TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biurai atranda erdves prie kelių

2014 06 04 6:00
"Grand Office", įsikūręs šalia aplinkkelio, pretenduoja pakoreguoti biurų rinkos tendencijas. "BTA draudimas" nuotrauka

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose biurų pastatai pamažu palieka prestižinius senamiesčius ir miestų centrus ir keliasi ten, kur patogesnis susisiekimas - prie naujų gatvių ir aplinkkelių.

Ši tendencija ypač ryški tapo Lietuvos sostinėje ir uostamiestyje. Mažiau nei prieš mėnesį kone akibrokštu tapo elektros energijos skirstymo bendrovės LESTO ir draudimo bendrovės „BTA draudimas“ pranešimai apie jų administracijos ir klientų aptarnavimo centrų perkėlimą į naują 81 metro aukščio komercinį centrą Viršuliškėse, šalia Vilniaus vakarinio aplinkkelio.

Svarbiausia – susisiekimas

Abiejų bendrovių vadovai naujų patalpų pasirinkimą motyvavo pirmiausia patogiu susisiekimu ir automobilių parkavimu. „Naujas BTA biuras gerai matomas ir greitai pasiekiamas iš įvairių sostinės vietų. Aplinkkelis užtikrina greitą išvažiavimą Kauno ir Ukmergės kryptimis, taigi nuo šiol įmonės darbuotojai, partneriai arba klientai išvengs automobilių spūsčių bei sutaupys laiko. Atstumas nuo „Grand Office“ iki miesto centro – 4 kilometrai, o iki oro uosto galima nuvykti per 10 minučių“, – teigė „BTA Iinsurance Company SE" filialo Lietuvoje direktorius Tadeušas Podvorskis. Prieš tai BTA buvo įsikūrusi netoli sostinės centro, Šnipiškėse, tačiau ankstesnės patalpos buvo gerokai žemesnės klasės.

LESTO į tą patį pastatą atsikėlė iš ganėtinai modernaus biuro Pašilaičiuose, Laisvės prospekte, kuriame šeimininkavo vos keletą metų. „Naujasis klientų aptarnavimo centras yra patogioje vietoje, lengvai pasiekiamas ir nuosavu, ir viešuoju transportu“, – tuos pačius pranašumus akcentuoja ir AB LESTO Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Sergejus Ignatjevas.

Revoliucijos nebus

Nekilnojamojo turto specialistai supranta minėtų bendrovių pasirinkimą ir pažymi, kad toks požiūris yra racionalus bei neabejotinai didins ir aplinkinio nekilnojamojo turto vertę. „Dėl patobulintos infrastruktūros visada auga nekilnojamojo turto vertė. Žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai jis vertinamas dėl ramybės, nuošalumo ar žaliųjų zonų, o šie aspektai išnyksta kartu su naujais keliais", – LŽ pažymėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius. Pastaruoju atveju, anot jo, efektas bus priešingas.

Asociacijos vadovo teigimu, miesto planai buvo žinomi gerą dešimtmetį, todėl nekilnojamojo turto vertė visada buvo nustatoma galvojant ir apie būsimą aplinkkelį. „Šiuo atveju, kaip ir paprastai, nauji keliai reiškia, kad vietovė lengviau pasiekiama, čia pradeda kurtis nauji traukos centrai, – sakė M. Statulevičius ir priminė: – Geras pavyzdys yra oro uosto zona. Sutvarkius susisiekimą, čia įsikūrė IKEA, atsidaro naujų biurų. Šalia aplinkkelio kuriasi nauji verslo centrai, kyla gyvenamieji pastatai, todėl čia galima tikėtis nekilnojamojo turto vertės augimo.“

Turto vertintojų asociacijos valdybos narys Vitalijus Stacevičius apie aplinkkelio kaimynystės patrauklumą kalba atsargiau, nors pripažįsta, kad tokie projektai yra perspektyvūs. Jo nuomone, patogus susisiekimas ir automobilių parkavimas yra idealus variantas mobiliojo verslo įmonėms, tačiau tie, kuriems yra svarbus senamiesčio prestižas, čia jo neras.

Jis abejoja, ar tokie kad ir modernūs biurai galėtų atitraukti įmones iš modernių biuro pastatų miesto centre. „Manau, į tokius centrus kaip šis kelsis pirmiausia įmonės, kurios norės pagerinti savo sąlygas, esančias B ir C klasės biuruose, – svarstė vertintojas. – Paliktiems žemesnės klasės biurų valdytojams liktų arba investuoti į modernizavimą, arba sumažinti nuomos kainą ir nuomoti galbūt dar nesustiprėjusiam verslui.“

Užtenka sprendimo

Miesto centrą ir senamiestį sparčiai palieka ir uostamiesčio įmonės. Jos savo biurus kelia į miegamuosius rajonus. Kaip LŽ teigė Klaipėdos UAB „Realsta“ vadovė Lina Židžiūnienė, šis procesas prasidėjo daugiau nei prieš metus, iškart po miesto savivaldybės sprendimo apmokestinti automobilių stovėjimą miesto centre. „Neužpildyti ir modernieji verslo centrai Klaipėdos centre, o susisiekimas iš miesto pakraščių kuo puikiausias“, – kalbėjo bendrovės vadovė. Pasak jos, pirmiausia dėl parkavimo apmokestinimo jau seniai „miręs“ ir Klaipėdos senamiestis, prekybos įmonės įsikūrė Klaipėdos BIG ir „Akropolyje“.

Konservatyviausias šiuo požiūriu lieka Kaunas. Pasak UAB „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovo Sauliaus Umbraso, biurai ir toliau lieka miesto centre, taip pat palei magistralines gatves – Savanorių ir Taikos prospektą, iš kurių lengva pasiekti bet kurią miesto vietą. „Kaune stengiamasi, kad klientai prie biuro galėtų nemokamai laikyti automobilį 1–2 valandas, o paskui įsijungia skaitiklis, – sakė S. Umbrasas, bet jis pripažino: – Visi naujieji centrai yra statomi ten, kur nesunku išspręsti parkavimo problemą.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"