TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Biurus laikys tuščius

2009 03 19 0:00
Manoma, kad šis dar nematytas nekilnojamojo turto kainų kilimo ir kritimo ciklas bus gera pamoka nekilnojamojo turto sektoriaus dalyviams.
LŽ archyvo nuotrauka

Nekilnojamojo turto sektorius įšalo nerimastingo laukimo zonoje - galimi pirkėjai lūkuriuoja drastiško kainų kritimo, bet šios rinkos ekspertai įspėja nesitikėti, kad biurai bus nuomojami, o būstai atiduodami pusvelčiui.

Manoma, kad nekilnojamojo turto rinkai gelbėjimo ratu galėtų tapti valstybės užsakymai, bendri viešo ir privataus kapitalo projektai, ES finansuojami inžineriniai projektai, daugiabučių modernizavimas, socialinio būsto pirkimas.

Būstų dar negana.

Būsto poreikis Lietuvoje nėra sumenkęs, kaip gali pasirodyti iš pirkimo ir pardavimo sandorių skaičiaus mažėjimo, teigia nekilnojamojo turto rinkoje konsultavimu ir tarpininkavimu besiverčiančios įmonės "Re&Solution" direktorius Ričardas Čepas. "Būsto reikia ir reikės, jo kol kas nėra užtektinai. Tačiau būstas

neperkamas dėl lūkesčių. Žmonės, girdėdami blogas naujienas apie darbo rinką, baiminasi prisiimti didesnius įsipareigojimus bankams, o finansavimo sąlygos yra griežtos", - argumentavo jis.

R.Čepas prognozuoja, kad būstai senos statybos namuose net ir ekonomikai atsigavus nepradės brangti ir jau nepasieks ankstesnio kainų lygio.

Migracijai nepritaria

Šiuo metu matoma aktyvi migracija biurų patalpų rinkoje - nuomininkai kraustosi iš vieno biuro į kitą, taip siekdami kuo palankesnių nuomos kainų.

Nemažai biurų nuomos sutarčių buvo pasirašyta prasidėjus naujų biurų nuomos bumui 2004-2005 metais, o sutartys įprastai galioja 3-5 metus, tad šiuo metu sutarčių galiojimo terminas jau pasibaigęs arba baigiasi. Tai reiškia, kad pasirašydami naujas sutartis nuomininkai turi galimybę derėtis dėl mažesnių kainų. Juolab kad jos per metus yra kritusios maždaug 15-20 proc. ir pasiekusios 2004 metų lygį.

Verslo centrų savininkai, sumažėjus nuomos kainai, taigi ir pajamoms iš nuomos, arba visai netekę nuomininko, susiduria su dideliais sunkumais atsiskaitydami su bankais už paimtus kreditus ir dažnai mažina kainas, kad tik išlaikytų klientus.

Tačiau R.Čepas tikino, kad profesionalūs šios rinkos žaidėjai neva verčiau laikys patalpas tuščias, nei atiduos jas pusvelčiui, kaip tikisi klientai, kad bent susimokėtų už komunalines paslaugas.

"Nemanome, kad biurų savininkai patalpas pradėtų nuomoti vien už komunalinių mokesčių išlaidas. Tai reikštų, kad jie nesugebės mokėti paskolų ir pjaus šaką, ant kurios sėdi", - kalbėjo jis.

R.Čepas pripažino, kad šiuo metu rūpesčių neturi tik sandėliavimo patalpų savininkai - ši rinka Lietuvoje yra pati sveikiausia, nes sandėliavimo patalpų sektoriaus kainos nebuvo taip išpūstos kaip gyvenamųjų ar komercinių patalpų - iš jų nesitikėta didesnės grąžos.

Bankams - kitas vaidmuo

R.Čepas neslepia, kad bankai tapo naujais šios rinkos konkurentais - dabar jie ne tik teikia kreditus nekilnojamajam turtui statyti ar įsigyti, bet ir perima probleminio nekilnojamojo turto valdymą, steigdami nekilnojamojo turto valdymo bendroves.

"Jeigu probleminis nekilnojamasis turtas, kuris atsidurs bankų balansuose, bus išmestas į rinką, likę gana stiprūs šios rinkos žaidėjai turės dar didesnių problemų. Bankų sektoriaus valdomo turto savikaina bus mažesnė nei plėtotojų, kurie įgyvendina projektus savo ar skolintais pinigais", - pripažino jis. Ir paskubėjo pridurti, kad tokios problemos kol kas nėra, o ar ji bus, priklauso nuo stambiųjų bankų politikos.

Mažiau parduotuvių

Šios bendrovės vertinimu, šiemet mažės prekybos patalpų užimtumas, ypač mažesnių, atokiau nuo miesto centro esančių prekybos vietų. Šiandien prekybos plotai jau yra optimizuojami, prekybos patalpų savininkai mažina prekybos taškų skaičių ir derasi su nuomotojais dėl laikino nuomos kainos sumažinimo ar atšaukimo.

"Dauguma vietos prekybininkų plėtojo savo verslą bumo metu - visas uždirbtas pelnas buvo reinvestuojamas į parduotuvių tinklo plėtrą tikintis, kad ta karuselė niekada nesustos. Tai buvo daroma neįvertinus rizikos faktorių. Šiandien matome pasekmes, nes tokia plėtra buvo pagrįsta ne aiškiomis apyvartomis, o lūkesčiais, lengvai prieinamu finansavimu", - kalbėjo jis. R.Čepas mano, kad vietos prekybininkų galimybės plėstis šiandien yra mažesnės nei tarptautinių prekės ženklų.

Šių metų pradžioje tūkstančiui mūsų šalies gyventojų teko apie 200 kvadratinių metrų nuomojamo prekybos ploto ir pasiekėme Europos vidurkį. Estijoje tūkstančiui gyventojui teko dar daugiau - 374, o Latvijoje - 176 kvadratiniai metrai tūkstančiui gyventojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"