TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Birža grūdų į sandėlius nepils

2012 10 03 6:00
LŽ archyvo nuotrauka/"Agrobirža" tikisi tapti ta vieta, kurioje sandoriai būtų vykdomi realiomis rinkos kainomis, kurias bet kada žinos ir grūdų augintojai.

Veiklą pradėjusios Lietuvos grūdų biržos steigėjai tikisi iš rinkos pašalinti nei pirkėjams, nei pardavėjams nepageidautinus tarpininkus, vykdyti tiesioginius sandorius ir taip praskaidrinti šalies grūdų rinką.

Lietuvos grūdų birža veiklą pradėjo vos prieš kelias dienas, spalio 1-ąją. Steigėjai pripažįsta, kad tai nėra visiškai tipiška birža su realiais produktais, nes tam reikėtų sandėliavimo patalpų, tačiau jos internetinė versija Agrobirza.lt, kaip tikimasi, padės rinkos kainomis ir parduoti, ir pirkti Lietuvoje užaugintas grūdines kultūras.

Pirkėjų jau yra

Iš pradžių biržos veiklą planuota pradėti birželio pabaigoje, tačiau, kaip LŽ teigė Mindaugas Gedvilas, vienas iš UAB "Agrobirža" steigėjų, bendrovės valdyboje buvo nuspręsta elektroninę versiją patobulinti. Kartu su Registrų centru buvo parengtas biržos puslapis, įvedant prekiautojų elektroninį parašą.

"Kol kas biržoje yra įsiregistravę tik keli pirkėjai, siūlantys kainas, kuriomis norėtų pirkti grūdus, o pardavėjus dar kalbiname. Kaip žinoma, biržoje be pardavėjų nelabai yra ką veikti, bet tikiuosi, kad po poros savaičių jau būsime sukaupę pirmąją patirtį", - sakė M.Gedvilas.

Tarp pirmųjų pirkėjų - paties LŽ pašnekovo vadovaujama krakmolo gamintoja Panevėžio UAB "Amilina", miltų gamintoja Vievio AB "Malsena plius", Danijos kapitalo kiaulių augintoja UAB "Saerimner" bei kelios grūdus superkančios ir eksportuojančios bendrovės - visos jos valdo apie 40 grūdų supirkimo punktų.

Ir žinios, ir nauda

Lietuvoje yra apie 5 tūkst. ūkininkų, valdančių daugiau kaip po 50 hektarų, kurie augina grūdus. Statistiškai kasmet apie pusę Lietuvoje užaugintų grūdų kasmet eksportuojama. Tačiau grūdų augintojas per darbus ne visada suspėja domėtis, kas dedasi tarptautinėje rinkoje. Tuo sumaniai naudojasi smulkūs tarpininkai, kurie, neoficialiais duomenimis, pavyzdžiui, už toną kviečių ūkininkams sumoka 35-50 litų pigiau, negu kainuoja tarptautinėje MATIF biržoje.

Biržos steigėjų nuomone, "Agrobirža" galėtų tapti ta vieta, kurioje sandoriai būtų vykdomi realiomis rinkos kainomis, kurias bet kada žinotų ir grūdų augintojai.

"Didelio tikslo dalyvaudami biržos prekyboje neturime. Nebūtina daug tikėtis, bet visada galima padaryti kažką geriau, ir ji gali būti papildomas kanalas to siekti, - filosofavo vienos pirmųjų biržoje užsiregistravusių pirkėjų AB "Malsena plius" direktorius Gintautas Migonis. - Yra daug smulkmenų, kurios gali tapti nauda. Jei niekuo nerizikuojame ir nieko neprarandame, bet gauname galimybę turėti naudos, kodėl jos neišnaudoti?"

Pasak G.Migonio, dabar jo vadovaujama bendrovė žaliavą perka iš pačių įvairiausių šaltinių. Birža galėtų būti dar vienas. "Jei kažkiek žaliavos geromis kainomis pavyks nupirkti per biržą, tai bus geriau, negu nieko nenusipirkti", - sakė bendrovės vadovas. Jo nuomone, tai galėtų būti gera galimybė daugiau naudos gauti ir ūkininkui, ir grūdų pirkėjui.

Laukia pardavėjų

Tačiau apie biržos atidarymą kol kas mažai žino pagrindiniai jos dalyviai - grūdų augintojai. Mažai apie ją girdėjęs ir Lietuvos grūdų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.

"Tai, žinoma, sveikintina iniciatyva, nes sveikintinas yra bet koks grūdų prekybos pagyvinimas ir praskaidrinimas. Kuo bus daugiau prekybos dalyvių, tuo visiems bus geriau", - kalbėjo jis LŽ.

Bet, asociacijos vadovo nuomone, žvelgiant į Vakarų valstybių - Danijos, Vokietijos, Prancūzijos - patirtį, žemės ūkio žaliavų prekyba turėtų būti organizuojama per žemės ūkio kooperatyvus, nes tai, jo požiūriu, efektyviausias būdas prekiauti žemės ūkio produkcija.

Kita vertus, anot jo, vienas kitam netrukdo, juolab kad prekyba per biržą gali labai praskaidrinti rinką. "Bet kokiam verslui geriausias dalykas yra konkurencija, ir tokia birža, tikiuosi, tą konkurenciją padidins", - sakė asociacijos lyderis.

Rinkos informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje per metus užauginama apie 3 mln. tonų grūdinių kultūrų. Maždaug pusė jų eksportuojama.

Žemės ūkio ministerijos duomenų informacinėje sistemoje nurodoma, jog beveik visų grūdinių kultūrų derlius jau nuimtas. Iš hektaro prikulta vidutiniškai po 4,5 tonos - pusantro karto daugiau negu praėjusiais metais.

Pirmosiomis dienomis, kol nėra užsiregistravusių pardavėjų, elektroninė birža veikia formaliai. Joje pirkėjai siūlo kainas už visų kokybės lygių kviečius, miežius, rapsus, rugius ir kvietrugius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"