TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biržos įdarbintas papildomai neužsidirbsi

2015 03 03 6:00
Įdarbintas subsidijuojamoje darbo vietoje žmogus negali užsidirbti papildomai, net jeigu dirba ne visą savaitę ir gauna minimalias pajamas. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos darbo biržos (LDB) subsidijuojamoje darbo vietoje įsidarbinusi vilnietė sužinojo, kad papildomai užsidirbti nebegali. Jei ji įgytų verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, birža nutrauktų subsidiją.

Minimali alga pusę metų

Magistro diplomą turinti Milda (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) pasakojo, kad Vilniaus teritorinė darbo birža prieš kurį laiką jai, registruotai bedarbei, pasiūlė įsidarbinti subsidijuojamoje darbo vietoje. Mildai darbdavio ir biržos pasiūlymas tiko, darbo sutarties sąlygos ją tenkino. Buvo sudaryta terminuota darbo sutartis. Pašnekovės teigimu, darbo sutartyje numatytas atlygis – minimali mėnesio alga.

Milda priima užsakymus viename naujai atidarytame sostinės restorane. „Dirbu keturias dienas per savaitę. Kitu laiku norėčiau prisidurti pajamų teikdama vizažistės paslaugas. Norėjau šiam tikslui gauti individualios veiklos pažymą, tačiau sužinojau, kad tada neteksiu darbo vietos subsidijos. Supratau, kad norėdama papildomai užsidirbti, kol baigsis terminuota darbo sutartis, turėčiau dirbti kito žmogaus vardu pagal jo turimą verslo liudijimą arba pajamų nedeklaruoti“, – LŽ pasakojo Milda. Jos teigimu, ją konsultavusios Darbo biržos specialistės negalėjo paaiškinti, kodėl negalima užsidirbti papildomai, net jeigu dirbi ne visą savaitę ir gauni tik minimalias pajamas.

Įdarbinimas subsidijuojant reiškia, kad už kiekvieną įdarbintą asmenį numatytą laikotarpį mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Mildos subsidijos dydis sudaro 50 proc. apskaičiuotų lėšų, o subsidija darbo užmokesčiui kompensuoti truks 6 mėnesius.

Visi turi būti lygūs

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškino LŽ, kad taip ir turi būti - taip esą efektyviau panaudojami užimtumui skatinti skiriami pinigai. Ministerijos atstovų prašėme patikslinti, kaip ir kodėl atsirado nuostata, draudžianti papildomai užsidirbti, kokiais argumentais ji grindžiama.

SADM atsiųstame atsakyme cituojamas Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas, pagal kurį bedarbio statusas sustabdomas bedarbiams, dalyvaujantiems aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir gaunantiems darbo užmokestį ar pagal Užimtumo rėmimo įstatymą mokamą stipendiją, atsiradus darbo santykiams arba jų esmę atitinkantiems santykiams ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, bedarbiams, pradėjusiems vykdyti individualią veiklą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

SADM priminė, kad bedarbio statuso pagal anksčiau minėtą aprašą netenkama atsiradus darbo santykiams ar jų esmę atitinkantiems santykiams ar pradėjus vykdyti individualią veiklą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

„Pacituotos Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo nuostatos sietinos su Užimtumo rėmimo įstatyme apibrėžta bedarbio sąvoka: joje numatytų kriterijų neatitinkantis asmuo neturi teisės pretenduoti į bedarbio statuso teikiamas garantijas, nes jei jis yra užmezgęs darbo santykius ar yra užimtas kitokia sąvokoje numatyta forma ir turi su tuo susijusių pajamų, laikytina, jog jo padėtis yra palankesnė, palyginti su kitais asmenimis, kurie neturi atitinkamų sąsajų su darbo rinka, ir kuriems dėl to gali būti tikslinga intensyvesnė parama“, – buvo nurodyta SADM atsakyme.

Be kita ko, SADM išaiškino ir nuostatos, draudžiančios papildomai užsidirbti, privalumus: integruojant į darbo rinką asmeniui vienu metu gali būti skiriama tik vieno tipo parama, sudaroma galimybė veiksmingai panaudoti užimtumui didinti skirtas lėšas, į priemones įtraukiant daugiau darbo ieškančių asmenų.

SADM atstovai sutiko, kad aptariama nuostata gali būti tobulinama. „Šiuo metu yra rengiamas Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame įtraukiamos nuostatos, susijusios su aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir kitų užimtumo rėmimo priemonių struktūros bei įgyvendinimo kaita“, – pažymima SADM atsakyme dienraščiui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"