TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biokuro rinka bijo sumaišties

2013 12 09 6:00
Reguliuojami šilumos tiekėjai jau kitąmet privalės dešimtadalį reikalingo biokuro pirkti per biržą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Valstybinės miškų urėdijos pradeda vykdyti Aplinkos ministerijos pavedimą pasirengti dalyvauti energijos išteklių biržos prekyboje ir taip paskatinti biokuro rinkos aktyvumą. Energetikos konsultantai šioje naujovėje įžvelgia nesąžiningos konkurencijos pavojų.

Lapkričio pradžioje Aplinkos ministerijos išsiuntinėtame pavedime nurodoma, kad urėdijos biržos prekyboje turėtų dalyvauti konkurencingomis kainomis jau kitais metais. Anot ministerijos, į biržos prekybą įsitraukus urėdijoms, biokuro rinka suaktyvės ir dėl to sumažės biokuro kainos, o kartu atpigs ir šiluminė energija galutiniams vartotojams.

Praėjusių metų spalį pradėjusioje veikti biokuro biržoje aktyvesnė prekyba medienos drožlėmis buvo tik šių metų rugpjūtį, šildymo sezono išvakarėse. Šilumos tiekimo įmonėms apsirūpinus biokuru, prekyba iš esmės sustojo. Kita vertus, pagal Energijos išteklių įstatymą jau 2014 metais reguliuojami šilumos tiekėjai 10 proc. reikalingo kuro privalės pirkti tarpininkaujant „BaltPool“ biržai, 2015 metais ši dalis sudarys 30 proc., o nuo 2016-ųjų – ne mažiau kaip pusę. Lietuva yra išsikėlusi ambicingą tikslą pasiekti, kad 2020–2025 metais biokuras (smulkinta mediena, biodujos, šiaudai ir pan.) sudarytų ne mažiau kaip 65–70 proc. šilumos tiekimo įmonėse naudojamo kuro.

A.Vancevičius: "Urėdijos į sandėlį gaminti neketina, ruošti biokurą pradės tik sudariusios sutartis su pirkėjais."

Svarbiausia – pasirengti

„Dabar mums svarbiausia būti pasirengusiems vykdyti ministerijos pavedimą, bet menkai tikėtina, kad į rinką įžengsime jau 2014 metų pradžioje – šilumos tiekėjai pakankamai apsirūpinę biokuru šiai žiemai. Urėdijos į sandėlį gaminti neketina, ruošti biokurą pradės tik sudariusios sutartis su pirkėjais“, – LŽ kalbėjo generalinio miškų urėdo vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius. Pasak jo, urėdijos prekyboje, matyt, dalyvaus dviem būdais: vienos sudarys sutartis su rangovais, o kitos įsigis savos medienos smulkinimo ir biokuro gabenimo technikos. Tarpininkaujant Generalinei miškų urėdijai, privatiems biokuro gamintojams jau išsiųsti kvietimai dalyvauti viešuose rangos konkursuose. Tikimasi, kad pirmosios rangos sutartys bus pasirašytos jau sausį.

Kitu etapu, paskelbus Klimato kaitos programos kvietimą, ketinama įsigyti technikos. Miškininkai skaičiuoja, kad biokuro ruošimo technikos komplektas – medienos smulkintuvas ir trys priekabos – kainuoja apie 2 mln. litų, tačiau iki pusės kainos turėtų būti kompensuojama programos lėšomis.

Pasak A.Vancevičiaus, urėdijos sukaupia užtektinai malkinės medienos ir kirtimo atliekų, tad problemų dėl žaliavos nekils. Kita vertus, anot jo, kai kurioms urėdijoms gali to ir neprireikti, jei netoliese nebus katilinių. Yra apskaičiuota, kad vežti biokurą apsimoka tik iki 50 kilometrų, o toliau gabenimo išlaidos jau pradeda viršyti paties kuro kainą.

Generalinės miškų urėdijos specialistai yra apskaičiavę, kad ši veikla turėtų būti rentabili ir vis pelningesnė augant biokuro paklausai.

Abejotina priemonė

„Aplinkos ministerijos iniciatyvą vertinčiau dvejopai, – urėdijų ketinimus įsilieti į biokuro biržos prekybą LŽ komentavo nepriklausomas energetikos konsultantas Egidijus Gaidamavičius. – Problemos nebūtų, jei urėdijų prekyba malkine mediena ir kirtimo atliekomis, kuri dabar vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą (AMEPS), būtų perkelta į „BaltPool“. Bet sunkiai įsivaizduoju, kaip urėdijos galėtų sąžiningai, neiškraipydamos rinkos santykių, prekiauti biokuru.“

Eksperto nuomone, dabar urėdijos pagirtinai, pasauliniu lygiu atlieka tiesioginį savo darbą – prižiūri ir tvarko miškus, tačiau užsimojus vykdyti papildomą veiklą gali būti apleistos pagrindinės urėdijų funkcijos. Jis priminė atvejį, kai urėdijos buvo pristeigusios lentpjūvių. Ilgainiui jas teko likviduoti. „Sumažinti biokuro kainas galima ir kitais būdais, – sako E.Gaidamavičius. – Valstybė galėtų nustatyti kvotas ilgalaikiams patikimiems biokuro gamintojams apsirūpinti pigesne žaliava. Būtų galima pasekti ir Suomijos pavyzdžiu, kur pačios katilinės sudaro sutartis su smulkiais biokuro gamintojais, jiems pačios parūpina žaliavos ir perka tik darbą.“

E.Gaidamavičius: "Sumenkus konkurencijai, biokuro kainos vėl pasuks kryptimi, kuri bus naudinga likusiems keliems rinkos dalyviams, bet ne katilinėms ir juolab šilumos vartotojams.“

Nelygios galimybės

Pasak E.Gaidamavičiaus, urėdijų kelyje į biokuro rinką - daugybė minų, kurias būtina įvertinti, kad efektas nebūtų priešingas, nei tikimasi. Pavyzdžiui, kur žaliavą pirks biokuro gamintojai, jei ją naudos dabartiniai pardavėjai urėdijos? Jeigu tik urėdijos galės pirkti perpus pigesnę techniką, rinkos dalyvių galimybės biržoje bus aiškiai nevienodos. Urėdijos galės žaliavą gamintojams parduoti brangiau, taip nurungdamos bet kurį privatų konkurentą biržoje. „Tokiu atveju daugumai privačių gamintojų teks bankrutuoti, o tada, sumenkus konkurencijai, biokuro kainos vėl pasuks kryptimi, kuri bus naudinga likusiems keliems rinkos dalyviams, bet ne katilinėms ir juolab šilumos vartotojams“, – neabejojo ekspertas.

Pasak jo, ir dabar konkurencija biokuro rinkoje yra didžiulė. Lietuvoje veikia per 60 įvairaus pajėgumo biokuro tiekėjų, o pasiūla jau seniai viršija paklausą.

E.Gaidamavičius abejoja ir urėdijų jau paskelbtų konkursų sėkme. „Esu kalbėjęs su keliais biokuro gamintojais, ir nė vienas neketina atsiliepti į urėdijų kvietimus dalyvauti rankos konkursuose, nes ir be to yra apkrauti darbu, – sakė šiluminės energetikos ekspertas ir pabrėžė: – Prastas tas verslininkas, kuris, investavęs didžiulius pinigus į techniką, leidžia jai stovėti.“ Todėl, jo nuomone, vienai kitai urėdijai gali pavykti sudaryti rangos sutartis, bet masiniu reiškiniu tai netaps.

Nebent stabilizatorius

Ganėtinai rezervuotai Aplinkos ministerijos sumanymą aktyvinti ir sveikatinti biokuro rinką vertina ir „BaltPool“ vadovė Laura Žalaitė. „Kol kas neturime tikslios informacijos apie miškų urėdijų pasirinktą prekybos biokuru strategiją. Manau, didžiausią naudą visai rinkai jos galėtų duoti veikdamos kaip stabilizatorius, atlikdamos garantinio tiekėjo funkciją“, – kalbėjo ji LŽ. Jos nuomone, urėdijos galėtų užtikrinti pasiūlą kritiniais laikotarpiais – kai biokuro trūksta dėl nepalankių gamtinių sąlygų arba pasiūlai nespėjant paskui paklausą. „Siūlytume urėdijoms sukaupti malkinės medienos rezervą ir jį naudoti tik susiklosčius ekstremalioms aplinkybėms“, – sakė energijos išteklių biržos direktorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"