TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biudžeto egzaminą žada išlaikyti

2006 10 20 0:00
Finansų ministras Zigmantas Balčytis didelių pokyčių kitų metų biudžete nenumato.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Finansų ministras Zigmantas Balčytis prognozuoja, kad kitų metų nacionalinis biudžetas bus priimtas valdančiajai koalicijai net ir neturint daugumos Seime

Kitų metų nacionalinis biudžetas turėtų būti rekordinis - Vyriausybės patvirtintame jo projekte numatyta, kad pajamos didės 14 proc., iki 22 mlrd. litų, kiek mažiau išlaidos - 12 proc., iki 23 mlrd. litų.

Kaip ir ankstesniais metais, labai ryški biudžeto socialinė pakraipa - didėja išlaidos sveikatos ir socialinei apsaugai, švietimui. Nors kritikai šį projektą vadina orientuotu į trumpalaikius tikslus, finansų ministras Zigmantas Balčytis mano, jog biudžetas leis spręsti šiandienos problemas, ir nesibaimina, kad jam priimti neužteks valdančiosios koalicijos balsų.

- Kokie pagrindiniai jūsų siūlomo kitų metų biudžeto bruožai?

- Mūsų pagrindinis tikslas formuojant biudžetą - siekti, jog pragyvenimo lygis ir ateityje kiltų. Norėtume, kad žmonių pajamos didėtų, nes jas veikia išoriniai veiksniai - kyla energijos kainos.

Daug priekaištų ir nepasitenkinimo sulaukia sveikatos apsauga, daug problemų yra dėl švietimo reformos. Todėl kitų metų biudžete sveikatos apsaugos finansavimas didėja 1,2 mlrd. litų - tai labai daug. Švietimui skiriamas didesnis finansavimas susijęs su atlyginimų kėlimu pedagogams, didesniu mokinio krepšeliu.

Nepamiršta ir socialinė sritis. Minimalią algą esame numatę didinti iki 700 litų, taip pat kelti pensijas: jei žmogus turės reikiamą darbo stažą, vidutinė jo pensija sudarys apie 575 litus. Nebus pamirštos ir kitos sritys - kultūra, aplinkosauga, transporto infrastruktūros kūrimas.

- Į kokias sritis kitąmet kryps valstybės investicijos?

- Stengsimės baigti pradėtus objektus. Žinoma, atsiranda naujų poreikių - kultūros srityje, taip pat jaučiamas didelis sujudimas dėl sporto kompleksų statybų.

Esame pasiryžę kuo labiau plėtoti regionus, nes darbo jėgos, kurios trūksta didžiuosiuose miestuose, pagrindiniai rezervai yra aplink esančiuose miesteliuose, kaimuose. Turime kelti juose gyvenančių žmonių kvalifikaciją, kurti ten reikalingą infrastruktūrą.

- Biudžeto deficitas kitąmet šiek tiek mažės. Kodėl atsisakyta radikaliau balansuoti išlaidas ir pajamas?

- Beveik visų valstybių politikai susiduria su klausimu, kaip užtikrinti ekonomikos plėtrą ir drauge vykdyti griežtą išlaidų politiką. Tai gana sunku, todėl reikia į viską atsižvelgti, viską apskaičiuoti ir pasirinkti priimtiniausią variantą.

Manau, mums pavyks išlaikyti tvarią fiskalinę politiką nemažinant ūkio augimo. Juk šiandien esama daug problemų dėl kvalifikuotos darbo jėgos. Ją reikia apmokyti ir išlaikyti, todėl turime didinti atlyginimus tose srityse, kuriose didelė konkurencija. Mūsų politika dėl biudžeto deficito yra subalansuota ir atitinka pagrindines Stabilumo ir plėtros pakto nuostatas.

- Ar kitąmet didėjančios biudžeto išlaidos stipriai nepaveiks infliacijos?

- Suprantama, didesnės išlaidos kelia ir infliaciją. Tačiau negalime jų nedidinti, nes mūsų šalyje darbo užmokestis bent kelis kartus mažesnis negu kitose Europos valstybėse.

Pagrindinis fiskalinės politikos principas - kad infliacija neviršytų rizikingos ribos, kad neįsisuktų vadinamoji infliacijos spiralė. Negalima priimti tokių įstatymų, kurie automatiškai didintų darbo užmokestį, socialines išmokas.

Manau, mūsų politika tikrai nėra prociklinė. Tai mato ir užsienio ekspertai. Juk pokyčiai vyksta ir aplinkinėse valstybėse, ypač dėl kreditų portfelio didėjimo. Latvijoje ir Estijoje bendrasis vidaus produktas didėja 13 proc. ir daugiau - tai labai dideli šuoliai. Pas mus to nėra. Pastaruosius ketverius metus Lietuvos BVP didėja po 7-8 procentus. Tai rodo, jog balansuojame savo išlaidas, gerai vykdome fiskalinę politiką.

- Kokie bus pagrindiniai biudžeto pajamų šaltiniai?

- Pagrindinis pajamų šaltinis bus pridėtinės vertės mokestis, toliau - akcizai, pelno mokestis. Tik ketvirtoje vietoje yra gyventojų pajamų mokestis - jo pajamų didėjimas kitais metais numatytas pats didžiausias. Privalome kelti atlyginimus valstybės sektoriaus darbuotojams, o dėl darbo jėgos stygiaus algas turės didinti ir verslininkai. Didėjantys atlyginimai skatins surinkti ir daugiau mokesčių.

- Jau keletą metų analitikai kritikuoja Finansų ministeriją, kad ji neva suplanuoja pernelyg mažą biudžeto pajamų didėjimą, o paskui tą planą lengvai viršija. Ar galite tvirtinti, jog kitų metų pajamų planas yra ambicingas?

- Jei atsitiktų taip, kad suplanuotume labai ambicingą biudžetą, o vėliau pajamų nesurinktume, tai būtų didžiulis nuostolis. Pirmiausia, nuostolis toms sritims, kurių negalėtume finansuoti. Antra, sukeltume nepasitikėjimą savo finansine sistema. Tai būtų neigiamas signalas šalies reitingus nustatančioms agentūroms, skolinimo institucijoms.

Planuoti 16 proc. pajamų didėjimą, kaip šiemet, galėjo ne kiekvienas ministras - tai buvo išties ambicingi planai. Tie patys ambicingi planai lieka ir 2007 metais. Be to, mes juk vykdome mokesčių reformą - kitąmet gyventojų pajamų mokesčio tarifas sieks 27 proc., dar po metų planuojame jį mažinti iki 24 procentų. Mokesčių reforma negali prieštarauti galimybėms surinkti pajamas.

- Seime jau pradėtas svarstyti biudžeto projektas. Ar daug tikitės parlamentarų pastabų?

- Rimti ekspertai neturėtų kritikuoti biudžeto projekto, nes supranta makroekonomikos prognozes, žino išorinių veiksnių poveikį mūsų nedidelės valstybės ūkiui. O štai kiekvienas politikas stengsis pasireikšti. Greičiausiai bus tie patys siūlymai: mažinti gynybos išlaidas, daugiau finansuoti švietimą, sveikatos apsaugą. Visa tai populiaru žmonių akyse. Tačiau tuomet, kai reikės parodyti šaltinius, iš kur tas lėšas paimti, manau, jiems tai bus labai sudėtinga. Taigi pastabų sulauksime, bet, man regis, Seimas turėtų pritarti biudžetui.

- Tačiau valdančioji koalicija neturi daugumos Seime, todėl jai reikės užsitikrinti opozicijos palaikymą?

- Jau pasitarėme su opozicinėmis partijomis, ypač su konservatoriais. Seimo nariai turi suprasti, kad nepriėmus biudžeto

tarptautines finansų organizacijas pasiektų neigiami signalai. Todėl, manau, pagrindinės parlamentinės partijos puikiai suvokia valstybės prestižo svarbą.

Tuo atveju, jei biudžetas nebūtų priimtas, sėkmingai versimės su mažesnėmis išlaidomis (laiku nepriėmus biudžeto jo išlaidos kitų metų pradžioje per mėnesį gali sudaryti ne daugiau kaip 1/12 praėjusių metų biudžeto išlaidų - aut.), taigi didelio sąmyšio valstybės gyvenime nebus. Tik sritys, kurios galėtų gauti geresnį finansavimą, jo nesulauks.

- Kai kurios verslo organizacijos kritikuoja biudžeto projektą, nes įžvelgia jame nedidelę paramą verslo aplinkai, konkurencingumui gerinti. Jos sako, kad šiems tikslams skiriama tiek pat lėšų, kiek ir Valdovų rūmams atstatyti.

- Šiems tikslams esama ir kitų šaltinių, pavyzdžiui, ES struktūrinė parama. Mes negalime iškreipti konkurencingumo. Todėl tie 40 mln. litų yra tikslinės investicijos į infrastruktūrą, tačiau tai nėra vienos ar kitos įmonės rėmimas. Todėl skatinčiau verslininkus domėtis struktūrinės paramos reikalavimais - pateikus gerus projektus, ypač dėl naujų technologijų, galima pasiimti labai daug lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"