TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Blogai, kai sąskaita be pinigų

2009 12 28 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Iki 2009 metų išgyvenusi audringą kilimo dešimtmetį, šiemet uostamiesčio pramonė nuo ekonominės naštos kiek sulinko. Apie įmonių išbandymus ir nuotaikas su LŽ žurnaliste Vida Borteliene kalbėjosi Klaipėdos pramoninkų asociacijos (KPA) prezidentas Arūnas PASVENSKAS.

- Daugeliui atrodo, kad Klaipėdos pramonė yra tarsi trisluoksnė: uostas, Laisvoji ekonominė zona (LEZ) ir visos kitos miesto įmonės. Kuris sluoksnis yra stipresnis?

- Mūsų asociacija gana neblogai atspindi bendrą Klaipėdos vaizdą. Savo asociacijos narius, kurių šiuo metu yra 71, skirstome į 4 grupes: gamybos pramonė, uostas, paslaugų sektorius (miesto gyventojams teikiančios paslaugas įmonės, tokios kaip "Klaipėdos energija" bei "VST") ir prekybos įmonės (be didžiųjų tinklų).

Surinkę šių grupių I pusmečio statistiką, štai ką matome: pirmosios grupės apyvarta sudarė 1,17 mlrd. litų, antrosios - 575 mln. litų, trečiosios - 756 mln. litų, ketvirtosios - 35 mln. litų. Tačiau, kaip sakiau, KPA narės - prekybos įmonės neatspindi tikrosios prekybos situacijos Klaipėdoje. Taigi, nors Klaipėda paprastai vertinama dėl uosto, formaliai gamybos ir pramonės įmonės sukuria didesnį ekonominį svorį.

Didžiausios bendrovės pagal apyvartą: "Baltijos laivų statykla", "Orion Global PET", "Mestila", "Mars Lietuva", "Klaipėdos baldai", DFDS LISCO, "Vakarų laivų gamykla", "Limarko laivininkystės kompanija", "Kretingos grūdai" ir kitos.

Lyginant šių ir 2008 metų I pusmetį, gamybos ir uosto įmonių pajamos smuko 18 proc., paslaugų sektoriaus apyvarta padidėjo 6 proc., vietinės prekybos mastas sumažėjo 50 procentų.

Dėl šešėlių nediskutuojama

- Ar tarp KPA narių yra tokių įmonių, kurias galima pavadinti "krizės aukomis"?

- Mes - ne išimtis krizės poveikiui. Daugelis įmonių susiduria su sunkumais. Viena KPA narė bankrutavo, dviem paskelbta restruktūrizacija, šešios sustabdė narystę dėl finansinių priežasčių. O trys bankų skyriai išėjo iš mūsų dėl sprendimų "iš aukščiau".

- Kas, Jūsų manymu, svarbiau - išgyventi įmonei bet kokia kaina, ar veiklą nutraukti tuo metu, kai dar galima išsaugoti reputaciją? Koks yra pagrindinis rodiklis, kuris įspėja įmonės vadovybę, kad jau blogai?

- Dėl šešėlių net negalima diskutuoti. Turi būti naudojamos legalios priemonės: mažinami atlyginimai, etatai. Įmonei blogai, kada sąskaitoje nebėra pinigų. O jų nebelieka todėl, kad pajamos tampa mažesnės už išlaidas. Kitaip tariant, kai savikaina yra didesnė už produkto kainą rinkoje. Kadangi paveikti rinkos negalima, lieka tik tos galimybės, kurias tu pats valdai. Be abejo, verslininkas elektros ir šilumos kainų negali pakeisti. Žaliavos - irgi rinkos dalis. Kas belieka? Darbuotojai.

- Daug Klaipėdos įmonių pasinaudojo ar naudojasi Europos Sąjungos (ES) parama. Į kurias sritis pinigai investuoti sėkmingai, o į kurias - ne? Ar žinoma atvejų, kai ES pinigai įmones pražudė ar tapo girnapuse prie kojų?

- Mes tokios informacijos nerenkame. Tačiau iš žiniasklaidos ir kitų šaltinių žinau atvejų, kai gavusios ES paramą mėsos pramonės įmonės bankrutavo. Kokios priežastys, sunku spręsti. Remdamasis savo įmonės "Klaipėdos kartonas" pavyzdžiu galiu pasakyti, kad mes ES paramai gauti buvome pateikę 21 mln. litų vertės projektą, kuris buvo patvirtintas. Tačiau vėliau projekto atsisakėme, nes mums reikėjo 16 mln. litų savų lėšų. Jeigu ne sunkmetis, tas lėšas būtume sukaupę.

Žinau ir daugiau įmonių, kurios, suskaičiavusios savo pajamas, atsisakė ES pinigų, kad nepatektų į finansinę duobę. Klaipėdos, kaip ir kitų didžiųjų miestų bendrovės, turi finansuoti 70 proc. projektų vertės.

Kalbant bendrai apie ES paramą, mano nuomone, pinigai turėtų būti nukreipti į infrastruktūrą. Keliai, tiltai, geležinkeliai, oro uostai - tuo visi naudojasi. Valdžia niekada nesugebės nuspręsti, ar teisingai ji skiria paramą vienai ar kitai įmonei. Juk tokie pavyzdžiai, kai paramą gavusios įmonės bankrutavo, būtent tai ir įrodo. Kitas dalykas, kad tokios investicijos iškreipia rinką. Kai šalia dvi vienodos įmonės ir viena iš jų nežinia kokiu būdu paramą gavo, kita - ne, pažeidžiamas konkurencingumas.

Mes valdininkui mokame algą!

- Šiemet daug įmonių nebeišgali laiku sumokėti mokesčių. Kaip apibūdintumėte Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri vienu metu buvo virtusi baudų institucija, vaidmenį?

- Mokesčių inspekcija turėtų būti teisinga visiems - ji privalo kontroliuoti, kad mokesčiai būtų mokami. Neturėtų spausti, bet ir negali būti atlaidi. Juk verslas toks jau yra - jeigu leidžiama ko nors nesumokėti, tai jis ir nemokės. Pats patiriu ir iš kolegų girdžiu, kad šiuo metu mokesčių inspekcija Klaipėdoje balansą išlaiko.

- Kokius įstatymų pakeitimus, įsigaliojusius šiemet, pavadintumėte kenksmingiausiais verslui?

- "Naktiniai" įstatymai, nors ir buvo pridaryta klaidų, bent rodė pastangas ką nors keisti. O kas padaryta verslui skatinti? Anot Ūkio ministerijos, jau sukasi 5 mlrd. litų ir visi namai renovuoti! Juk yra 160 verslą kontroliuojančių institucijų. Ar bent viena panaikinta?

O kaip pasikeitė savivaldybių darbo principai? Štai pavyzdys: Statybos leidimų skyriaus darbo laikas kaip buvo nuo 12 iki 14 val., taip ir liko. Juk galėtų pakeisti verslo aptarnavimo kultūrą. Bet savivaldybės darbuotojai jaučiasi esantys aukščiau už ateinantį pilietį. O juk turėtų būti priešingai. Mes mokame jiems pinigus. Raskite įmonę, kur cecho viršininkas jaustųsi svarbesnis už savininką!

- Ar bankas šiuo metu yra įmonės draugas, ar investicijų stabdys?

- Bankas yra toks pat verslas, kaip ir kiti. Bet kuris verslas siekia maksimalaus pelno. Jeigu bankui šalyje sudaromos sąlygos, jis irgi to siekia. Šiuo metu paskolų išdavimo procesas Vakaruose jau yra pajudėjęs. O Lietuvoje palūkanos vis dar per didelės, svyruoja nuo 8 iki 15-20 procentų. Kokį verslą reikia įsukti, kad veikla pasiektų tokį pelningumą? Praktiškai tokio nėra. Paskolų, ypač statybos sektoriui, sumažinimas skaičiuojamas kartais. Bankas bijo rizikos ir neskolina.

Tačiau jis randa kitų klientų. Juk valstybė iš komercinių bankų yra pasiskolinusi 8 mlrd. litų. Tai kam jiems ieškoti kokio klientėlio, kuris gal "užsilenks", kai plaukia pinigai be jokios rizikos?

Gabiausieji randa rinkoje nišą

- Klaipėdoje yra daug plačiai žinomų įmonių, bet yra ir tokių, kurios atsirado vos prieš kelerius metus, dirba nepastebimai, bet sėkmingai.

- Viena tokių - 2007 metais pastatyta ir nuo 2008 metų rugsėjo LEZ veikianti įmonė "Pack Klaipėda". Vargu ar daug klaipėdiečių ją žino. Ji nedidelė, dirba tik 49 darbuotojai, bet auganti stebėtinais tempais. Tai rodo, kad žmonės rado nišą. Iš polistirolo gaminamos dėžutės karštam maistui dėti ir kiaušinių pakavimo tara beveik išstūmė tradicines pakuotes, nes polistirolo gaminiai yra kokybiškesni, patraukliau atrodo ir jų kaina yra konkurencinga. Žinoma, įmonė ką nors nukonkuravo. Tačiau paukštynai renkasi tarą, kuri malonesnė pirkėjui. "Pack Klaipėda" įsigijo amerikietišką įrangą ir gamina tikrai kokybišką produkciją, kuri sėkmingai eksportuojama į Baltijos, Skandinavijos šalis, Lenkijos, Vokietijos, Belgijos, Austrijos, Čekijos, Rusijos ir kitų šalių rinkas.

- Koks įvykis Klaipėdos įmonėse 2009 metais galėtų būti vertinamas kaip įdomiausia naujiena?

- Teko dalyvauti Vakarų laivų gamyklos unikalaus laivo "Wind Lift" statybos pabaigtuvėse. Tokių laivų pasaulyje yra gal 5-6. Manau, tai yra išskirtinis Klaipėdos įvykis. Kita reikšminga naujiena, kad nusipirkusi "Klaipėdos Smeltę" nuo metų pradžios verslą Klaipėdoje pradėjo viena didžiausių pasaulyje jūrinių konteinerių transportavimo kompanijų MSC.

- Kokių įvertinimų ir apdovanojimų šiemet pelnė Klaipėdos įmonės?

- Šiemet tradicinis Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų "Lietuvos eksporto prizas" verslo lyderiams buvo įteiktas Klaipėdos LEZ valdymo bendrovei (valdybos pirmininkas - Povilas Vasiliauskas). O Lietuvos pramonininkų konfederacija "Sėkmingai dirbančios įmonės" nominaciją suteikė jau minėtai "Pack Klaipėda" (generalinis direktorius - Vytautas Butvilas), bendrovėms "Kretingos grūdai" (valdybos pirmininkas - Ovidijus Bartkus), Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai "Bega" (generalinis direktorius - Aloyzas Kuzmarskis), "Pineka" (direktorius - Saulius Mikelkevičius), "Klaipėdos nafta" (generalinis direktorius - Jurgis Aušra) ir Vakarų laivų gamykla (generalinis direktorius - Arnoldas Šileika).

"Metų gaminio" aukso medaliais apdovanotos Vakarų laivų gamykla už laivą "Wind Lift" ir "Orion Global PET" už gaminį PET RAMA PET N1.

- Dabar madinga rinkti kiekvienoje srityje pasižymėjusius žmones. Jeigu Klaipėdoje būtų sudaromas per pastaruosius 20 metų labiausiai nusipelniusių miesto ar krašto pramonei asmenų sąrašas, kokį jį pateiktų KPA?

- Valentinas Greičiūnas. Už tolygų darbą Klaipėdai, už įtaką pramonei ir visuomenės gyvenimui. Jis beveik 10 metų buvo uosto vadovas, vėliau - Seimo narys, didžiausios uosto įmonės "Klasco" generalinis direktorius, iki šiol - miesto tarybos narys.

Bronislovas Lubys - Kauno technikos ir Klaipėdos universitetų garbės daktaras. Mecenatas, didžiausios asocijuotos verslo struktūros Lietuvoje vadovas. Privatizavęs stambiausias ir šiandien sėkmingai dirbančias uosto įmones "Krovinių terminalas", "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" ("Klasco"), "Klaipėdos laivų remontas", "Klaipėdos keleivių ir krovinių terminas" bei kitas.

Vytautas Lygnugaris - sukūręs kompanijos "Limarko" verslą nuo nulio, jį išplėtojęs ir vadovaujantis svarbiai jūrų transporto įmonei.

Arnoldas Šileika - samdomas Vakarų laivų gamyklos vadovas. Nors pažangą inicijuoja įmonės akcininkai, be jo sugebėjimų įmonė nebūtų pasiekusi tokių aukštumų.

Aloyzas Kuzmarskis - "Begos" versle jis nuo pat pradžios. Žmogus atkakliai dirba ir rodo visuomenei sėkmės rezultatus.

Negalima užmiršti Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos ketvertuko, kuris praėjusį dešimtmetį neabejotinai darė didžiulę įtaką Klaipėdos pramonei. Tai - Antanas Bosas, Sigitas Paulauskas, Martinas Gusiatinas, Rimandas Stonys.

- Kokius prognozuojate Klaipėdos pramonei 2010 metus?

- Klaipėda neišsiskiria iš Lietuvos konteksto. Prognozuojamas minus 4 proc. ekonomikos augimas. Vadinasi, kilimo nebus, bet šiokia tokia stabilizacija. Aš būčiau linkęs tuo tikėti.

Kad tik nenutiktų blogiau. Juk po Naujųjų metų mūsų laukia žiaurus elektros kainų smūgis. Ypač namų ūkiams. Sumažės perkamoji galia, dar labiau smuks vartojimas. Didžiosioms šalies įmonėms bus dar blogiau.

- Dėkoju už pokalbį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"