TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biudžetų skylėse - verslo prarajos

2009 12 09 0:00
Susidariusį biudžeto lėšų trūkumą ateityje turės finansuoti gyventojai ir verslas.
LŽ archyvo nuotrauka

Parengti 2010 metų biudžetą Latvijai padėjo tarptautiniai kreditoriai, o bendra mokesčių našta kaimynams yra sunkesnė. Tačiau pagal planuojamas gauti pajamas, o ne išlaidas, kaip Lietuvoje, suformuotas mažesnis jų biudžeto deficitas, mokesčių sistemos aiškumas bei lankstumas - pagrindiniai pranašumai, kurių mūsų šalis neturi.

Krizės apimtos Lietuvos valdžia kitąmet net nežada šalies gyventojams bei verslui lengvesnio gyvenimo nei šiemet - visi raginami dar pasispausti ir pakentėti iki geresnių laikų. Tačiau pati Vyriausybė nesugebėjo reikšmingai sumažinti kitų metų planuojamų valstybės išlaidų, jos netgi bus didesnės nei šiemet. Turint galvoje dar ir planuojamą 5 mlrd. litų pajamų trūkumą, kyla klausimas, kieno sąskaita kitąmet išlaidaus valstybė?

Ekspertai sako, kad valstybės pajamų šaltinis - mokesčių mokėtojai - turės valstybės biudžetui atiduoti dar didesnę dalį savo pajamų, negaudami aiškių ateities perspektyvų.

Faktai

Kitąmet planuojama į Latvijos biudžetą surinkti apie 10 mlrd. JAV dolerių pajamų (LŽ skaičiavimais, apie 23,2 mlrd. litų). Numatomos išlaidos - apie 11,6 mlrd. JAV dolerių (apie 27 mlrd. litų). Biudžeto deficitas - 7,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 3,8 mlrd. litų.

Gruodžio 1 dieną Latvijos Seimo priimtas biudžetas ekspertų buvo įvertintas kaip vienas sudėtingiausių šalies finansų istorijoje, bet teikiantis vilčių šaliai ne tik atsigauti, bet ir pritraukti naujų investicijų. Nors skeptikai jį linkę vadinti pražūtingu ir jau laukia Latvijos bankroto.

Lietuvos Vyriausybė į kitų metų valstybės biudžetą yra numačiusi surinkti beveik 21,3 mlrd. litų pajamų, įskaitant Europos Sąjungos (ES) paramą, o išleisti - 26,2 mlrd. litų (su ES lėšomis), ir siūlo palikti žiojėti beveik 5 mlrd. litų dydžio skylę - 5,9 proc. BVP biudžeto deficitą. Fiskalinis deficitas sieks 9,5 proc. BVP.

Šiemet per 9 mėnesius kartu su ES ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis į valstybės biudžetą buvo surinkta 15 mlrd. 834,7 mln. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis - 4 mlrd. 559,9 mln. litų). 2009 metų metinis biudžeto pajamų planas kartu su ES ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis - 20 mlrd. 814,7 mln. litų. Per 9 mėnesius valstybės išlaidos siekė 18 mlrd. 238,2 mln. litų. Metinis išlaidų planas šiemet - 25 mlrd. 636,6 mln. litų.

Mokesčiai: Lietuva ir Latvija

Pagal LŽ pateiktus Latvijos finansų ministerijos duomenis, kitąmet šalyje pridėtinės vertės mokestis (PVM) nesikeičia, paliekamos galioti tos pačios lengvatos: pagrindinis tarifas - 21 proc., lengvatinis - 10 proc., taikomas vaistams ir medikamentams, periodinių leidinių leidybai, viešojo transporto paslaugoms, šildymui ir kt.

Lietuvoje galioja 21 proc. PVM tarifas. Kaip LŽ informavo Lietuvos finansų ministerija, iki 2010 metų pabaigos šalyje galios lengvatinis 5 proc. PVM tarifas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos įstatymo nustatyta tvarka, ir lengvatinis 9 proc. PVM tarifas knygoms ir kitiems neperiodiniams leidiniams. Iki 2010 metų rugpjūčio 31 dienos Lietuvoje lengvatinis 9 proc. PVM tarifas bus taikomas centralizuotai gyventojams teikiamam šildymui ir karštam vandeniui.

Pelno mokestis šiuo metu Latvijoje - 15 procentų. Nuo 2010 metų mokestinio laikotarpio ir Lietuvos Vyriausybė žada nustatyti 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

Įmonių dividendai Latvijoje kitąmet bus apmokestinami 10 procentų. Lietuvoje akcininkų - fizinių asmenų - gaunamų dividendų apmokestinimui taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Verslo pajamos Latvijoje po Naujųjų bus apmokestinamos 26 proc. tarifu (šiuo metu - 23 proc.), o Lietuvoje liks galioti 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Kaimynų biudžetas pranašesnis

"DnB NORD" banko vyresnioji analitikė Jekaterija Rojaka LŽ sakė, jog didžiausia mūsų šalies mokesčių sistemos bėda, kad Lietuva stokoja finansinės politikos aiškumo - daugelis investuotojų pasigenda strategijos ir nežino, kas jų laukia kitais ir dar kitais metais. "Šiandieninis kitų metų Lietuvos valstybės biudžeto projektas nėra labai stabilus ir atrodo, kad ateis laikas, ir labai greitai, kai valdžiai vėl teks keisti mokesčių tarifus. Investuotojai tai puikiai supranta ir vertina ne tik mokesčių dydį, bet ir visas kitas aplinkybes. Nors pagal mokesčių tarifus mūsų padėtis yra geresnė, kaimynai latviai turi aiškią strategiją - jie planuoja mokesčius mažinti ir palaipsniui pasiekti stabilesnę poziciją. Lietuvoje to visiškai nėra. Be jokios abejonės, tai labai trukdo investuotojams ir vietos verslui ką nors planuoti", - teigia J.Rojaka.

Verslas dažnai akcentuoja kaimynių šalių taikomas PVM tarifų lengvatas, kurių šiuo metu turi daugiau Latvijos nei Lietuvos mokesčių mokėtojai - jie motyvuoja verslą. "Be jokios abejonės, verslininkui, kuris gali pasinaudoti PVM lengvatomis, tai yra gerai, tačiau mokesčių surinkimo skirtumai krenta ant kitų vartotojų ar gamintojų pečių. Pagal ekonominę logiką, verslas turi būti apmokestinamas vienodai. Nustatant lengvatas, reikia turėti labai aiškius prioritetus, kurių Lietuva taip pat neturėjo", - aiškina pašnekovė.

Pasak jos, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų kaimynai vykdo prioritetinę užsienio investicijų pritraukimo politiką. "Nepaisant to, kad yra nustatyti tam tikri vieningi mokesčių tarifai, atskiriems investuotojams Latvijoje pavyksta suderinti ir "nusiderėti" neblogų verslo aplinkos sąlygų ir gauti "nuolaidų" netgi dėl pajamų mokesčio mokėjimo. Lietuva šiuo atžvilgiu nėra pažengusi, mes tik labai retais atvejais galime išsiskirti tuo, kad galime pritraukti užsienio investuotojų ir nukonkuruoti Latviją arba Lenkiją. Šios kaimynės yra gerokai lankstesnės ir šis lankstumas labai dažnai tampa koziriu prieš Lietuvą", - įsitikinusi analitikė.

Vertindama jau priimtą Latvijos ir vis dar svarstomą Lietuvos biudžetus, J.Rojaka sako, kad mažesnis Latvijos deficitas rodo labai didelį proveržį, į kurį atkreipia dėmesį tiek investuotojai, tiek kiti rinkos dalyviai. "Be jokios abejonės, tai, kad Latvijai už nugaros alsavo Tarptautinis valiutos fondas, davė rezultatų. Žinoma, verslui šie rezultatai yra skaudūs ir ateinantys metai nebus lengvi - bendra mokestinė našta smarkiai didėja. Tačiau nereikia užmiršti, kad biudžeto planavimas vyksta pagal paprastą taisyklę - kiek yra surenkama, tiek ir paskirstoma. Šia taisykle latviai ir vadovavosi.

Lietuvoje, atrodytų, vyksta priešingas procesas, mes iš pradžių suskaičiuojame, kiek mums reikia ir norime išleisti, o tik po to analizuojame, kiek galime surinkti. Susidariusį skirtumą, kurį reikia padengti iš kitų finansavimo šaltinių, ateityje turės finansuoti tiek namų ūkiai, tiek verslas", - kritikos valdžiai negaili pašnekovė.

Tikisi, kad verslas nepabėgs

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė mano, kad mokesčių poveikis šalių konkurencingumui ir investiciniam patrauklumui dažnai perdedamas, nes neretai mokesčių sistema ištraukiama iš bendro konteksto, o užvis dažniausia esą bandoma lyginti pavienių mokesčių tarifus ir iš to daryti toli siekiančias išvadas. "Taip elgiantis būtų neįmanoma paaiškinti, kodėl konkurencingumo indeksuose pirmauja Skandinavijos šalys, garsios tuo, jog perskirsto didžiausią dalį savo BVP, t. y. mokesčiai jose didžiausi. Neturėdami jokių mokesčių - bet kartu ir neturėdami infrastruktūros, viešųjų paslaugų, švietimo ir mokslo sistemos, negalėtume pretenduoti į kokias nors investicijas apskritai, - sakė LŽ ministrė. - Todėl investuojant yra svarbu bendras mokesčių lygis ir ką už juos toje šalyje gauni - infrastruktūra, darbo jėga, administracinės paslaugos. Į kai kuriuos mokesčių sistemos elementus dėmesio kreipiama galbūt daugiau nei į kitus - į pelno mokestį, darbo jėgos apmokestinimą, kuris lemia darbo sąnaudas - tačiau nė vienu iš šių elementų kaip nors lemtingai nepridengsi trūkumų kitose srityse, jeigu jų esama. Todėl ir tiesmukas mūsų šalies lyginimas su Latvija nėra produktyvus."

I.Šimonytės teigimu, visose Baltijos šalyse bendras apmokestinimo lygis (procentais nuo BVP) yra ir po visų įvykusių pastaruoju metu pakeitimų vis tiek išliks vienas žemiausių ES.

"Nė kiek neabejoju, kad Latvijoje taip pat klausiama, ar verslas jau sausio antrąją nepabėgs į Lietuvą ar Estiją. Tačiau verslas "nebėgioja" dėl vieno ar kelių mokesčių tarifų", - įsitikinusi ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"