TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biokuro plėtrai skirs 55 mlijonus litų ES paramos

2013 10 04 15:20
Mokslininkai skaičiuoja, kad vietinio biokuro potencialas 2020-2025 m. sudarys maždaug 2,2 milijonus tonų naftos ekvivalento (tne), iš jų 1,48 milijono tne medienos biokuro. LŽ archyvo nuotrauka

Šalies katilinėms modernizuoti, pritaikant jas biokuro naudojimui ir naujų biokatilinių statybai, numatyta paskirstyti daugiau nei 55 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Šios lėšos bus paskirstytos pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai". Pagal ją 2007-2014 metais iš viso bus paskirstyta 291,18 mln. litų.

„Centralizuotai šilumą vartojantys gyventojai jau kitą šildymo sezoną pajus tiesioginę šių investicijų naudą ir už šilumą mokės ženkliai mažiau nei iki šiol“, - teigiama Energetikos ministerijos pranešime.

Planuojant paskirstyti 55 mln. litų sumą katilinių modernizavimo projektai įgyvendinami Kauno miesto, Šiaulių miesto, Rokiškio, Joniškio, Šalčininkų, Radviliškio, Zarasų, Raseinių, Utenos, Ukmergės, Trakų savivaldybėse, tuo tarpu Nemėžyje (Vilniaus r.), Ventoje (Akmenės r.) ir Anykščiuose įgyvendinant projektus ketinama pastatyti naujas biokuro katilines. Kituose Lietuvos miestuose katilinių modernizavimas vyksta įsisavinant anksčiau paskirstytas ES struktūrines lėšas.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta, kad biokuro dalis šilumos tiekimo sektoriaus balanse turi siekti 60 proc. Tikima, kad vidinių energijos išteklių panaudojimas ne tik mažins energijos kainas, bet ir prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo.

Darbo grupės, sudarytos parengti Atsinaujinančių išteklių energijos konkurencingos gamybos, panaudojimo, skatinimo ir rėmimo ilgalaikę programą, iniciatyva Lietuvos energetikos konsultantų asociacija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų instituto bei Lietuvos Žemės Ūkio universiteto mokslininkai parengė studiją „Biokuro potencialo Lietuvoje įvertinimas, biokuro kainų prognozė, biokuro panaudojimo socialinės naudos įvertinimas ir biokuro panaudojimo plėtrai reikalingų valstybės intervencijų pasiūlymai“.

Šioje studijoje įvertintas vietinio biokuro potencialas, biokuro gamybos kaštai bei valstybės paramos poreikiai.

Apskaičiuota, kad vietinio biokuro potencialas 2020-2025 metais sudarys maždaug 2,2 milijonus tonų naftos ekvivalento (tne), iš jų 1,48 milijono tne medienos biokuro, 0,44 milijono tne šiaudų biokuro, 0,2 milijono tne komunalinių atliekų ir 0,1 milijono tne tamsiųjų durpių.

Manoma, kad 2020-2025 metais bendras vietinio kuro poreikis sieks apie 1,5 milijonus tne, tai yra – mažiau nei 70 procentų viso turimo vietinio potencialo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"