TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biokuro gamintojai į biržą neskubės

2013 06 26 6:00
Biokuro pardavėjai, užuot perėję į biokuro biržą, nusiteikę vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal anksčiau sudarytas sutartis su centralizuotos šilumos tiekėjais. LŽ archyvo nuotrauka

Per artimiausias keletą savaičių biokuro UAB „Baltpool“ kontroliuojama biokuro birža turėtų pradėti veikti pagal naujas taisykles ir reguliuojamas šilumos gamybos įmones privalomai aprūpinti biokuru, tačiau bent artimiausius keletą metų šis planas, matyt, neveiks.

Vyriausybė artimiausiu metu ketina nurodyti, kad valstybės reguliuojamos biokuro katilinės ne mažiau kaip 25 proc. naudojamo kuro pirktų tarpininkaujant biokuro biržai. Anksčiau planuota, kad visas biokuro tiekimas būtų organizuojamas per biržą, tačiau ir pasirenkamas kompromisinis variantas, verslininkų nuomone, nebus sėkmingas, nes biokuro tiekėjai eiti į biržą neskubės.

Prie ilgalaikių sutarčių

Prieš keletą dienų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė pripažino, kad didžiausia kliūtis biržai įsisiūbuoti bus Lietuvoje įsigaliojusi ilgalaikių sutarčių praktika. "Viskas priklausys nuo to, ar bus priimtas įstatymo lygmeniu įpareigojimas reguliuojamiems ūkio subjektams dalyvauti biržoje. Jeigu tokios pareigos nebus, tuomet sunku tikėtis, kad artimiausiu metu kas nors reikšmingesnio įvyks", - aiškina ji.

LŽ kalbinti biokuro pardavėjai ir neslėpė, kad artimiausiu metu, užuot perėję į biokuro biržą, jie pirmiausia vykdys įsipareigojimus, prisiimtus pagal anksčiau sudarytas sutartis su centralizuotos šilumos tiekėjais. LŽ žiniomis, esama ir ilgalaikių sutarčių, sudarytų dešimčiai metų, numačius kintamą periodiškai peržiūrimą biokuro kainą.

„Dar turime nesibaigusių sutarčių, o paskui žiūrėsime, kas rinkoje dėsis. Gal teks gaminti granules, gal briketus. Nesakome, kad neisime į biržą, bet tikrai neskubėsime“, – sako UAB „Kietasis kuras“, priskiriamos prie stambesnių biokuro gamintojų, generalinis direktorius Albinas Monstavičius.

„Porą metų dar dirbsime pagal dabartines ilgalaikes sutartis. Kaip bus paskui – matysime, bet į biržą neskubame, nes ji, manau, sukurta tam, kad žlugdytų biokuro verslą“, – atvirauja ir vidutinio dydžio gamintojos UAB „Euromiškas“ vadovas Aleksandras Zigmantavičius.

Smulkieji, kuriems pokalbyje su LŽ atstovavo UAB „Penki arai“ generalinis direktorius Nerijus Vertelka, irgi yra nusiteikę įsikibę laikytis anksčiau pasirašytų ilgalaikių sutarčių, o paskui gal kurs kitą verslą, susijusį su miškininkyste.

„Ilgalaikės sutartys yra smulkiųjų biokuro gamintojų turtas, kurį įvertinę bankai gali suteikti mūsų verslui paskolą, – atvirame laiške valstybės vadovams rašo smulkieji biokuro gamintojai ir toliau paaiškina: – Įmonės dalyvavimą biokuro biržoje galima prilyginti fizinio asmens registracijai darbo biržoje. Ilgalaikės sutarties neturinčią bendrovę bankas įvertins lygiai taip pat kaip žmogų, registruotą darbo biržoje ir pageidaujantį paskolos. Jei smulkiajam biokuro gamintojui bent vieną mėnesį nepavyks realizuoti savo produkcijos biržoje, jam gresia bankrotas.“

Visi biokuro gamintojai LŽ pabrėžė didžiausią ilgalaikių sutarčių pranašumą – garantiją, kad visą sutarties laikotarpį bendrovė gaus stabilų darbą ir pajamas, o tai suteikia galimybių planuoti verslą. "Turime bent žinoti, kiek žaliavos reikės užsipirkti artimiausiam pusmečiui. Be to, vien smulkintuvas kainuoja 1,5–2 mln. litų, pirkti naują reikia kas 3–5 metai. Tokiems pirkiniams reikia stabilių pajamų arba banko paskolos, bet nė vieno banko neįtikins mums paliekamas vienintelis pajamų garantas – "gal biržoje pasiseks", – ironizuoja A.Monstavičius.

Smulkiesiems sunkiau

„Baltpool“ vadovės Lauros Žalaitės teigimu, biokuro gamintojai baiminasi be reikalo, nes pagal sugalvotą prekybos biržoje modelį ir smulkieji, ir stambieji rinkos dalyviai galės prekiauti pagal tas pačias taisykles ir savo produkcijos kainą siūlyti anonimiškai.

Tačiau smulkieji biržoje įžvelgia daugiau pavojų savo verslui negu naudos. „Galimybę dalyvauti biržos veikloje turės tik tie gamintojai, kurie pajėgūs užtikrinti visą biokuro tiekimo paslaugos paketą: surinkimą, paruošimą, gamybą ir logistiką. Daug smulkiųjų rinkos dalyvių atsidurs už biržos durų, nes bus pajėgūs įgyvendinti tik dalį visos tiekimo grandinės darbų“, – sako N.Vertelka.

Dar aktualiau smulkiesiems, anot jo, yra biržos reikalaujamas sumokėti užstatas, kuris gali siekti 10–25 proc. sandorio vertės. L.Žalaitė dar anksčiau LŽ aiškino, kad užstatas yra sumanytas kaip pirkėjams svarbus sutarties vykdymo garantas. Iš šių lėšų šilumos gamintojui būtų kompensuojamas kainos tarp gamtinių dujų ir biokuro skirtumas, jei dėl kokių nors priežasčių pardavėjas nesugebėtų laiku atgabenti biokuro, ir dėl to katilinė būtų priversta kūrenti gamtines dujas. Jei sutartis būtų vykdoma nepriekaištingai, visas užstatas, pasibaigus sutarčiai, būtų grąžintas. L.Žalaitė yra pripažinusi, kad iš tikrųjų prie aukščiausios patikimumo kategorijos, matyt, bus priskirti stambieji biokuro gamintojai, nes jie turi ir visą infrastruktūrą, ir stiprų finansinį pagrindą.

Toks paaiškinimas biokuro pardavėjų neįtikina, nes, kaip teigė N.Vertelka, "biržos taisyklėse yra sugalvota šimtai būdų pasiekti, kad bent dalies užstato birža neprivalėtų grąžinti ir kad tam užstatui būtų skiriama kuo didesnė sandorio dalis. "Jei bent porą dienų pavėluočiau atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, savaime būčiau pripažintas nesąžiningu rinkos dalyviu ir turėčiau mokėti didesnį užstatą", – sako A.Zigmantavičius.

Užstato reikalavimą biokuro gamintojai laiko biržos sumanyta juos diskriminuojančia rizikos valdymo priemone, nes kažkodėl visiškai pasitikima biokuro pirkėjais, nors šie su tiekėjais neretai atsiskaito tik po metų ar pusantrų, tuo dar labiau įšaldydami biokuro gamintojų apyvartos lėšas. „Jeigu jau dalytis rizika, tai reikėtų abiem sandorio dalyviams, o nesukrauti visko vien pardavėjui“, – įsitikinęs A.Zigmantavičius.

Įžvelgia klastą

A.Monstaviičius skaičiuoja, kad vien dėl užstato reikalavimo biokuras biržoje pabrangs 10–25 proc., arba maždaug tiek, kokią dalį sudarys užstatas, parduodamas per biržą, bus 10–25 proc. brangesnis, negu už jį mokama dabar. Atrodytų, kurą parduodančiam verslui ši aplinkybė turėtų būti palanki, bet iš tikrųjų, anot A.Monstavičiaus, kaina pakils ne dėl rinkos, o dėl to užstato.

Biokuro tiekėjai naujosiose "Baltpool" biržos prekybos taisyklėse įžvelgia valstybės norą išstumti biokurą iš šiluminės energetikos ir vėl grįžti prie gamtinių dujų, juolab kad, kaip teigia A.Zigmantavičius, biokuro tiekėjai naujo "Baltpool" prekybos modelio rengėjams yra pateikę dešimtis pasiūlymų, kaip tobulinti prekybą, kad rinkos dalyviai patirtų kuo mažiau žalos, tačiau nė į vieną pasiūlymą nebuvę atsižvelgta.

"Užtenka pasižiūrėti, kas yra "Baltpool" akcininkai, ir viskas bus aišku, kam reikalinga žlugdyti biokuro verslą", – LŽ teigia A.Zigmantavičius. Kaip žinoma, vienintelė biržos operatorės akcininkė kurį laiką buvo elektros perdavimo bendrovė "Litgrid", o 2011 metų gegužės pabaigoje 33 proc. akcijų teko AB "Klaipėdos nafta", kuriai pavesta įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą.

A.Monstavičius netgi piešia scenarijų, kaip tai turėtų atsitikti: „Kai biokuro neapsimokės parduoti per biržą, jis ims keliauti į Skandinaviją ir Lenkiją, kur jo ir kainos geresnės, ir lėšų nereikia įšaldyti – atsiskaitoma per 14 dienų. Lietuvoje biokuro ims trūkti, o kai pritrūks, į katilines vėl grįš dujos, tik šį kartą jau ne iš "Gazprom", o iš Klaipėdos dujų terminalo."

Geriau iš lėto

LŽ kalbinti biokuro pardavėjai teigė neturį nieko prieš "Baltpool" energijos išteklių biržą, bet nesuprantą, kodėl reikia taip drastiškai eksperimentuoti, kai buiokuro rinka Lietuvoje dar tik formuojasi.

A.Monstavičiaus įsitikinimu, prie biržos prekybos reikėtų pereiti iš lėto, natūraliai, juolab kad ir ji, pradėjusi prekybą biokuru tik 2012 metų spalį, dar neturi patirtiies. "Tegu veikia ta birža – kas nori, tegu perka, kas nori – parduoda. Mes juk už laisvą rinką. Biržoje galėtume parduoti tai, kas netelpa į ilgalaikes sutartis. Jeigu birža įsibėgės, bus labai gerai, bet juk niekas negali priversti laisvoje rinkoje prekiauti per biržą, kai yra kitų būdų parduoti nerizikuojant", – svarsto A.Monstavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"