TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biržai modernizuojami kvartalais

2015 03 18 6:00
Biržuose šešiems namams renovuoti užteko dviejų rangovų. LŽ archyvo nuotrauka

Prieš pusantrų metų į daugiabučių modernizavimo programą nusprendę įsitraukti Biržai ryžosi eksperimentui, o jam pasitvirtinus pagal tą patį principą renovuoja ir kitus miesto daugiabučius.

„Atsitiko taip, kad visi šeši seniausi Biržų daugiabučiai miesto centre, Rotušės ir Vytauto gatvėse, ne tik naudojo daug šilumos ir dėl to atitiko visus renovacijos paramos kriterijus, bet ir stovėjo tame pačiame kvartale. Jų kiemai buvo labai seni, neišvaizdūs, todėl nuspręsta atnaujinti ir pačius daugiabučius, ir aplinkos erdves, o kartu pertvarkyti ir kvartalo namus jungiančias inžinerines komunikacijas“, – pasakojo Biržų merė Irutė Varzienė.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos biržiečių pasirinkimas nenustebino. Juk panaši praktika, kai modernizuojami ne atskiri namai, o ištisi kvartalai, nuo 2011 metų taikoma ir renovacijos tempais stebinančioje Vokietijoje. Pasak BETA vadovo, pasitelkus Vokietijos ekspertų patirtį buvo nuspręsta trijose Lietuvos savivaldybėse – Utenoje, Birštone, Šiauliuose – parengti ir įgyvendinti demonstracinius atrinktų kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektus. „Jie iš esmės skiriasi nuo iki šiol savivaldybių įgyvendintų projektų, orientuotų daugiausia į pastatų pagražinimo, infrastruktūros ir teritorijų sutvarkymo, sutankinimo ar pastatų aukščio didinimo programas“, – sakė V. Serbenta.

Į priekį šovė biržiečiai. Visų šešių pagal sumanytą principą renovuotų namų darbai jau atlikti ir patvirtinti. Liko tik pertvarkyti juos siejančios aplinkos erdves.

Kokie daugiabučių modernizavimo kvartalais pranašumai? Miesto merė tvirtina, kad šio principo esmė – vientisumas, išbaigtumas, akies nerėžiantis namų fasadų margumynas, bet pirmiausia – geresnė gyvenimo kokybė. Be to, anot jos, kai pastatai renovuojami kvartalais, o ne pavieniui, rangovams lengviau organizuoti darbą. Visi sutartinai pradeda nuo stogo darbų ir darniai eina namo pamatų link. Gyventojai ilgai diskutavo, kokios spalvos turėtų būti daugiabučių fasadai, kol galiausiai pasirinko architekto pasiūlytą pastelinę pilkšvo smėlio spalvą. Ji asocijuojasi su biržiečių branginama miesto istorija, kuri siekia viduramžius.

Be kita ko, merė atskleidė, kad renovuojamų namų gyventojai aktyviai dalyvavo projekte. Mat specialiai įkurtas darbų priežiūros komitetas buvo paskyręs žmogų, kuris nuolat artimai bendravo su gyventojais ir kas savaitę komiteto posėdžiuose perduodavo smulkiausius jų priekaištus.

UAB „Biržų šiluma“ vadovas Ivanas Dolišickis irgi nedvejoja dėl renovacijos kvartalais pranašumų. Pasak jo, šešiems daugiabučiams atnaujinti užteko dviejų rangovų. Visų namų rangos darbams neprireikė nė metų, nors jų sąrašas gerokai ilgesnis nei vien apšiltinti ir nudažyti. Visuose pastatuose atnaujinti šiluminiai mazgai, šildymo, vandens tiekimo sistemos, įdiegta individuali šilumos apskaita, bendrosiose patalpose pakeista elektros instaliacija, penkiuose daugiabučiuose iš šešių įrengti rekuperatoriai, kuriems įtaisyti užtenka išgręžti 16 cm skersmens angas lauko sienoje. „Vieno namo gyventojai atsisakė rekuperatorių taupydami lėšas. Gal ir be reikalo – juk ką reiškia butui 2000 litų (apie 580 eurų), kurie išdėliojami dvidešimčiai metų“, – svarstė I. Dološickis.

"Biržų šilumos" vadovo teigimu, renovuotų namų gyventojams investicijos kainavo 500–700 litų už kiekvieną apskaičiuotą gyvenamojo ploto metrą, neskaitant numatytos 40 proc. kompensacijos. Taigi iš tikrųjų investicija jiems atsieis beveik perpus mažiau. Taupymas akivaizdus. „Gyvenu nerenovuoto namo 60 kv. metrų bute ir gruodį už šildymą sumokėjau 400 litų, o renovuotame pastate už analogiško buto šildymą didžiausia sąskaita buvo 72 litai“, – palygino kone brangiausią Lietuvoje centralizuotą šilumą tiekiančios bendrovės direktorius.

Namai jau renovuoti, bet dar liko nemažai kitų svarbių darbų. Reikia pakeisti inžinerinius tinklus tarp atnaujintų daugiabučių, sutvarkyti automobilių statymo aikšteles, pakloti šaligatvį, įrengti lauko apšvietimą. Aplinkos darbai bus finansuojami pagal kitą rėmimo programą ir gyventojams nieko nekainuos.

Per antrąjį programos etapą biržiečiai, įkvėpti sėkmės, kvartalais renovuos dar 20 namų. Darbus tikimasi baigti iki 2015 metų pabaigos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"