TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biokuro gamintojų galvose - sumaištis

2013 06 13 6:00
L.Žalaitė: "Biokuro kainos įvairiose savivaldybėse skiriasi beveik dvigubai, nuo 400 iki 700 litų už toną naftos ekvivalento, ir tai sunku paaiškinti, nes kuro gamybos ir tiekimo sąlygos visur panašios." Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Energetikos kuro biržos „Baltpool“ surengta konferencija biokuro gamintojų abejonių neišsklaidė, tik dar labiau išryškino dvejones dėl reikalavimo reguliuojamiems šilumos tiekėjams pirkti biokurą per biržą.

Jau po 2–3 savaičių, kaip tikimasi, Vyriausybėje bus patvirtintas naujasis biržos reglamentas ir priimti būtini įstatymų lydimųjų aktų pakeitimai. Ji turėtų pradėti dirbti pagal naują modelį, o reguliuojami centralizuotos šilumos tiekėjai dalį reikalingo biokuro pirkti tarpininkaujant biržai.

Skaidrins rinką

Biržos operatorės UAB "Baltpool' generalinė direktorė Laura Žalaitė atkreipė dėmesį į nepageidautinas apraiškas Lietuvos biokuro rinkoje. Nors yra skaičiuojama apie 80 biokuro (medienos drožlių) tiekėjų, ši rinka labai koncentruota: vienas tiekėjas kontroliuoja apie 50 proc. rinkos, penkiems didžiausiems tenka 75 procentai. "Biokuro kainos įvairiose savivaldybėse skiriasi beveik dvigubai, nuo 400 iki 700 litų už toną naftos ekvivalento, ir tai sunku paaiškinti, nes kuro gamybos ir tiekimo sąlygos visur panašios", – kalbėjo "Baltpool" vadovė.

Ji pabrėžė, kad birža eliminuos dabartinę nelygybę tarp stambių ir smulkių gamintojų, nes visi pasiūlymus teiks anonimiškai, vadovaudamiesi vieninteliu kriterijumi – siūloma parduodamo biokuro kaina.

Tiekėjai sunerimę

Biokuro gamybos ir tiekimo bendrovių bei smulkiųjų biokuro gamintojų nuomone, per anksti įvedama nauja apsirūpinimo biokuru tvarka - atsisakius įprastų ilgalaikių sutarčių, kurios pasirašomos su viešųjų konkursų laimėtojais, iškilo pavojus verslui. Mat kiekviena sutartį sudariusi bendrovė yra tikra, kad sutarties laikotarpiu turės stabilų darbą ir galės planuoti savo verslą, o prekyba biržoje, anot verslininkų, to negarantuoja: vieną kartą gali pasisekti, o kitą kartą teks eiti ilsėtis. "Ilgalaikės sutarties neturinčią bendrovę bankas įvertins taip pat kaip žmogų, registruotą darbo biržoje ir pageidaujantį paskolos", – teigė smulkieji biokuro gamintojai.

L.Žalaitė ramino, kad rengiant naująjį biržos reglamentą buvo ir tebėra atsižvelgiama į visas rinkos dalyvių pastabas. Pavyzdžiui, jau nuspręsta, kad pirmaisiais dalyvavimo biržos prekyboje metais šilumos tiekėjai galės pirkti ne visą, o tik ketvirtadalį jiems reikalingo biokuro, tik vėliau ši dalis būtų didinama. Anot "Baltpool" vadovės, niekas nereikalauja ir nutraukti ilgalaikių sutarčių su tiekėjais – jos galios visą pasirašytą laikotarpį. Maža to, anot biržos direktorės, yra numatytos sąlygos, kada pirkti biokurą tarpininkaujant biržai bus neprivalu, ir pirmoji iš jų – niekas nevers to daryti, jei šilumos tiekėjas kuru galės apsirūpinti pigiau kitais būdais.

Vieni tikisi, kad bus aiškiau

"Man naujoji tvarka tinka. Viešumas ir skaidrumas yra svarbiausia. Tai bus tikrai skaidriau, nereikės dirbtinai didinti kainos transportavimo sąskaita", – jau pasibaigus renginiui LŽ sakė Širvintų rajone įsikūrusios UAB "Tornis" direktorius Renaldas Augutavičius. Jo nuomone, į besiformuojančią biokuro rinką persikelia blogos tendencijos.

Verslininkas įsitikinęs, kad naujoji tvarka reglamentuos ir biokuro katilinių darbą. "Visada prieš pat sezoną būna nuokrypių, nerimo, o dabar biokuro birža padės kuro pirkėjams užsitikrinti, kad biokuro gamintojai ir pirkėjai vienas kitą "perdengs" – nereikės tartis, kas už ką veža. Bus aiškiau ir šilumos tinklų įmonėms, ir biokuro tiekėjams", – svarstė UAB "Tornis" vadovas.

Verslininko nuomone, prekiauti biržoje bus naudinga ir smulkiesiems rinkos dalyviams – pavyzdžiui, ūkininkams, kurie turi privataus miško. Jie irgi galės lygiomis teisėmis dalyvauti rinkoje ir nepriklausyti nuo didžiųjų dalyvių nuotaikų. "Smulkieji įsibauginę dėl užstato, rezervo turėjimo, bankų garantijų. Bet juk ir dabar to reikalaujama. Taigi keičiasi tik tai, kad garantiją reikės pateikti ne šilumos tinklams", – komentavo naujoves bendrovės vadovas. Jo manymu, reikalavimas reguliuojamiems tiekėjams per biržą pirkti 25 proc., o ne visą kurą, kaip buvo numatyta anksčiau, taip pat yra racionalus, kol rinka dar nesusiformavusi.

Kiti mato prastą perspektyvą

Tačiau Anykščių rajone įsikūrusios nedidelės miškininkystės bendrovės "Penki arai" vadovas Nerijus Vertelka LŽ prisipažino, kad jam ateitis tapo dar neaiškesnė. "Kodėl, pavyzdžiui, biokuro gamintoją nuspręsta apkrauti mokesčiais, garantijomis ir pan., valstybinės katilinės į biržą gali ateiti be nieko?" – stebėjosi pašnekovas. Pasak jo, nors teigiama, jog šilumos tiekėjai su biokuro gamintojais už atvežtą kurą privalės atsiskaityti per dvi savaites, niekas to negalės garantuoti, nes dabar dažna savivaldybė už biokurą sumoka tik po metų ar net dvejų.

N.Vertelkos žodžiais, kai kuriose savivaldybėse jau beveik susiformavusi puiki katilinių aprūpinimo biokuro tvarka, leidžianti užtikrinti vienas mažiausių šilumos kainų Lietuvoje. "Labai humaniškai tvarkomasi Utenoje – trečdalis vietos rinkoje paliekama smulkiesiems. Tiems, kurie dalyvauja konkurse, keliamos minimalios sąlygos, nė banko garantijos nereikalaujama", – pasakojo verslininkas.

Jo nuomone, užuot visą rūpestį dėl šilumos kainų suvertus rizikingam biokuro biržos eksperimentui ir biokuro gamintojus vertus biržos makleriais, būtų naudingiau tokių savivaldybių kaip Utenos pavyzdžiu parengti tipinius apsirūpinimo biokuru viešųjų konkursų nuostatus, kad bent trečdalis biokuro būtų nuperkama iš smulkiųjų tiekėjų.

"Jeigu būsime verčiami eiti į biržą, nedėsiu daugiau pinigų į šį verslą. Matau nekokią perspektyvą – išardžius dar tik pradėjusią tobulėti apsirūpinimo biokuru tvarką, katilinės, kentėdamos dėl kuro tiekimo ritmo sutrikimų, nuspręs grįžti prie visada garantuotai tiekiamų gamtinių dujų, nors dabar jos trigubai brangesnės", – pranašavo N.Vertelka.

Faktai

*Energijos išteklių birža „Baltpool“ pradėjo veiklą 2012 metų spalio 1 dieną.

*2013 metų I ketvirtį biržoje buvo užsiregistravę 26 dalyviai; sudaryti 6 sandoriai; biržos apyvarta siekė 82,8 tūkst. litų; vidutinė biokuro (skiedrų) kaina buvo 572,21 lito už toną naftos ekvivalento.

*40 miestų biokuro katilinės kurą pirko iš 81 tiekėjo.

Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"