TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biurokratai skandina verslą ir valstybę

2010 06 17 0:00
Verslininkas S.Plytnykas (iš kairės) ir miškininkai V.Steponėnas bei E.Ryškus neabejoja: biurokratiniai suvaržymai ne tik trukdo verslui, bet ir sėja nesantaiką tarp vietos žmonių.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nepatogi prekybos mediena tvarka, formalūs ir biurokratiniai suvaržymai stingdo tiek miškų urėdijų, tiek smulkiųjų ir vidutinių medienos perdirbėjų verslą.

Lietuvoje tarsi specialiai norima pakirsti smulkiųjų verslininkų ir netoli jų įsikūrusių urėdijų santykius, kad kuo daugiau vietos žmonių prarastų darbą ir emigruotų, o mediena iškeliautų stambiems verslo rykliams. Tokią išvadą galima padaryti pasigilinus į medieną parduodančių urėdijų ir šios žaliavos pirkėjų problemas. Apie tai - LŽ pokalbis su Nemenčinės miškų urėdu Eligijumi Ryškumi, Nemenčinės miškų urėdijos vyriausiuoju inžinieriumi Vytautu Steponėnu ir UAB "Nemenčinės mediena" direktoriumi Stasiu Plytnyku.

1998 metais įsteigta UAB "Nemenčinės mediena" per mėnesį perdirba apie 500 kubinių metrų rąstų, kuriuos iki šiol daugiausia pirkdavo iš kone kaimynystėje įsikūrusios Nemenčinės miškų urėdijos. Iš šios medienos gaminami apdailos ir kitokie stalių gaminiai. Pastaraisiais mėnesiais "Nemenčinės mediena" pagal darbo apimtį smuktelėjo daugiau kaip dešimtį metų atgal, į 1991-uosius. Ir dėl to, pasak S.Plytnyko, kalta ne tiek pasaulinė ekonomikos krizė, brangstančios žaliavos ir sumažėję užsakymai, kiek smulkiesiems verslininkams nepatogios Prekybos apvaliąja mediena taisyklės.

Smulkiuosius diskriminuoja

S.Plytnykas. Pagal tas taisykles mūsų bendrovė negali nusipirkti medienos beveik greta esančioje Nemenčinės miškų urėdijoje, nes pralaimėjome pernai rudenį surengtą konkursą - didieji medienos supirkėjai pasiūlė šiek tiek didesnę kainą nei mes. Šios taisyklės parankios tik didiesiems pirkėjams. Jie turi finansinių galimybių sudaryti ilgalaikes sutartis - trejiems, penkeriems metams, be nuostolių sau gali pasiūlyti didžiausią kainą ir laimėti konkursus.

"Nemenčinės medienai" teks ieškoti žaliavų atokesnėse urėdijose, gal net užsienyje. Galbūt pirksime baltarusiškas lentas. Pasiūlymų nestinga. Baltarusijoje, skirtingai nei Lietuvoje, draudžiama išgabenti neperdirbtą medieną.

Dėl netinkamų Prekybos apvaliąja mediena taisyklių nemažą jos dalį nuperka perpardavėjai. Valstybei iš to - beveik jokios naudos. Mūsų bendrovėje, kaip ir analogiškose, o jų Lietuvoje nemažai, įsteigta daug darbo vietų. Leisdama parduoti medieną perpardavėjams, kurie ją galbūt išgabens, valstybė rizikuoja netekti nemažos dalies savo žmonių ir jų mokesčių.

V.Steponėnas. Kai kuriose aplinkinėse šalyse perdirbti medieną yra gerokai pigiau negu Lietuvoje, todėl tų valstybių verslininkams ir apsimoka ją vežtis iš mūsų. Tačiau taip diskriminuojami smulkieji ir vidutiniai verslininkai. Kodėl negalima būtų leisti šalių susitarimu parduoti jiems medienos vėliau, kai negalėjo įsigyti jos palankia kaina per konkursą? Kodėl negalima skelbti medienos kainos dažniau negu kartą per mėnesį - juk ji neretai kinta greičiau?

E.Ryškus. Pernai mūsų urėdija tik todėl ir išgyveno, kad greitai prisitaikė prie sparčiai besikeičiančių medienos kainų. Tačiau dabar Valstybės kontrolė ir kiti kritikai bara mus už tai, net siūlo teikti ieškinius tiems pirkėjams, kurie nenupirko medienos.

Esą urėdijos turėjo ūkininkauti taip: medienos pardavimo konkursas paskelbtas, sutartys pagal tuo metu nustatytas kainas pasirašytos, ir nesvarbu, kad rinkoje jos netrukus pasikeitė, medienos niekas nepirko, o iškirsta ji gedo - vis tiek privalai laikytis taisyklių. Jei šitaip dirbtume, neišvengtume nuostolių, o kritikai priekaištautų, kad miškininkai neaprūpina mediena. Tie, kurie paiso tik įstatymo raidės, nepagalvoja, ar visada tai naudinga verslui ir valstybei.

Lietuvos valdžios institucijos aklai tiki Europos Sąjungos reikalavimais, neva tai tabu ir jokių išlygų negali būti. Nenorima apsaugoti vietos rinkos. Kodėl kitos valstybės tai sugeba padaryti? Kas bus, kai lietuvišką medieną pradės masiškai vežti į užsienį?

Dabartinėse Prekybos apvaliąja mediena taisyklėse svarbiausia yra kaina. Taip sudaromos sąlygos turtingiesiems dar labiau turtėti, o smulkiesiems - bankrutuoti. Pavyzdžiui, pasaulinis švedų medienos koncernas IKEA, kuris jau veikia ir Lietuvoje, turi milijardus, todėl jam vienas kitas milijonas Lietuvoje - maža problema. O "Nemenčinės mediena" milijoną uždirba turbūt tik per keletą mėnesių.

S.Plytnykas. Taip ir yra. Mums, mažiukams, apginti savo interesus labai sunku. Susėda du trys galingieji ir diktuoja savo valią. Skaudu, bet mūsų valstybei tarsi nesvarbu, kad žlunga smulkusis verslas, žmonės praranda darbą ir yra priversti emigruoti. Štai šiandien įmonėje turime tik 300 kubinių metrų medienos, nors pagal mūsų pajėgumą jos reikėtų dešimt kartų daugiau.

Ne gauna, o praranda

- Urėdas užsiminė apie ieškinius už nenupirktą medieną. Ar jie privalomi?

V.Steponėnas. Prekybos apvaliąja mediena taisyklėse nurodoma, kad į prekybos sutartis būtina įrašyti netesybų reikalavimą - 10 proc. nuo nenupirktos arba neparduotos medienos kiekio. Šios netesybos privalo būti taikomos tiek pirkėjams, tiek pardavėjams. Taisyklių kūrėjai sako, esą baudos drausmina, duoda pajamų...

E.Ryškus. Taip valstybė praranda daugiau negu gauna, nes žlugdo verslą. Juk nuspėti, kiek ir kokios medienos bus, bei tiksliai vykdyti sutartis sunku.

V.Steponėnas. Didiesiems pirkėjams nesunku susimokėti netesybas, nes jie turtingi, o smulkiesiems tai - smūgis. Taisyklės galėtų bent numatyti atvejus, kai tų netesybų nereikėtų taikyti. Pakaktų jose žodį "privalo" pakeisti žodeliu "gali". Juk sutartys pasirašomos mažiausiai pusmečiui, tad nežinia, kas atsitiks.

Išvis apie netesybas Prekybos apvaliąja mediena taisyklėse nederėtų kalbėti, nes nuostoliams išieškoti skirtas svarbesnis teisės aktas - Civilinis kodeksas. Tarkime, jei urėdija patyrė nuostolių, ji civiline tvarka juos išieškos. O gal, pavyzdžiui, pardavė vieno pirkėjo nenupirktą medieną kitam - kam reikia įpareigoti bausti?

S.Plytnykas. Taisyklių kūrėjai tarsi nesuvokė, kad gamyboje kasdien atsitinka kas nors nauja ir tai pakoreguoja planus bei darbus. Mūsų bendrovei gerai, nes netoli yra urėdija, kurioje galime tikėtis nusipirkti žaliavos. Su privatininkais susitarti sunkiau. Bet valstybė, turėdama savo įmones - urėdijas, galėtų atsižvelgti į mažuosius verslininkus. Prekybos taisyklėse galėtų būti numatyta: esant lygioms sąlygoms pirmenybė teikiama vietos gamintojams.

V.Steponėnas. Tose taisyklėse nėra konkrečių medienos kainos skaičiavimo kriterijų, todėl kiekviena Lietuvos miškų urėdija gali savaip pakoreguoti formulę. Derėtų ją sugalvoti bendrą visiems ir viešai paskelbti. Sumažėtų nepatenkintųjų ir jų skundų.

- Tačiau Prekybos apvaliąja mediena taisyklės neseniai buvo svarstytos ir pakeistos. Ir, regis, verslininkų iniciatyva.

S.Plytnykas. Komisijoje, kuri jas svarstė, gamybininkų buvo mažai. Jų balsai nieko nelėmė.

E.Ryškus. Bene 15 žmonių komisijoje dirbo tik vienas urėdas. Reikėjo į ją pakviesti urėdų pavaduotojų, inžinierių, kurie kasdien susiduria su tomis problemomis, o ne "specialistų", panašių į Laisvosios rinkos instituto "ekspertus". Šie apie mišką nutuokia tik tiek, kad jame galima grybus rinkti.

V.Steponėnas. Urėdijos siūlė numatyti šiose taisyklėse minėtus ir kitus patobulinimus, tačiau į daugelį jų nebuvo atsižvelgta.

Valstybės kilpa

- Kiek UAB "Nemenčinės mediena" sumoka valstybei mokesčių?

S.Plytnykas. Praėjusiais metais mūsų apyvarta buvo 3,5 mln. litų. Sumokėta 300 tūkst. litų "Sodrai" ir 700 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Taigi valstybei atiteko beveik trečdalis bendrovės pajamų. Be to, 70 vietos žmonių turėjo darbą ir duonos. Aštunti metai išlaikome krepšinio komandą, finansiškai remiame vietos mokyklą.

- O ką valstybė davė jums?

S.Plytnykas. Nebent leidimą dirbti. Už tai atvažiuoja daugybė tikrintojų: oro taršos, darbo saugos, priešgaisrinės apsaugos ir kitų. O dar yra daugybė taisyklių, kurių privalome laikytis, - protingų ir nelabai...

E.Ryškus. Kai miškininkai pasiūlo tobulinti kurį nors teisės aktą, daug kas įtaria, kad ieškome naudos tik sau. Argi valstybės miškininkai negali būti savo Tėvynės patriotai, negali mąstyti apie savo kraštą, kuriame gyvena, juo rūpintis?

- Taigi apibendrinant: kokia tvarka būtų patogi smulkiesiems verslininkams?

S.Plytnykas. Kiekviena urėdija žino aplinkinius medienos perdirbėjus. Keista, kai iš Nemenčinės tenka važiuoti medienos, pavyzdžiui, į Tauragę, o Nemenčinėje perka šilutiškiai. Vietos gamintojams galėtų būti leista išimties tvarka nusipirkti bent 30-50 proc. žaliavų vidutine rinkos kaina.

V.Steponėnas. Tačiau pagal dabartines Prekybos apvaliąja mediena taisykles urėdija privalo visą ją parduoti tiems, kurie pasiūlo didesnę kainą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"