TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bitės sunešė pavasarinį medų

2012 06 12 7:47

Šilti ir lietingi pavasario orai buvo palankūs medunešiui, tad pirmojo metų medaus bitininkai iškopė daugiau nei pernai.

Didžioji dalis Lietuvoje surinkto medaus iškeliauja į Vakarų Europą, bet lietuviško medaus užtenka ir vietos rinkai. Importinė produkcija sudaro tik nedidelę dalį krašte parduodamo medaus. Lietuvoje, kaip kitose Vakarų Europos šalyse, medaus mėgėjai didžiąją dalį šio saldaus ir sveiko produkto perka ne parduotuvėse, bet tiesiogiai iš bitininkų.

Bitėms gerai, kai žmogui blogai

Didmenine prekyba natūraliu medumi ir kita bitininkystės produkcija užsiimančios Kauno bendrovės "Lietuviškas medus" direktorius Tautvydas Bloznelis pats bitininkauja daugiau kaip 30 metų. Kaišiadorių rajone vyras turi 15 avilių ir pavasarinį medų pradėjo kopti prieš porą savaičių. "Mano bityne labai geras derlius, pas draugus - taip pat. Pirmo ėmimo medaus surinkome beveik 50 proc. daugiau nei pernai. Viena bičių šeima vidutiniškai sunešė apie 15 kilogramų medaus", - LŽ sakė T.Bloznelis.

Pasak bitininko, medunešio gausa labiausiai priklauso nuo oro, o jis šiemet buvo itin palankus - buvo šilta ir lietinga. "Bitėms geriausias oras yra toks, koks žmogui nepakeliamas. Turi būti tvanku ir drėgna. Augalai tada gerai išskiria nektarą", - šypsojosi T.Bloznelis. Anksčiau, kai turėjo apie 80 bičių šeimų, jis per sezoną vidutiniškai surinkdavo apie 400 kilogramų medaus. Deja, prieš kelerius metus nuo "europietiškų" ligų daug bičių žuvo.

Pirmąjį medų T.Bloznelio bitės sunešė iš įvairių gėlių. Netrukus neš iš avietynų. Liepos mėnesį - daugiausia iš liepų. Nuo to priklauso ir medaus spalva. Iš sodų surinktas medus bus šviesus, iš pienių - geltonas, vasarą - tamsiai geltonas, pereinantis į rudumą. "Kuris iš jų skaniausias, objektyviai nustatyti neįmanoma. Mūsų šeimoje kiekvienas mėgsta vis kitokį", - šypsojosi vyras.

Medus iškeliauja į Europą

Darbas nedideliame bityne T.Blozneliui yra laisvalaikio užsiėmimas, o pagrindinė veikla - bendrovėje "Lietuviškas medus". Ji superka medų iš daugelio Lietuvos bitynų, per metus - apie 300-350 tonų, vėliau jį urmu realizuoja. Apie 80 proc. Lietuvoje supirkto medaus iškeliauja į Vakarų Europą: Vokietiją, Prancūziją, Skandinavijos šalis. Tik nedidelė dalis tiekiama krašto prekybos centrams.

Pasak bendrovės vadovo, lietuviškas medus Vakaruose vertinamas dėl kokybės, jis sėkmingai konkuruoja su pigesniu kinišku, argentinišku.

Lietuvos prekyboje dominuoja vietoje pagamintas medus. Pasak T.Bloznelio, bitininkai per metus Lietuvoje surenka 4-6 tūkst. tonų medaus, o iš kitur įvežama tik apie 100-200 tonų. "Tai įprastas reiškinys. Visame pasaulyje 70-90 proc. medaus pirkėjus pasiekia tiesiai iš bitininkų rankų. Kiek teko keliauti po Europą, visur daugiausia medaus parduodama tiesiai iš namų", - aiškino verslininkas.

Geliančių bičių nebijo

Surinktą medų pats namie parduoda ir Kelmės rajono bitininkų draugijos pirmininkas Feliksas Ramanauskas. Jį vidurdienį aptikome kopiantį paskutinį pavasarinį medų bei gaudantį spiečius. Bitininkas teigė, jog bitės šiemet piktokos, jį visą sugėlė. Būdavo dienų, kad įgeldavo po 20 kartų ir daugiau. Tačiau patyręs bitininkas dėl to nesuka galvos - esą pripratęs ir geliančių bičių nebijo.

Pavasarinį medų bitininkas kopė dvi pastarąsias savaites ir jau šventė pabaigtuves. "Šiemet neblogas medunešis. Pienės nužydėjo - surinkome, žiūrime - ir vėl prinešė. Gal iš rapsų?" - bičių darbštumu džiaugėsi 50 avilių turintis bitininkas.

Visą surinktą medų F.Ramanauskas parduoda pats: daug žmonių atvyksta medaus tiesiai į bitininko namus Liolių miestelyje, kas lieka, bitininkas veža į Kelmės turgų. Ten pusės litro stiklainis pirmojo pavasarinio medaus kainavo 15 litų, o dabar jau galima rasti ir po 12 litų. Pasak bitininko, medų žemaičiai perka, tačiau tai nėra populiariausia turgaus prekė, esą "grietinę ir lašinius perka geriau".

F.Ramanauskas bitininkyste užsiima ne tik iš pomėgio, bitės suneša ir papildomų lėšų prie kuklios pensijos. Kelmės rajono bitininkų draugijoje yra apie 80 narių, o bičių turinčių rajono gyventojų - dar dukart tiek. "Šia veikla daugiausia užsiima vyresnio amžiaus žmonės, jaunimui ji visai neįdomi", - pasakojo F.Ramanauskas.

Pirkti - iš pažįstamo bitininko

Į klausimą, kaip atskirti gerą medų, į kurį nebūtų primaišyta cukraus ar kitų priedų, LŽ kalbinti bitininkai atsakė tarsi susitarę.

"Iš matymo ar ragaujant atskirti, kuris medus natūralus, o kuris su priedais, beveik neįmanoma. Tiesiog reikia pirkti pas pažįstamą bitininką", - tikino "Lietuviško medaus" vadovas T.Bloznelis. Jis pats su medaus falsifikavimo atvejais per 30 veiklos metų nėra susidūręs, tik girdėjęs gandų.

F.Ramanauskas tikino, kad Kelmės rajono bitininkai blogo medaus neparduoda. "Blogo medaus gal būna didžiuosiuose prekybos centruose, - svarstė jis, - tad geriausia medų pirkti iš pažįstamo bitininko."

Medunešio sezonas Lietuvoje prasideda gegužės pabaigoje - birželio pradžioje ir baigiasi rugpjūčio viduryje. Kitas medunešis bus birželio pabaigoje, o trečias ir paskutinis - liepos pabaigoje. "Birželio pabaigoje būna gražus lipčiaus medus, daugiausia suneštas iš spygliuočių miškų. Liepos mėnesio medus sunešamas iš dobiliukų, liepų, rapsų ir kitų augalų", - bitininkystės niuansus atskleidė F.Ramanauskas.

Bitininkai juokais pataria šviežiai iškoptą medų iš karto suvalgyti, - tuomet jis skaniausias. Ir visai rimtai tikina, kad tinkamai laikomas medus skonio savybių nepakeis iki kito pavasario. O 5 laipsnių temperatūroje saugomas medus gerai išsilaiko ir penkerius metus.

Faktai

Medus - saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš žieduose esančio nektaro. Tai natūralus saldiklis. Medaus pagrindą sudaro ir saldų skonį suteikia jame esanti gliukozė ir fruktozė.

Nektaras į bičių medaus skilvelį patenka susimaišęs su seilėmis, čia nektare esanti sacharozė yra veikiama fermentų ir skyla į gliukozę ir fruktozę. Perdirbtą nektarą bitės supila į korius, kuriuose jis subręsta ir tampa medumi.

Meduje yra apie 19 proc. vandens, daug angliavandenių, iš kurių daugiausia - fruktozės ir gliukozės (po 33-40 proc.). Taip pat meduje yra sacharozės, maltozės, kitokių cukraus rūšių, mineralinių (geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio) bei kitų medžiagų (tiamino, riboflavino, vitamino C, niacino, pantoteno rūgšties). Medus turi antioksidacinių, antibakterinių savybių.

Geriausiai medus išsilaiko stikliniuose, moliniuose induose. Bitininkai medaus nepataria pilti į didelius stiklainius, nes vėliau, kai jo mažai lieka, gana sudėtinga jį išgrandyti, stiklainiai dažnai dūžta. Jeigu medus supilamas į stiklainį, kuriame bus bent menkiausias lašelis vandens, jis ims rūgti. Medus labai greitai ir lengvai sugeria aplinkos kvapus, todėl jo nereikia laikyti šalia produktų, skleidžiančių intensyvų aromatą.

Stiklainius su medumi reikia laikyti tamsioje vietoje, nes šviesa veikia medaus kokybę. Kai medus laikomas neuždarytas, išgaruoja jo aromatinės medžiagos. Medų galima laikyti ir šaldytuve, geriausiai 5 laipsnių temperatūroje.

Japonai medų vadina natūralių produktų karaliumi. Senovės Romos moterims buvo patariama: vaišinkite savo vyrus medumi ir užkariausite jų širdis. Žodis "medus", kildinamas iš hebrajų kalbos, kaip tik ir reiškia "sužavėti, užkerėti".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"