama abejoti net dėl investicijų į suskystintų gamtinių dujų terminalą, kurio projektinis pajėgumas būtų 2-3 mlrd. kubų dujų per metus.

Dabar, kaip žinoma, gamtines dujas Lietuva perka iš vienintelio šaltinio - Rusijos koncerno "Gazprom", o terminalas Klaipėdoje yra sumanytas kaip galimybė dujomis apsirūpinti iš kelių šaltinių. Tačiau dujų poreikis Lietuvoje mažėja, ir šio kuro importas ilgainiui tampa nerentabilus.

"Yra, be abejo, žemutinė riba, kurią peržengus importuoti dujas jau neapsimokės, - paprašytas pasidalyti įžvalgomis apie gamtinių dujų perspektyvas Lietuvoje LŽ kalbėjo daugiausia šio kuro importuojančios UAB "Dujotekana" prezidentas Vladimiras Orechovas. - Prisijungus prie ES Trečiojo energetikos paketo, nauja vamzdynų valdymo įmonė turės apskaičiuoti, kiek kainuos prižiūrėti dujotiekį. Galbūt tai bus taip brangu, kad visiškai neapsimokės pirkti gamtinių dujų." Jo nuomone, problemą reikia spręsti siekiant balanso tarp visų energijos rūšių, kad nė viena nedominuotų. Jo įsitikinimu, tik tokiu būdu galima užtikrinti ir nacionalinės energetikos patikimumą, bet ar to bus siekiama, esą parodys energetikos strategija. "Būdamas Lietuvos Respublikos pilietis, sakau, kad nė kiek neabejoju, jog šalies energetikoje didžiulį vaidmenį atlieka lobizmas, - tvirtina "Dujotekanos" prezidentas. - Būtent lobizmas sukėlė sumaištį Lietuvos energetikos politikoje ir skatina vienų energijos rūšių dominavimą prieš kitas."

Anot jo, jei Vyriausybė užsakytų profesionalias ekonomikos analizes, kad būtų atsižvelgiama ir į kaimynų, išsivysčiusių šalių patirtį, būtų suvokta, kad tose šalyse nėra vienos dominuojančios energijos žaliavos. "Būtent tai turėtų atsispindėti Lietuvos energetikos strategijoje, juolab kad lobizmas šiame ūkio sektoriuje visada buvo ir bus. Tačiau šiandien yra akivaizdu, kad Lietuvos informacinėje erdvėje kelios energijos rūšys dominuoja", - pabrėžia V.Orechovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"