TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biokuro katilinėms - skirtingos sąlygos

2012 12 17 9:30
Nauja biokuro katilinė nepadėjo sumažinti šilumos išlaidų Kauno miesto vartotojams. /LŽ archyvo nuotraukos

Pamečiui pastatytų dviejų beveik identiškų - panašaus galingumo ir tiek pat investicijų pareikalavusių - biokuro katilinių Kaune ir Vilniuje gaminamos šilumos energijos kaina skiriasi. Vienos kainas reguliuoja Kainų komisija, kitos - ne.

Pernai Vilniuje paleistos AB "Grigiškės" 18 megavatų (MW) biokuro katilinės ir šiemet Kaune pradėjusios dirbti UAB "GECO Kaunas" 20 MW biokuro katilinės statyba ir įrengimas kainavo panašiai. Į pirmąją investicijos siekė apie 19 mln. litų, į antrąją - apie 20 mln. litų.

Tačiau bendrovės "GECO Kaunas" katilinė pagal sutartį su AB "Kauno energija" gruodžio mėnesį šilumą šiai parduoda po 17,36 cento už kilovatvalandę (kWh), t. y. 2,7 cento pigiau negu brangiomis gamtinėmis dujomis kūrenama, Rusijos koncerno "Gazprom" valdoma UAB Kauno termofikacinė elektrinė.

Tuo metu AB "Grigiškės" biokuro katilinės gaminamai šilumos energijai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šiemet nustatė 13,98 ct/kWh reguliuojamą šilumos energijos kainą.

Toks iš pažiūros nedidelis, vos kelių centų už šilumos kilovatvalandę kainų skirtumas - tai keli milijonai litų papildomų pajamų per metus.

Be to, net ir pirkdami dalį biokuro jėgainės gaminamos šilumos energijos, Kauno miesto gyventojai už ją moka daugiausia Lietuvoje.

Nauja biokuro katilinė nepadėjo sumažinti išlaidų už šilumą Kauno miesto vartotojams. Kainų komisijos duomenimis, tarp penkių didžiųjų šalies miestų už šilumą gruodį mažiausiai moka Panevėžio, daugiausia - Kauno gyventojai.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas spalio mėnesį, kai buvo pasirašyta šilumos tiekimo sutartis tarp "Kauno energijos" ir katilinę pastačiusios įmonės "GECO Investicijos", sakė, kad siekiama kurti konkurenciją miesto šilumos sektoriuje, o "GECO Investicijos" yra pirmasis žingsnis ją skatinant ir mažinant šildymo kainas.

Kauno biokuro katilinėje pagaminta šiluma bei elektra bus aprūpinama ir UAB Senukų prekybos centras. Pernai įsteigtą UAB "GECO Investicijos" valdo Senukų prekybos centro bendraturčiai Augustinas ir Artūras Rakauskai bei privataus kapitalo investicijų grupė "Žabolis ir partneriai".

Šilumos Vilniui netiekia

AB "Grigiškės" prezidentas Gintautas Pangonis LŽ teigė, kad šį šildymo sezoną pigios šilumos energijos, gaminamos iš atsinaujinančių šaltinių, Vilniui įmonė dar netieks, nors jos katilinės garo gamybai naudojamas biokuras iš medienos yra du kartus pigesnis už gamtines dujas, importuojamas iš Rusijos.

"Vilniui pigesnės šilumos nereikia, mums sudaromos dirbtinės kliūtys", - teigė G.Pangonis. Anto jo, įmonė galėtų ne tik aprūpinti šiluma visą Grigiškių seniūniją, kuriai dabar šilumą tiekia "Vilniaus energija", bet ir patenkinti iki 10 proc. viso Vilniaus miesto šilumos energijos poreikio (tokią dalį šilumos energijos Kauno miestui pasirengusi tiekti ir "GECO Kaunas").

Tačiau šiuo metu AB "Grigiškės" nėra pasirašiusios tiekimo sutarties su Vilniaus šilumos tinklais, nes, anot G.Pangonio, įmonei iškeltos sutarties sąlygos - iš katilinės perkelti šilumokaitį 700 metrų - nenaudingos. Tai papildomai kainuotų apie 1 mln. litų.

"Dabar kalbama, kad nepriklausomi šilumos tiekėjai bus prie tinklų prijungiami daug paprasčiau. Tikimės, kad sąlygos taps palankesnės ir kitą sezoną jau galėsime tiekti šilumą Vilniaus miestui", - kalbėjo AB "Grigiškės" prezidentas.

"Derėjomės su "Vilniaus energija" dėl mūsų gaminamos šilumos energijos tiekimo kaip nepriklausomi tiekėjai, tačiau mums buvo pasiūlyta tokia kaina, kurios būtų užtekę tik susimokėti už kurą, todėl ir kreipėmės į Kainų komisiją, kad nustatytų reguliuojamą kainą", - LŽ aiškino G.Pangonis.

Įmonės vadovas teigė, jog Kainų komisijos nustatyta "Grigiškių" katilinės gaminamos šilumos energijos kaina - tinkama, nors ji beveik 3 ct/kWh mažesnė nei "Vilniaus energijos" ar "GECO Kaunas" biokuro jėgainės. "Komisijos nustatyta maždaug 14 ct/kWh kaina mus tenkina, tik neturime kam šilumos tiekti", - sakė "Grigiškių" vadovas.

G.Pangonio nuomone, parduodamos šilumos kainas lemia gamintojų konkurencija konkrečiame mieste: kadangi Kauno termofikacijos elektrinė "Kauno energijai" parduoda šilumą už maždaug 20 centų, kiek didesnė nei 17 ct/kWh GECO kaina atrodo visai gera.

G.Pangonis: "Komisijos nustatyta maždaug 14 ct/kWh kaina mus tenkina, tik neturime kam šilumos tiekti."

Kainą koreguoja ES paramos lėšos

Kaip LŽ informavo Kainų komisija, UAB "GECO Kaunas" biokuro katilo projektą vykdė naudodama savo ir skolintas lėšas, nesinaudojo ES fondų parama. Tuo metu AB "Grigiškės" biokuro katilą pastatė pasinaudojusi beveik 9 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

"Visuose Kainų komisijos reguliuojamuose sektoriuose investicijos, atliktos iš subsidijų, dotacijų, paramos fondų lėšų, nedalyvauja reguliuojamų paslaugų kainoje, t. y. nuo šių lėšų neskaičiuojamos nusidėvėjimo sąnaudos ir normatyvinis pelnas", - aiškino komisijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Griškonytė.

Anot jos, Kainų komisija "Grigiškių" šilumos kainą, palyginti su pateiktu bendrovės projektu, gerokai sumažino pakeitusi šilumai gaminti naudojamą kuro struktūrą.

Bendrovė kainos projekte buvo numačiusi, kad į Vilniaus integruotą tinklą patieks 14 proc. šilumos, pagamintos iš biokuro. Komisija, įvertinusi biokuro katilo naudą, biokuro dalį kuro struktūroje padidino iki 56,4 procento. Tokiu būdu buvo padarytas poveikis šilumos kainai.

"Visais atvejais tiek reguliuojami, tiek ir nereguliuojami šilumos gamintojai negali parduoti šilumos brangiau nei šilumos tiekėjo skelbiamos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Taigi, iš AB "Grigiškės" superkamai šilumai negali būti taikoma didesnė kaina nei palyginamosios UAB "Vilniaus energija" šilumos gamybos sąnaudos", - aiškino specialistė.

Priklausomi ir nepriklausomi gamintojai

Pagal Šilumos ūkio įstatymą visi šilumos gamintojai yra reguliuojami, išskyrus tuos atvejus, jeigu Kainų komisija priima motyvuotą sprendimą pripažinti nepriklausomą šilumos gamintoją nereguliuojamu.

"Nereguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo statusas reiškia, kad tokioms įmonėms netaikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, tačiau papildomais saugikliais yra užtikrinama, kad šilumos energijos kaina vartotojams nedidės. Nepriklausomo šilumos gamintojo statusas įmonei suteikiamas tuomet, jei gaminamos ir į centralizuotą šilumos tiekimo sistemą tiekiamas šilumos kiekis nedaro reikšmingos įtakos galutinei centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai", - teigė A.Griškonytė.

Pasak jos, Komisija atliko tyrimą ir nustatė, kad UAB "GECO Kaunas" poveikis AB "Kauno energija" aptarnaujamoje Kauno miesto teritorijoje mažesnis nei 5 procentai. UAB "GECO Kaunas" pagamintos šilumos kainai padidėjus arba sumažėjus 10 proc., AB "Kauno energija" galutinė šilumos kaina vartotojams Kauno mieste pasikeistų 0,48 proc., pagamintos šilumos kiekiui padidėjus arba sumažėjus 10 proc., kaina pasikeistų 0,02 proc., o ūkio subjektui nustojus gaminti šilumą, AB "Kauno energija" galutinė kaina vartotojams padidėtų 2,33 procento.

Įvertinus visas aplinkybes, UAB "GECO Kaunas" pripažintas nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju Kauno mieste. Šis statusas galios penkerius metus - iki 2017-ųjų.

Taip esą siekiama sudaryti prielaidas veiksmingai konkurencijai ir įgyvendinti vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis.

Bendrovė "Grigiškės" Kainų komisijai taip pat buvo pateikusi prašymą dėl pripažinimo nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju, tačiau šį prašymą vėliau atsiėmė. Todėl komisija esą ir taiko bendrovei "Grigiškės" privalomą šilumos gamybos kainodarą.

 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"