TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Birželis lėtino Klaipėdos uosto prekybos apyvartą

2013 07 11 6:00
Klaipėdos uoste šiemet tolygiai didėja konteinerių krova, o kitų krovinių srautai svyruoja. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Ekonomikos sąstingis užsienio rinkose jau antras mėnuo lėtina rekordinį Klaipėdos uosto tempą. Nerimo nuotaikas sklaido artėjantis javapjūtės sezonas ir šalies grūdų eksportas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) paskelbtais pirmojo pusmečio krovos duomenimis, apyvarta, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 2,3 proc. – iki 17,26 mln. tonų. Jei lygintume su kitais Baltijos šalių uostais, kuriuose rodiklių kreivės linksta žemyn nuo pat metų pradžios, Klaipėdos padėtis tebėra geriausia. Pavyzdžiui, Ventspilio uosto, pagrindinio konkurento dėl Baltarusijos krovinių, 6 mėnesių apyvarta smuko 5,8 proc. – iki 16,3 mln. tonų. Su Klaipėda lenktyniaujantis Rygos uostas apyvartą sumažino 7 proc. - iki 17,4 mln. tonų - ir varžovą aplenkė vos vienu žingsneliu.

Vangus birželis

Pastaraisiais mėnesiais aktyvesnė negu anksčiau Būtingės terminalo veikla nepajėgi atsverti neigiamos Klaipėdos uosto apyvartos. KVJUD vienoje statistikoje pateikiami apibendrinti duomenys rodo, kad Klaipėdos uoste ir Būtingėje birželį perkrauta 3,3 mln. tonų krovinių, arba 4,7 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai. Nors įmonė “Orlen Lietuva“ žaliavinės naftos importą padidino 17 proc., arba 100 tūkst. tonų, - iki 700 tūkst. tonų, krova Klaipėdoje krito beveik dešimtadaliu – iki 2,63 mln. tonų. Gero ūpo klaipėdiečiams teikia tik 3 mln. tonų kiekį viršijantis mėnesio rodiklis, tačiau tiek šiemet krauta vien pirmąjį ketvirtį, kai apyvarta siekė 9,84 mln. tonų.

Nurodoma, kad didžiausią įtaką lėtesniam birželio krovos tempui turėjo penktadaliu mažesnis birių natūralių ir cheminių trąšų kiekis, jų krauta 618 tūkst. tonų, ir tiek pat - iki 473,9 tūkst. tonų - smukęs naftos produktų srautas.

Tačiau žemės ūkio produktų apyvarta buvo 40,6 proc. didesnė ir sudarė 142 tūkst. tonų. Krovinių konteineriuose birželį gabenta 9 proc. daugiau – 33 853 sąlyginiai konteineriai (TEU). Taip pat padaugėjo birios geležies rūdos, durpių. Krovinių keltuose kiekis (vienetais) išliko panašus kaip pernai – per 127 tūkstančiai, keleivių padaugėjo 5 proc. – iki 149 960.

Per šešis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste krauta 387 tūkst. tonų krovinių daugiau negu pernai – iš viso 17,26 mln. tonų. Kad pasiektų 2013 metams prognozuotą 37-38 mln. tonų aukštumą, antrąjį pusmetį uostininkams teks pasukti galvas. Pasirašytos sutartys su šalies grūdų eksportuotojais leidžia tikėtis, kad nuo rugpjūčio grįžti į pernykštes vėžes padės lietuviškas derlius. Nors tokio kiekio kaip pernai nesitikima, naujo sezono grūdų prekyba statistikos kreivę turėtų kilstelėti aukštyn.

Baltarusija keičia tarifus

Kiek anksčiau naujienų agentūra Interfax.by išplatino pranešimą, kad Baltarusijos ekonomikos ministerija, kuriai nuo šiol suteikta teisė reguliuoti transporto tranzito tarifus, sumažino Vieningos ekonominės erdvės šalių (Rusijos, Kazachstano) kai kuriems kroviniams, gabenamiems per Baltarusijos teritoriją, geležinkelio tarifus. Įkainiai, taikomi žaliavinei naftai, naftos produktams, dabar mažesni 25 proc., pramoninėms žaliavoms – 15 proc., konteinerių traukiniams – 30 procentų. Tuščių privačių ir nuomojamų vagonų gabenimo bei varymo tarifai apkarpyti 15-20 procentų. Tokį sprendimą ministerija motyvuoja poreikiu kelti Baltarusijos geležinkelių konkurencingumą ir siekiu pritraukti tranzitinių krovinių.

Rusijos ir Kazachstano krovinių dalis Klaipėdos uoste nėra didelė, nesiekia nė dešimtadalio. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika mano, kad Baltarusijos ekonomikos ministerijos sprendimas sumažinti tranzitu vežamų krovinių tarifus gali sudaryti palankesnes sąlygas tų šalių krovinius gabenti per Klaipėdos uostą. „Baltarusijos dedamoji tarifo dalis, ypač kai kalbame apie konkurenciją su kaimynų uostais, yra gana reikšminga. Nors tranzitu per Baltarusiją gabenamų krovinių dalis Klaipėdos konteinerių terminalo krovinių struktūroje nėra didelė - sudaro iki 3-4 procentų. Per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų terminale buvo perkrauta 130 671 TEU - 7 proc. daugiau nei pernai“, - aiškino V.Šileika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"