TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biudžetas: ginčai pinigų maišo dalybose

2011 10 25 7:00

Seimas pradeda svarstyti Vyriausybės pateiktą 2012 metų nacionalinį ir valstybės biudžetus kartu su Socialinio draudimo fondo bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetais. Koks bus tas svarstymas?

Remdamiesi ankstesniu patyrimu, galime sakyti, kad iš esmės tai bus debatai apie lėšų perskirstymą. Nebent vienas kitas veteranas ar, priešingai, naujokas, pasiūlys padidinti deficitą, t. y. pagausinti asignavimus numylėtai ministerijai ar rinkimų apygardai tiesiog pasiskolinant iš vaikų ar net anūkų būsimų pajamų.

Perskirstymas esmės nekeičia - lėšas iš A perkeliant į B suma lieka ta pati. Tačiau pats spektaklis yra reikšmingas, nes leidžia atitinkamoms rinkėjų grupėms pamatyti, kaip aukodami gerkles ar net reputaciją už rinkėjų interesus kovoja jų išrinktieji.

Didinsime skolintojų pajamas

Kur kas pavojingesni siūlymai - padidinti asignavimus pinigais iš ateities. Lietuvos valstybės skola jau siekia beveik 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir dar kažkiek didės, todėl augančios jos administravimo išlaidos suris ir dalį BVP prieaugio, kurio visi taip laukia. Grynai ekonomine prasme raginimas padidinti deficitą, kai skolinimasis yra brangus, gali būti vadinamas raginimu pagausinti kipruose, bahamose, liuksemburguose įsikūrusių investicinių bankų pajamas mūsų kuklia auka.

Vyriausybė biudžeto projekte rodo, kad papildomai (be skolinimosi senos skoloms dengti) skolintis reikės 2,8 proc. BVP, t. y. apie 3,2 mlrd. litų. Šitaip, teigia Vyriausybė, įvykdysime Mastrichto kriterijų stojantiesiems į euro zoną ir tesėsime įsipareigojimą Europos komisijai 2012 metais grąžinti biudžetą į Stabilumo ir augimo pakto reikalavimais nustatytas ribas.

Pati valdžios prielaida, kad tie 3,2 mlrd. litų sudarys 2,8 proc. BVP, o ne daugiau, yra gana rizikinga ir dėl to santykinai pavojingesni darosi galimi Seimo narių siūlymai didinti skolinimąsi kitąmet. Ūkio raidos prognozuotojai Finansų ministerijoje, sudarydami biudžetą, paliko pavasarinį - optimistinį - BVP augimo 2012 metais vertinimą: BVP kitąmet augs 4,7 procento.

Kada pūstis naudinga?

Tokiu optimizmu reikėtų suabejoti. Autoritetingi ekonominės analizės centrai jau pakeitė pavasarį ir vasarą skelbtas prognozes, nes antras šių metų pusmetis rodo aiškų ekonomikos išsikvėpimą. Finansų rinkos nesveikos ir investicinė veikla, tas pagrindinis ūkio plėtros variklis, vėl stabčioja.

Antai, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rugsėjį paskelbtose 2012 metų prognozėse BVP augimas Lietuvoje sieks 3,4 proc. (pavasarį tikėtasi 3,8 proc.), "DnB Nord" banko ekspertai numato BVP kilsiant 4,0 proc., tiek pat nurodo ir SEB bankas.

Vyriausybės ekspertai analogiškai pasinaudojo ir infliacijos prognozavimu - numato ją būsiant didesnę nei jų kolegos kitose institucijose: 3,4 procento. TVF rugsėjį prognozavo 2,6 proc. (spalio mėnesį TVF misija Lietuvoje koregavo į 3 proc.), SEB ir "DnB Nord" bankų analitikai - taip pat 3 procentus.

Kadangi infliacija išpučia nominalųjį BVP augimą (be kainų poveikio BVP didės 4,7 proc., o kaip nominalusis, atsižvelgiant į kainų lygio kilimą, jis pakils jau 9 proc., biudžeto projektuotojams didesnė infliacija yra palankesnė - gal dėl to jie ir pasirinko didesnės infliacijos variantą?

Logikos Finansų ministerijos projekcijose esama: jei numatai spartesnį BVP augimą, tai ir infliacijos lauk didesnės. Tiktai kiek pagrįsti tokie skaičiai? Kiek čia įsivėlė noro matyti ir publikai pateikti spartesnį biudžeto pajamų didėjimą? Ypač tuo metu, kai plačiosios euro zonos "padangėje raitosi dūmai", daugelyje Europos šalių konjunktūra vėsta, o Seimo rinkimai artėja.

Kam rūpi prioritetai?

Antras dalykas: įprasta sakyti, kad biudžetas - tai valstybės gyvenimo finansinis planas, kuriame atsispindi prioritetai ir problemų sprendimai. Atsispindi?

Ar diskutuojant apie biudžetą užsimenama apie šalies BVP didinimą? Ar matyti, kaip viešųjų finansų lėšomis bus pagelbstima didinti užimtumą ir kelti darbo našumą - tuos du BVP augimo veiksnius?

Gal Vyriausybė kitiems metams perrikiuoja ar kitaip koreguoja anksčiau skelbtus prioritetus? Gal siūlomas lėšų paskirstymas padės stiprinti Lietuvos ekonomikos ir jos infrastruktūros patrauklumą užsienio investuotojams? Gal numatome pasikviesti informacinių technologijų specialistų iš Baltarusijos ar Indijos - jie itin praverstų, jei norime paversti Lietuvą informacinių technologijų centru Rytų Europoje, tačiau iš pradžių prireiks lėšų padėti jiems įsikurti.

Vienos biudžeto išlaidų rūšys iškart timpteli ekonomiką aukštyn (pensijų didinimas čia geriausias pavyzdys), kitos metus ir daugiau lieka vien išlaidomis, tik šiek tiek pagyvinančiomis statybų verslą ir importo veiklą - tačiau galiausiai būtent jos, jei tik nepadaryta klaidų investiciniuose projektuose, padaro šalies ūkį stipresnį ir konkurencingesnį.

"Ne laikas" kelti klausimus?

Kaip dėliojo lėšas 2012 metų biudžeto sudarytojai?

Būtų geriau, jei politinės diskusijos neapsiribotų vien siūlymais perskirstyti biudžeto projekte vyriausybės numatytą lėšų paskirstymą, bet keltų klausimus apie tokio ar kitokio tų lėšų naudojimo perspektyvumą ir prasmingumą - trumpam, vidutiniam ir ilgam laikotarpiui.

Tačiau kol kas taip nėra. Strategijos ir prioritetai sau, o valstybės finansai - sau. "Parlamentas - ne vieta diskusijoms", - kartą paskelbė tuo iškart pagarsėjęs Rusijos Valstybės dūmos pirmininkas. Analogiškai galėtume pasakyti ir Lietuvoje, vildamiesi pelnyti tokią pačią "šlovę", - kad svarstant nacionalinį biudžetą "ne laikas" kelti klausimus, kam bus leidžiamos tam tikros pinigų sumos tokiomis proporcijomis, kaip numatyta projekte.

Tačiau be tokių diskusijų Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo svarstymas bus tik vieši lapės Alisos, katino Bazilijaus ir kitų interesų grupių atstovų ginčai dalijantis pinigų maišą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"