TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biokuro atsargų užteks ir elektrai, ir šilumai

2013 02 28 6:01
Šiuo metu kirtimų atliekos sunaudojamos ne visos, gilesnėse miškų vietose jos paliekamos, bet ateityje gali būti panaudojamos biokurui gaminti./ LŽ archyvo nuotrauka

Atsinaujinančios energetikos specialistai neabejoja, kad biokuro plėtra leistų Lietuvai ne tik įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, bet ir skatintų pasiekti didesnę energetinę nepriklausomybę nuo iškasamo kuro rūšių, augtų nauja ūkio šaka, atsirastų darbo vietų.

Lietuvos energetikos instituto duomenimis, šiuo metu biokuras sudaro vos apie 20 proc. centralizuotai šilumą tiekiančių įmonių kuro balanso. Nors biokuro žaliava yra tris kartus pigesnė už iškasamą importuojamą kurą, energetikos sektoriuje deginamos gamtinės dujos, o gyventojų sąskaitos už energiją kyla į kosmines aukštumas.

ES direktyva (Nr. 2009/28/EB) įpareigoja Lietuvą, kaip ir kitas Bendrijos nares, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą iki 23 procentų. Valstybės energetikos politikos strateginėse nuostatose taip pat akcentuojamas siektinas tikslas - plačiau naudoti vietinius, atsinaujinančius energijos išteklius.

Biokuras ir kogeneracija

2003 metais įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 45 narius. LITBIOMA daug dėmesio skiria inovacijoms diegti ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.

Neseniai LITBIOMA kartu su Lietuvos energetikos konsultantų asociacija  parengė biokuro kogeneracijos plėtros planą. Pagrindinis jo akcentas - didžiuosiuose šalies miestuose bendra šilumos ir elektros gamyba yra efektyviausias biokuro naudojimo būdas, galintis užtikrinti ir konkurencingas elektros gamybos kainas.

Vilniuje vykusioje penktojoje metinėje Lietuvos ekonomikos konferencijoje pranešimą "Neišnaudotas biokuro kogeneracijos potencialas" skaitęs Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius akcentavo, jog Lietuva galėtų drąsiau sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu, kur platus biokuro naudojimas kogeneracinėse jėgainėse.

Biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas taip pat neabejoja, kad kogeneracija yra geriausia išeitis panaudoti biomasę, nes tai leistų maksimaliai išnaudoti šalyje susidarantį biokuro potencialą, o gaminama šiluma bei elektra būtų pigesnė. "Todėl biomasės energetika gali pasitarnauti kaip esminis, reikšmingas faktorius, kuris didina ir Lietuvos energetinę nepriklausomybę, ir šilumos energijos patrauklumą vartotojams", - pažymėjo LITBIOMA prezidentas.

Biokuro pranašumai

Pasak R.Lapinsko, energetikoje egzistuoja keli esminiai uždaviniai, kuriuos reikia spręsti. Pirmiausia - energetika turi būti saugi ir švari. Biomasės energetika yra atsinaujinanti energetika, todėl šį reikalavimą ji atitinka.

Antras uždavinys - energijos kainos visiems turi būti prieinamos, o biokuras garantuoja pigiausią šilumą. Elektros gamyboje, asociacijos skaičiavimais, biokuro naudojimas gali garantuoti mažą rinkos kainą. Tai irgi leistų mažinti vartotojams sąskaitas už elektros energiją ir iš dalies atsisakyti importuojamų kuro rūšių. Biokuras turi ir kitokių pranašumų: jo plėtra skatina naujos pramonės šakos vystymąsi,  naujų darbo vietų kūrimą.

"Svarbiausias dalykas yra tas, jog biokuras yra vietinis energijos šaltinis. Jis šiandien yra tris kartus pigesnis negu importuojamas iškasamas kuras, toks kaip gamtinės dujos ar mazutas. Tai yra pagrindas tikėtis, kad biomasės energetika bus ekonomiškai pamatuota, ekologiškai saugi ir socialiai svarbi", - kalbėjo R.Lapinskas.

Ar išaugus poreikiui didės kaina?

Dar 2008 metais asociacija yra atlikusi mokslinius tyrimus. Tada buvo suskaičiuoti realūs biokuro ištekliai Lietuvoje.

Skaičiavimai rodo, kad kiekvienais metais susidaro per 2 mln. tonų naftos ekvivalento biokuro. Tuo tarpu visas šilumos ūkiui reikalingas biokuro poreikis yra apie 1 mln. tonų naftos ekvivalento. Jeigu, be šilumos ūkio, priskaičiuotume ir kogeneracinių jėgainių, pat pat gyventojų, kurie šildosi malkomis, poreikį, bendras sunaudotinos biomasės poreikis galėtų sudaryti apie 1,6 mln. tonų naftos ekvivalento.

"Ne visas pagaminamas biokuras Lietuvoje sunaudojamas. Labai didelė šio kuro dalis eksportuojama. Tokios biokuro rūšys kaip medienos ar šiaudų granulės yra eksportuojamos. Nemažai biokuro iškeliauja į užsienį vien dėl to, kad Lietuvoje neužtenka įrenginių, kurie jį sunaudotų", - sakė R.Lapinskas.

Asociacija LITBIOMA, anot jo, visuomet stengiasi šią veiklos kryptį populiarinti. Lietuvoje šiandien veikia apie 60 įmonių, kurios gamina biokurą ir stengiasi jį parduoti tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose. "Mes galime šiandien patenkinti augantį biokuro poreikį energetikams. Staigus kainų augimas mažai tikėtinas, nes šiuo metu turime didelę biokuro pasiūlą. Kita vertus, jeigu ir augtų biokuro kaina, atsirastų naujų jo išteklių, kurių šiandien naudoti netikslinga, tačiau augant kainai jų aktualumas didėtų", - prognozavo asociacijos prezidentas.

Neišnaudoti šaltiniai

Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento M.Nagevičiaus panešime, be tradicinės malkinės medienos, paminėti dar keli kol kas menkai panaudojami biokuro šaltiniai, kurių potencialas mūsų šalyje didelis. Nemenką šių biokuro šaltinių dalį sudaro miško kirtimo atliekos. Specialistų skaičiavimais, Lietuvoje kasmet kertant medieną susidaro apie milijoną kietmetrių miško kirtimo atliekų, kurios galėtų būti paverstos biokuru. Šiuo metu kirtimų atliekos sunaudojamos ne visos, pirmiausia iš tų vietų, kur patogu privažiuoti. Gilesnėse miškų vietose kirtimų atliekos paliekamos. Ateityje jos gali būti taip pat naudojamos biokurui gaminti.

Be malkinės medienos ir medžio apdirbimo pramonės atliekų, Lietuva taip pat labai turtinga šiaudų. "Šiaudai galėtų sudaryti antrąją biokuro plėtros bangą. Tačiau tam reikia iš šiaudų pagamintiems biokuro produktams pritaikytų biomasės katilinių. Tokių šiandien neturime. Tačiau pasaulyje tokie pavyzdžiai egzistuoja, todėl juos tiesiog reikėtų perimti. Ateityje būtina modernizuoti biomasės katilines taip, kad būtų galima naudoti ne tik medieną, bet ir šiaudus", - sakė asociacijos LITBIOMA prezidentas R.Lapinskas.

Dar vienas biokuro šaltinis, anot jo, kuris kol kas plačiai nenaudojamas, - tai greitai augančių energetinių augalų potencialas. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiandien Lietuvoje yra 160-170 tūkst. hektarų nenaudojamos žemės. Tuo tarpu energetinių augalų plantacijos Lietuvoje sudaro apie 2 tūkst. hektarų. R.Lapinskas įsitikinęs, kad turėtų veikti valstybinė programa, kuri skatintų gyventojus ruoštis augančiam biokuro poreikiui. Dešimtys tūkstančių hektarų nenaudojamos žemės galėtų būti užsodinta energetinių augalų plantacijomis. Tokios priemonės vėl didintų biokuro pasiūlą ir stabdytų kainų augimą.

Svarstoma galimybė kaip biokuro šaltinį naudoti medžių kelmus. Jų rovimas, apdirbimas ir panaudojimas biokuro gamybai dar iki galo nėra technologiniu požiūriu ištyrinėtas. Atsinaujinančios energetikos ekspertų nuomone, ateityje ir šis biokuro šaltinis galėtų taip pat praversti. Pasak R.Lapinsko, nederėtų pamiršti dar vienos vietinio kuro rūšies - durpių, kurių ištekliai Lietuvoje yra dideli.

"Ilgamečiai stebėjimai ir tyrimų duomenys rodo, kad jau daug metų biokuro kaina Lietuvoje svyruoja tarp 500-700 litų už toną naftos ekvivalento. Tuo tarpu gamtinių dujų kaina - apie 1900 litų už toną naftos ekvivalento. Biokuras yra triskart pigesnis kuras negu dujos dėl didelės pasiūlos, - sakė R.Lapinskas. - Nekyla jokių abejonių, kad biokuro išteklių Lietuvoje turime labai daug. Tačiau labai smarkiai vėluojame su biokuro katilų statyba. Priežastis, kodėl taip yra, greičiausiai ta, jog valstybė ir savivaldybės stokoja investicinių pajėgumų. Mūsų nuomone, tam, kad šis procesas įsibėgėtų, būtina plačiau naudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Tai padėtų įrenginius pigiau pastatyti, o nustatant energijos kilovatvalandės kainą investicijų našta nesijaustų vartotojams." Jo teigimu, reikėtų labiau kliautis mokslininkų ir ekspertų išvadomis. Lietuva biokuro turi užtektinai. Toliau būtina atsakingai vystyti investicinę programą. Tik tokiu būdu galima pasiekti maksimalią naudą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"