TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biokuro jėgainės drumsčia elektros rinką

2014 03 29 6:00
Šilumininkai baiminasi, kad naujas biokuru kūrenamas elektrines remiant ne ES, o VIAP lėšomis, vartotojams, taip pat ir šilumos tiekėjams brangs elektra. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė yra žadėjusi, kad 2014-2020 metais biokuru kūrenamos kogeneracinės jėgainės bus statomos suteikiant įmonėms paramą iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir nenaudojant elektros supirkimo skatinimo tarifo. Tačiau dabar parengti įstatymų pakeitimai, kaip teigia šilumos tiekėjai, įteisintų prievolę supirkti visą iš biokuro gaminamą elektros energiją, dėl to elektra esą gali brangti.

Vyriausybė deklaruoja, kad vienas pagrindinių jos tikslų – mažinti vadinamuosius viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą ir iš šio šaltinio remiamos elektros energijos gamybą, o naujus kogeneracinių jėgainių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, projektus remti iš ES struktūrinių fondų.

Bet dabar šilumos gamintojai ėmė skambinti pavojaus varpais, kad Energetikos ministerijos (EM) parengti teisės aktų projektai esą pamina šiuos deklaruotus tikslus. Tuo metu ministerija teigia, kad nuo Vyriausybės pastangų mažinti VIAP fondą ir skatinti biokuro plėtrą ES lėšomis nenukrypstama nė per sprindį, o galutiniai sprendimai dėl biokuro jėgainių esą dar nepriimti.

Sunerimo dėl VIAP didinimo

Energetikos ministerijos Vyriausybei pateiktame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitime, pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA), esą numatyta prievolė supirkti iš biokuro gaminamą elektros energiją net jei jos galia viršija valstybės anksčiau nustatytą apimtį - per supirkimo tarifus remti 105 megavatų (MW) bendros instaliuotos galios.

Privačių gamintojų elektros energija būtų superkama mokant 33,5 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) be PVM. Biržoje šiuo metu ji kainuoja apie 15 ct/kWh be PVM. Todėl papildomai supirkti numatytą elektrą vartotojams esą kainuotų daugiau nei 35 mln. litų per metus iš VIAP biudžeto, o per visą skatinimo laikotarpį – ateinančius 12 metų - ši suma viršytų 420 mln. litų paramos. Didžioji šių lėšų dalis, LŠTA teigimu, atitektų su žinomais verslininkais siejamoms įmonėms UAB „SSPC-Taika“, UAB „SSPC-Vilnius“, UAB „GECO-Taika“, UAB „Foksita“, UAB „Eurovistos servisas“.

„Energetikos ministerijos iniciatyva didinti VIAP išlaidas, dėl ko brangtų elektra, tiesiogiai kertasi su anksčiau Vyriausybės skelbtais planais mažinti šias išlaidas ir elektros kainas. Brangstanti elektra darytų neigiamą poveikį ir šilumos kainoms“, - sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas. Jo teigimu, šiuo metu šių bendrovių numatomi biokuro jėgainių projektai sustabdyti, nes Kainų komisija atsisakė tvirtinti iš VIAP remtinos elektros energijos supirkimo tarifus naujoms jėgainėms, kurias pastačius bendra instaliuota galia viršytų nustatytą 105 MW ribą. "Tačiau jeigu bendras instaliuotos galios limitas būtų padidintas, šie projektai iškart pajudėtų“, - aiškino V.Stasiūnas. Jis tikino, kad siūlymai VIAP lėšomis remti privačių įmonių veiklą "yra neskaidrūs ir neturėtų būti priimti“.

V.Stasiūnas priminė Vyriausybės pažadus, kad 2014-2020 metais biokuru kūrenamos kogeneracinės jėgainės bus statomos, suteikiant įmonėms finansinę paramą iš ES struktūrinių fondų ir nenaudojant supirkimo skatinimo tarifo. „Kai naujoms biokuru kūrenamoms jėgainėms suteikiama ES parama, jų pagaminama elektra ir šiluma yra konkurencinga, elektra kainuotų net mažiau nei rinkoje. Bet kai taikomas 33,5 ct/kWh skatinimo tarifas, skirtumas tarp rinkos ir parduodamos elektros kainos dengiamas iš VIAP biudžeto, kurį sumoka visi vartotojai“, - aiškino V.Stasiūnas.

Ministerija: projektai bus vykdomi ES lėšomis

Energetikos ministerija tvirtina, kad šią savaitę vykusiame ministerijų atstovų pasitarime nė nesvarstyta, kokia būtų Vyriausybės pozicija dėl Seimo narių pateikto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projekto. Vyriausybė 2013 metų vasarą Seimui pateikė Energetikos ministerijos parengtą to paties įstatymo pakeitimo projektą, kur buvo siūloma remtinos elektros energijos kvotą biokuro kogeneracinėms elektrinėms sumažinti nuo 355 MW iki 200 MW.

Tačiau Seimas skatinimo kvotą sumažino iki 105 MW neįvertinęs, kad tuo metu jau buvo pasibaigęs Kainų komisijos rengtas tos kvotos aukcionas. Todėl liepos 20 dieną įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymui ir jo įgyvendinimo įstatymui, liko neišspręstas klausimas dėl dalies skatinimo kvotos aukcionus iki tos datos jau laimėjusių potencialių projektų vykdytojų.

„Energetikos ministerija šiuo metu rengia išvados projektą, kuris bus svarstomas Vyriausybė posėdyje, galutinis sprendimas kol kas nėra priimtas“, - teigiama LŽ atsiųstame EM komentare.

Dabartinė Vyriausybė yra išsikėlusi prioritetinį tikslą - mažinti VIAP tarifą ir didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą šilumos gamybai. Šiuo tikslu vadovaudamasi EM parengė Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos projektą. Jį Vyriausybėje numatoma tvirtinti artimiausiu metu. Programoje numatyta, kad papildomi biokuro kogeneracinių elektrinių pajėgumai turės būti plėtojami iš ES struktūrinės paramos lėšų, o visi projektai privalės atitikti programos nuostatas.

Teisinė dilema: aukcionai jau įvyko

LŽ kalbinti biokuro jėgaines planuojančių statyti bendrovių vadovai svarstė, jog Seimas, keisdamas įstatymą ir sumažindamas skatinimo kvotą, nežinojo, kad Energetikos ministerija jau yra paskirsčiusi daugiau bendros remtinos galios, o Kainų komisija jau surengė aukcionus. „Realiai tai tik teisinė dilema, nes aukcionai buvo laimėti, jų negalima tiesiog panaikinti – įstatymai atgaline data negalioja“, - LŽ teigė pavardės nenorintis skelbti verslininkas.

Pasak jo, po liepos 20 dienos taip susiklostė, kad teisėtai paskirstyta 138 MW bendros instaliuotos galios skatinimo kvota. Energetikos ministerija ir Vyriausybė siūlė ją nustatyti 200 MW, bet Seimas ją sumažino iki 105 MW. Tačiau, biokuro jėgainių projektų vykdytojų nuomone, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimas negali būti taikomas atgaline data - anksčiau teisėtai paskirstytoms kvotoms.

UAB „GECO investicijos“ direktorius Raimondas Štreimikis LŽ sakė, kad planuojama statyti biokuro kogeneracines jėgaines Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje. Kiekvienos iš jų galia siektų 5 MW elektros ir 20 MW šilumos. Jos statomos iš nuosavų ir skolintų lėšų. „Mūsų supratimu, dalis projektų, kuriems buvo skirta skatinimo kvota ir išduoti plėtros leidimai, yra negyvi ir nebus įgyvendinti. Jeigu juos išbrauktume, į nustatytą skatinimo kvotą "tilptų" visi projektai, kurie yra laimėję aukcionus. Jų bendra instaliuota galia, mūsų skaičiavimais, siektų 103,2 megavato“, - sakė R.Štreimikis.

Pasak jo, bendrovė laimėjo Kainų komisijos rengtą aukcioną pasiūliusi mažiausią 33,5 ct/kWh, kai pradinė aukciono kaina siekė 45 ct/kWh. „Tikrai stengėmės siūlyti konkurencingą kainą, nors investicijos į biokuro jėgaines yra tikrai brangios“, - sakė R.Štreimikis. Jo teigimu, laimėjusios aukcioną bendrovės pateikė Energetikos ministerijai prašymą išduoti plėtros leidimus. „Leidimus gavome. Tačiau, kai Seimas pakeitė įstatymą, ministerija pranešė, kad nors leidimas ir išduotas, skatinimo tarifas mums nebus skirtas. Bet ministerija negali nurodyti, kuo remdamasi negali skirti tarifo. O pagal Civilinį kodeksą ginčyti aukciono rezultatus nėra taip paprasta“, – aiškino R.Štreimikis.

„GECO investicijos“ jėgaines, pasak jo, statys bet kuriuo atveju. Vis dėlto jis mano, kad efektyvesnis biokuro jėgainių rėmimas būtų VIAP lėšomis, o ne investicijomis iš ES paramos. „VIAP lėšomis remiama jau pagaminta elektra, o ES parama būtų skiriama jėgainėms, kurios ateityje gali ir negaminti elektros. Be to, elektra ateityje rinkoje brangs, tad skatinamoji dalis kainoje atitinkamai mažės“, - teigė jis.

Pasak jo, teisinę problemą, atsiradusią dėl nekoordinuotų institucijų veiksmų, nesunku išspręsti taip, kad laimėtų vartotojai. "Kuo daugiau bus pastatyta kogeneracinių biokuro jėgainių, tuo naudingiau gyventojams - atsiras daugiau galimybių mažinti šilumos kainą, nes kartu su elektra šios jėgainės gamina ir šilumą. Gąsdinimai elektros kainos didėjimu yra ne tik nepagrįsti, bet ir klaidinantys“, – sakė įmonės vadovas. Jo nuomone, šilumos gamintojai bijo konkurencijos, nes kogeneracinių jėgainių gaminama šiluma bus pigesnė nei vien šilumą gaminančių bendrovių. „Jie bijo, kad pasiūlysime mažesnę kainą ir juos nukonkuruosime. Bet iš to laimės vartotojai“, - tikino R.Štreimikis.

VIAP biudžetas sumažėjo

Šiemet sumažintas VIAP biudžetas ir elektros kaina gyventojams. Patvirtintas 684,5 mln. litų VIAP yra beveik 280 mln. litų mažesnis nei pernai, kai siekė 963,9 mln. litų.

Kainų komisija 2014 metams nustatė mažesnę VIAP kainą - 7,141 cento už 1 kWh. Tokią sumą už kiekvieną suvartotą kilovatvalandę elektros energijos sumoka kiekvienas šalies elektros vartotojas. 2013 metais ji buvo 9,377 ct/kWh.

Daugiausia remtinos elektros gaminančiai bendrovei „Lietuvos energija“ šiemet skirta beveik 40 proc. (268,179 mln. litų) visų VIAP biudžeto lėšų. Jos valdomos Lietuvos elektrinės elektra superkama po 50,84 ct/kWh (be PVM). Iš „Vilniaus energijos“ trečiosios termofikacinės elektrinės elektra superkama po 29,07 ct/kWh, Kauno termofikacijos elektrinės - po 29,88 ct/kWh, „Klaipėdos medienos“ elektrinės - 33,28 ct/kWh, "Kauno energijos" Petrašiūnų katilinės - 27,61 ct/kWh, Noreikiškių katilinės - 38,81 ct/kWh. Iš „Marijampolės šilumos“ elektra superkama po 27,19 ct/kWh, „Panevėžio energijos“ - 31,36 ct/kWh, „Alytaus energijos“ - 30,79 ct/kWh, „ENG“ Pasvalio rajoninės katilinės - 36,76 ct/kWh.

Faktai

UAB „Foksita“ 80 proc. akcijų priklauso Šveicarijoje gyvenančiam verslininkui Rimandui Stoniui su žmona Rasa Stoniene.

UAB „Eurovistos servisas“ kontrolinį akcijų paketą valdo vilnietis verslininkas Dainius Jurėnas, UAB „Baltic Energy Group“ vadovas.

UAB „SSPC-Taika“ ir UAB „GECO-Taika“ priklauso vieninteliam savininkui - UAB „GECO investicijos“, o pastarojo vienintelis akcininkas yra Kipre registruota bendrovė ASICOM HOLDINGS LTD. Bendrovę „GECO investicijos” kontroliuoja verslininkų Rakauskų šeima ir privataus kapitalo investicijų grupė „Žabolis ir partneriai”.

UAB „SSPC-Vilnius“ vienintelis akcininkas – UAB „SSPC“, o ši priklauso kauniečiams verslininkams Augustinui, Artūrui ir Dalei Rakauskams.

Šaltinis: Registrų centras, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"