TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biokuro plėtrą skelbs nacionaliniu prioritetu

2013 02 28 5:35
J.Neverovičius žada šalinti visus biurokratinius barjerus, kurie trukdo plėsti biokuro naudojimą šilumos ūkyje. /Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Vyriausybė į naujų biokuro jėgainių plėtrą šilumos ūkyje nukreips Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas.

Šiuo metu Lietuvoje iš biokuro pagaminama apie 22 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Tuose miestuose, kuriuose šilumai gaminti naudojamas biokuras, jos kaina gyventojams yra beveik perpus mažesnė nei ten, kur šilumos energija gaminama vien deginant importines gamtines dujas.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius žada apstatyti Lietuvą biokuro katilinėmis, tačiau tikina, kad jų plėtra neguls vartotojams ant pečių.

Alternatyva importinėms dujoms

- Ministre, kokią matote biokuro panaudojimo šalies šilumos ūkyje perspektyvą?

- Vyriausybės programoje numatyta, kad biokuro plėtra turi tapti nacionaliniu energetikos prioritetu. Biokuro naudojimas padės skatinti konkurenciją energijos rinkoje, bus viena iš alternatyvų įvežtinėms gamtinėms dujoms. Plėtra atsilieps ir Lietuvos ekonominiams rodikliams. Juk naudojant šalyje išgaunamas žaliavas auga visas šio energijos šaltinio ruošimo sektorius, kuriamos darbo vietos, sudaromos sąlygos panaudoti dirvonuojančią žemę. Gyventojų, dirbančių šiame sektoriuje, pajamos irgi didins prekių bei paslaugų pardavimą ir tuo pat metu - bendrąjį vidaus produktą.

Todėl pirmiausia reikia pašalinti visus biurokratinius barjerus, kurie trukdo plėsti biokuro naudojimą šilumos ūkyje. Sieksime, kad rinkoje atsirastų kuo daugiau tokio kuro tiekėjų, taip pat stiprinsime biokuro prekybos biržą.

Plėtra bus subalansuota

- Kokius matote alternatyvius biokuro katilinių finansavimo šaltinius?

- Šiuo metu intensyviai siekiame suvaldyti saulės elektrinių statybos bumą, prasidėjusį dėl nustatytų neproporcingai didelių supirkimo tarifų. Kad panaši situacija nepasikartotų ateityje, siūlysime mažinti atsinaujinančios energetikos subsidijas, įtraukiant jas į tarifą, ir sieksime subalansuotos plėtros bei jų finansavimo iš europinių fondų.

Biokuro diegimo projektai bus įtraukti į valstybės investicinę programą. Stengsimės nukreipti į šią sritį Europos Sąjungos paramos lėšas. Jeigu ES struktūrinių fondų pinigai būtų skiriami biokuro katilinių statybai, biokurą naudojančių technologijų plėtrai, tai gerokai sumažintų finansinę naštą vartotojams.

- Ar biokuro katilams statyti numatoma skirti biudžeto lėšų? Kiek tokios paramos per artimiausius metus reikėtų?

- Ministerijoje artimiausiu metu bus parengti siūlymai dėl tolesnės atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtros, apibrėžti pagrindiniai rėmimo principai. Pateiksime pasiūlymų ir dėl visos biokuro ruošimo bei tiekimo grandinės skatinimo.

Šiuo metu tiksliname Nacionalinę energetikos strategiją. Ketiname ne tik apsibrėžti, ką norime pasiekti energetikos sektoriuje, bet ir pagrįsti tikslus skaičiavimais: kiek tai kainuos valstybei ir vartotojui, kokia bus konkreti ekonominė bei socialinė nauda.

Tikiuosi, jau gegužės mėnesį pristatysime savo viziją, kokį energetikos modelį siūlome pasirinkti, kaip tolygiau ir racionaliau plėtoti atsinaujinančią energetiką tiek elektros, tiek šilumos ūkiuose, kokios yra biokuro perspektyvos.

Kainas valdys konkurencija

- Kai kurie šilumos gamintojai nuogąstauja, kad sparčiai dygstant naujoms biokuro katilinėms pradės brangti mediena, o biokuro kaina ilgainiui gali susilyginti su dujų kaina. Kokio masto biokuro plėtra, Jūsų nuomone, galėtų būti ekonomiškai naudinga?

- Patirtis rodo, kad ten, kur naudojamasi šiuo energijos šaltiniu, šilumos kaina mažėja. Dėl plėtros masto kalbėti ankstoka, nes premjero sudarytoje darbo grupėje dirbantys valstybės institucijų atstovai ir energetikos ekspertai dar analizuoja galimus apsirūpinimo energijos ištekliais scenarijus.

Kad biokuro kainos išliktų konkurencingos, būtina skatinti gamintojų atėjimą į rinką ir kurti realią prekybos konkurenciją. Stipri biokuro birža savaime balansuos kainas rinkos sąlygomis.

Be abejo, biokuro plėtra turi būti subalansuota ir tvari. Atitinkamai būtina imtis priemonių unikaliai Lietuvos gamtai išsaugoti - juk miškai užima daugiau kaip 33 proc. šalies teritorijos.

- Ar nekyla pavojus, kad beatodairišką valstybės paramą branduolinei energetikai keis vienpusis atsinaujinančių išteklių plėtros skatinimas? Koks, Jūsų nuomone, energijos išteklių balansas Lietuvai būtų naudingiausias?

- Nesutikčiau, kad pasikeitus valdžiai linkstama nuo vieno kraštutiniškumo prie kito. Vyriausybė remia strateginių projektų įgyvendinimą - vienareikšmiškai pasisakoma už strateginių projektų, tokių kaip SGD terminalas Klaipėdoje, elektros ir dujų jungtys su Lenkija, elektros jungtis su Švedija, kuo spartesnį įgyvendinimą. Nuosekliai įgyvendinami visi teisės aktai, įskaitant ES trečiąjį energetinį paketą, kurie prisidėtų prie konkurencingos energetikos rinkos atsiradimo.

Darbo grupė, formuojanti pasiūlymus patikslintai Nacionalinės energetikos strategijai, analizuoja dvi strategines alternatyvas - su branduoline energetika ir be jos. Darbo grupė siūlymus dėl ekonomiškai optimalios ir vartotojams palankios energijos apsirūpinimo strategijos pateiks Vyriausybei, o ji iki gegužės 15 dienos informuos Seimą apie rekomenduojamus sprendimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"