TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biudžetą pildys iš "šešėlio" krepšio

2010 10 27 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Finansų ministrė sutinka, jog viešbučių veikla priskirtina prie eksporto, tačiau nepalieka jiems vilčių dėl PVM sumažinimo, mat, yra įsitikinusi, kad užsieniečių verslininkų atvykimą į mūsų šalį apsprendžia ne šio mokesčio dydis.

Vakar pramonininkams pristatydama kitų metų biudžetą Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, kad kitąmet iš šešėlinės ekonomikos tikimasi "ištraukti" 1 mlrd. litų, tačiau kokiomis priemonėmis tai bus padaryta - kol kas neatskleidė. 2011 metų biudžetas buvo pristatytas prieš savaitę, kuriame numatytas daugiau nei 2 mlrd. litų deficitas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) nariai nors ir pažėrė kritikos dėl kai kurių mokestinių prievolių, tiek esamų, tiek planuojamų įvesti, kaip antai, Nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius, tačiau bendrai biudžeto projektą vertina palankiai.

Per aukšta kartelė

LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pažymėjo, kad nėra aišku kaip kitąmet bus "ištrauktas" 1 mlrd. litų iš šešėlio ir kokiomis priemonėmis Finansų ministerija žada tai padaryti. Taip pat kyla klausimas, kodėl kova su "šešėliu" deklaruojama tik dabar, nors to buvo galima imtis ir ankstesniais metais.

"Vyriausybė su kitomis atsakingomis institucijomis milijardą ir šešėlinės ekonomikos gali ištraukti. Svarbiausia, kad šio tikslo būtų iš tikrųjų siekiama, o ne naudojamasi kaip demagogijos priemone, siekiant įtikinti visuomenę", - pažymėjo LPK prezidentas Bronislovas Lubys.

Anot S.Besagirsko, neįtikina ir pelno mokesčio surinkimo planai.

"Kyla klausimas, ar pagrįsta prognozuoti 34 proc. didesnį pelno mokesčio surinkimą, kai dauguma įmonių teigia, jog dėl brangstančių žaliavų bei energetinių išteklių jos nekelia produkcijos kainos, o padidėjusias sąnaudas kompensuoja iš savo pelno. Vargu ar pelnas išaugins biudžeto pajamas", - svarstė jis.

S.Besagirsko teigimu, biudžeto projekte nepamatuotai švaistomasi ir europinių lėšų įsisavinimo mastais. Pasak jo, ES struktūrinių fondų paramai numatyta skirti 6,92 mlrd. litų, o per metus planuojama įsisavinti beveik 8 mlrd. litų (su ankstesnių metų likučiu - aut.), tačiau, kaip pabrėžė ekonomistas, geriausiu atveju bus įsisavinti 5 mlrd. litų. Esą ir vėl kartelė keliama per aukštai, ir jos peršokti greičiausiai nepavyks.

Kaišiojam sau pagalius į ratus

S.Besagirskas priminė, jog Lietuva kone vienintelė pasaulyje finansinio sunkmečio metu taip drastiškai didino mokesčius verslui, kai beveik visos kitos šalys stengėsi jų nedidinti.

Antai Pasaulio banko (PB) užsakymu atlikto ir birželį paskelbto valstybių mokesčių tyrimo ataskaitoje teigiama, jog 2008-2009 metais dvidešimt valstybių sumažino įmonių mokamus mokesčius, devynios sumažino su darbo santykiais susijusius mokesčius, aštuoniolika įdiegė elektroninio mokesčio mokėjimo galimybę, septynios panaikino vieną ar kitą mokestį, trylika - supaprastino mokėjimo procedūras. Kaip pažymėjo S.Besagirskas, PB ataskaitoje teigiama, kad tik vienintelė Lietuva, 2009 metais padidino pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 20 proc., tiesa, vėliau šis mokestis buvo atstatytas.

"Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas mėsai šalies verslininkus pavertė nekonkurencingais prieš kaimynę Lenkiją - ne dėl to, kad mes prasčiau pagaminame produkciją, o dėl to, kad mūsų mokestinė aplinka yra sudėtingesnė, - dėstė jis. - Žinau ministrės nuomonę, kad mokesčiais prie kaimynų taikytis neturime, tačiau kai Lenkijoje žaliai mėsai PVM yra 3 proc., o mėsos produktams - 7 proc., daugiau kaip trečdalis šalies turguose parduodamų produktų - lenkiški. O mūsų mėsos gamintojų pajėgumai šiais metais išnaudojami tik 60 proc. Dėl to pirmiausia kenčia ir biudžetas, nes nesurenkamas PVM."

Anot S.Besagirsko, 21 proc. PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms taip pat nėra teisingas. Esą didesnė dalis viešbučių gyventojų yra užsieniečiai, o tai jau gali būti įvardijama kaip eksportas. Taip išskiriama viena eksporto sritis, kuriai yra taikomas didelis PVM, lyginant su kitomis eksporto sritimis. Analitiko nuomone, nepamatuoti būtų ir nekilnojamojo turto (NT) bei automobilių mokestis, mat, iš šių mokesčių būtų surenkama nedaug lėšų, o administravimas valstybei kainuotų itin brangiai.

PVM lengvatų - nesvarsto

Tačiau finansų ministrė sakė abejojanti, ar PVM tarifo sumažinimas galėtų išspręsti viešbučių apgyvendinimo problemas. Nors I. Šimonytė pripažino, kad 80 proc. Lietuvos apgyvendinimo įstaigų klientų sudaro užsieniečiai, tačiau, anot jos, dauguma jų atvyksta dėl verslo.

"Verslo klientų apsisprendimą vykti ar nevykti labai retai lemia PVM dydis, paprastai tai lemia verslo interesai. Nemanau, kad jeigu užsieniečiui verslininkui reikės atvykti į Vilnių, jis apsistos Rygoje", - aiškino finansų ministrė.

Tačiau sutarus dėl NT ir automobilių mokesčių įvedimo, pasak I.Šimonytės, galima būtų mažinti kitų mokesčių naštą. Jos nuomone, šie mokesčiai yra daug geresni nei mokesčiai pelnui ar darbui, kurie Lietuvoje ir taip yra dideli. Tuo tarpu turto mokesčių, anot ministrės, Lietuva beveik neturi.

I.Šimonytės teigimu, kovojant su kontrabanda reikia galvoti apie prekių apskaitos griežtinimą, o ne apie PVM lengvatas. Jos teigimu, šiandien dienai nėra svarstoma galimybė sumažinti PVM mėsai ir jos gaminiams. Anot ministrės, kovojant su šešėline ekonomika reikia ieškoti būdų, kad tai, kas parduodama turguje, būtų apskaityta ir būtų sumokėti mokesčiai nuo apskaitytos produkcijos. Kaip bus kovojama su šešėline ekonomika, kad iš jos būtų "ištrauktas" 1 mlrd. litų, ministrė neatskleidė, mat, konkrečius būdus Vyriausybė dar ketina svarstyti.

Nesugebėjimą išspręsti turguje vykstančios prekybos apskaitos problemų, kritikavo ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis. Pasak jo, apie šią problemą kalbama jau dešimtmetį, tačiau niekas nieko nenori daryti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"