TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biurokratijai vėl grasina dalgiu

2015 08 27 13:09
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Jau ne pirma Vyriausybė kuria planus išvalyti valstybės biurokratinį aparatą, sutaupyti lėšų tarnybų išlaikymui ir palengvinti valstybės kontrolės naštą verslui. 

„Valstybės biurokratinio aparato mažinimas – svarbus žingsnis, vengiant Graikijos likimo. Verta pažymėti, jog viena iš Graikijos bėdų – pataikavimas partijų rėmėjams, įdarbinant žmones į viešąjį sektorių. Pagal viešajame sektoriuje dirbančiųjų ir visų Lietuvos dirbančiųjų santykį esame panašioje padėtyje kaip Graikija. Be to, valstybės tarnautojų per 10 metų padaugėjo nuo 18 tūkst. iki 28 tūkst., kai tuo tarpu dėl emigracijos gyventojų šalyje mažėja“, – sako Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas ir Vyriausybės sudarytos Konsolidavimo komisijos narys.

Pasak V. Sutkaus, konsolidavimo procesai iki šiol gana sunkiai skynėsi kelią, o komisijos buvo vadinamos popierinėmis, kurioms nieko svarbesnio nuveikti nepavyko. To priežastis – ne tiek komisijų neveiklumas, kiek šio proceso priešininkų veiksmai. Tai kai kurių politikų palaikomi savo kėdžių įsikibę valdininkai, kurie, siekdami išlikti savo kėdėse, stveriasi nepagrįstų argumentų, tokių kaip tariamai didelė naujų teisės aktų parengimo ir įgyvendinimo kaina ar pačių biurokratinių institucijų veiklos unikalumas.

Oponentai taip pat dažnai bando įvelti komisijų narius į biurokratines pinkles, aiškindami, kad vienos ar kitos priežiūros institucijos būtinai reikia, nes neva to reikalauja Europos Sąjunga. Kitas nepagrįstas argumentas – kad naujų teisės aktų rengimas bei priėmimas ir funkcijų kitoms institucijoms perleidimas kainuos per brangiai. Išties, teisės aktai nėra problema – jų kūrimas yra tiesioginis valstybės institucijų darbas, o biurokratijos veiklos optimizavimas greitai atsipirks.

Darbuotojų atleidimas bus neišvengiamas, tačiau jis neturėtų būti didesnis nei 10 proc. Užsienio patirtis rodo, kad tai nėra didelė problema, nes dalis darbuotojų užima kitas pozicijas valstybės tarnyboje, kiti persikvalifikuoja, na, o likusiems, pagal įstatymą, yra užtikrinamos išeitinės kompensacijos. Darbuotojų perkvalifikavimas ir kompensacijos valstybei nemažai kainuoja, tačiau tai atsiperka.

Anot V. Sutkaus, teigiamą poslinkį konsolidavimo procese lėmė Vyriausybės sprendimas į Konsolidavimo komisiją įtraukti ir verslo atstovus. Verslas tiesiogiai patiria, kaip realiame gyvenime veikia įvairios valstybės tarnybos. Verslo atstovų dalyvavimas leido pateikti svarių argumentų ir duoti atkirtį biurokratams.

Dar pavasarį Ūkio ministerija skelbė, kad į konsolidavimo procesą yra įtrauktos 59 ūkio subjektų priežiūrą vykdančios institucijos. Įgyvendinus konsolidavimo planus, priežiūros institucijų skaičius sumažės 25 biudžetinėmis įstaigomis, 14-oje priežiūros institucijų bus atsisakyta besidubliuojančių ir neefektyviai vykdomų funkcijų jas paskirstant kitoms priežiūros institucijoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"