TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Branduolinių technologijų kaita: nuo Rusijos - į Vakarus

2010 03 01 0:00
G.Adlys - Švedijos panaudoto branduolinio kuro požeminėje saugykloje.
LŽ archyvo nuotrauka

Ne visos valstybės sugeba saugiai statyti ir eksploatuoti atominius reaktorius. O Rusijai tai niekada nerūpėjo, net įvykus tragedijoms. Todėl jos planai pastatyti atominę elektrinę prie mūsų valstybės sienos, kai iš visos Europos rusiški reaktoriai buvo vejami, kelia vis didesnį susidomėjimą ir rūpestį.

Praėjusią savaitę keliasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sienos Kaliningrado srityje rusai jau padėjo pirmąjį akmenį planuojamos atominės elektrinės aikštelėje. Baltarusijos atominei elektrinei su rusišku reaktoriumi parinkta vieta - taip pat prie Lietuvos sienos.

"Rusų branduolinės technologijos daugelį metų buvo vejamos iš Rytų Europos. Ir dabar rusai teigia, kad gali atominę elektrinę Kaliningrado srityje pastatyti ir per ketverius, ir per trejus metus - kaip sovietiniais laikais. Apie kokybę ir saugumą jie nė neužsimena. O mums teks gyventi šalia tokios elektrinės", - interviu "Lietuvos žinioms" sakė Gediminas ADLYS, Lietuvos atomo forumo sekretorius, Kauno technologijos universiteto Fizikos katedros lektorius. Jis pabrėžia, kad atėjo laikas, kai prioritetu turi tapti saugi vakarietiška atominė elektrinė Lietuvoje.

Okupuotoms šalims - nesaugūs reaktoriai

- Dar neseniai Europa buvo padalyta ne tik politiškai, bet ir technologijų požiūriu. Sovietinė imperija bruko savo nesaugią atominę energetiką visai Rytų Europai. Kokios šalys buvo "užterštos" tokiais pavojų kėlusiais statiniais, o kam to pavyko išvengti?

- Nuo Rusijos priklausomose valstybėse per sovietų okupacijos dešimtmečius buvo statomos atominės elektrinės su rusiškais branduoliniais reaktoriais. Tos grėsmės išvengė tik Rumunija ir Slovėnija, nes tuometiniai šių šalių vadovai paklausė mokslininkų rekomendacijų ir pritarė vakarietiškų atominių reaktorių statybai savo šalyse.

Dabar Europos Sąjunga (ES) neturi šioms šalims priekaištų, nes jų reaktoriai iki šiol atitinka vakarietiškus saugumo standartus.

Rumunijoje, Černavodoje, dabar veikia du 706 MW galios kanadiečių reaktoriai CANDU. Pernai nutarta statyti dar du tokius pat reaktorius. Rumunai turi savo urano rūdos kasyklas ir sunkiojo vandens gamyklą neutronams lėtinti. Tai garantuoja šalies energetinę nepriklausomybę.

Slovėnijoje, Krško vietovėje, nuo 1983 metų veikia amerikiečių Westinghouse kompanijos suslėgto vandens 632 MW galios reaktorius. Jo pagaminta elektra slovėnai dalijasi su kroatais.

Rusija už savo ribų statė dviejų tipų reaktorius: VVER ir RBMK. Pastarieji buvo pastatyti tik pačioje Rusijoje ir okupuotose valstybėse - Ukrainoje bei Lietuvoje.

RBMK reaktorių pirmtakai buvo skirti plutoniui gaminti kariniams tikslams. Nuo Rusijos priklausiusiame sovietiniame lageryje buvo statomi trijų variantų VVER tipo reaktoriai: VVER 230, VVER-213 ir VVER-1000.

Atominės elektrinės su tokio tipo rusiškais reaktoriais buvo pastatytos tuometėje Čekoslovakijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rytų Vokietijoje, bet nebaigtos statyti Lenkijoje.

Atominės "rusiškos ruletės" pamokos

- Kodėl būtent rusiško tipo reaktoriai buvo ir yra laikomi nesaugiais? Jau beveik dvidešimt metų juos siekiama uždaryti. Kuo jie skiriasi nuo kitų pasaulyje veikiančių atominių reaktorių ir kodėl pasauliui kelia baimę?

- Rusiškoms atominėms elektrinėms niekada nebuvo taikomi tokie aukšti saugumo ir priežiūros reikalavimai, kaip Vakarų šalyse. Jų statybos trukmė, planų vykdymas rusams buvo ir liko svarbiau už saugumą. Dažnai vadovaujamasi "rusiškos ruletės" principu: gal nieko blogo neįvyks.

Tačiau 1986 metų balandį įvyko Černobylio atominės elektrinės RBMK tipo reaktoriaus avarija. Jos priežastis buvo kelių mažai tikėtinų techninių ir technologinių pažeidimų ir nerūpestingo "gal neįvyks" sutapimas.

Tragediją lėmė tai, kad elektros gamybos planų vykdymas, o ne žmonių saugumas buvo prioritetas. "Rusiška ruletė" žaista su nesaugiu RBMK tipo reaktoriumi.

- Kas pasikeitė po šios tragedijos atominės energetikos srityje? Gal tokia baisi kaina sumokėta už saugumą ateityje, gal šiandien niekas pavojaus pasauliui jau nebekelia?

- Černobylio AE avarija labai sutrikdė atominės energetikos plėtrą visame pasaulyje ir dar kartą atkreipė dėmesį į branduolinių reaktorių saugumą. Tai tapo visos pasaulinės bendruomenės reikalu.

1992 metais Miunchene įvyko svarbiausių septynių pasaulio valstybių vadovų susitikimas, trumpai vadinamas G-7. Pasaulis tarėsi, ką daryti su vakarietiškų saugumo kriterijų neatitinkančiais rusiškais branduoliniais reaktoriais.

Atlikus šių reaktorių ekspertizę nuspręsta, kuriuos iš jų įmanoma patobulinti ir priartinti prie vakarietiškų saugumo standartų, o kurių visiškai neįmanoma padaryti saugių ir juos būtina uždaryti. Paskelbta, kad turi būti uždaromi dviejų tipų rusiški reaktoriai, kurių iš principo neįmanoma modernizuoti iki vakarietiško saugumo standartų. Tai VVER tipo reaktoriaus variantas VVER-230 ir verdančio tipo reaktoriai RBMK.

- Būtent tokius du RBMK serijos reaktorius ir turime Ignalinos atominėje elektrinėje. Kodėl jie pripažinti "nepataisomais"?

- Didžiausias nepataisomas trūkumas, kad verdantis RBMK reaktorius neturi išorinio gaubto, kuris avarijos atveju turėtų neleisti pasklisti į aplinką radioaktyviosioms medžiagoms.

Ignalinoje šis trūkumas per pastarąjį dešimtmetį buvo pašalintas - įdiegta avarijos lokalizacijos sistema, t. y. galimos avarijos metu susidarančios radioaktyviosios medžiagos būtų priverstos sklisti vandens rezervuarais, kur jos būtų sulaikomos.

- Vakarų ekspertų tai neįtikino?

- Ėmė ryškėti kitų pavojų tikimybė: pavyzdžiui, lėktuvai ar raketos tyčia ar netyčia gali nukristi ant atominės elektrinės. Juk pačių rusų lėktuvai krinta neįtikimiausiose vietose, net Lietuvoje.

Vakarietiškus reaktorius jų išorinis gaubtas saugo ir nuo tokių avarijų. Apgaubti metaliniu apvalkalu RBMK ir VVER-230 tipo rusiškus reaktorius technologiškai yra sunkus uždavinys, o ekonominiu požiūriu - netikslingas. Todėl galutinis sprendimas liko nepakeistas - šiuos reaktorius būtina uždaryti.

Atsikratė ir lagerio, ir reaktorių

- Kurios buvusio sovietinio lagerio šalys pirmiausia atsikratė pavojingų rusiškų atominės energetikos technologijų?

- Vokiečiai ir lenkai visada buvo prastos nuomonės apie visus rusiškus reaktorius - ir turinčius gaubtus, ir be jų. Tačiau Rusijos kontroliuojamoje Rytų Vokietijoje (VDR) Greifsvaldo atominėje elektrinėje veikė net keturi nesaugiais pripažinti VVER-230 tipo reaktoriai, buvo planuojama pastatyti dar keturis modernesnius - VVER-213 tipo reaktorius.

Stendalio atominė elektrinė pagal rusų planus turėjo būti pati galingiausia ne tik Rytų, bet ir visoje padalytoje Vokietijoje. Du 1000 MW galios šios elektrinės VVER-1000 tipo reaktoriai prieš Rytų Europos išsilaisvinimą iš sovietinio lagerio buvo statomi, o kiti du planuojami.

Kai Vokietijos susivienijo, abejojant rusiškų reaktorių saugumu, buvo sustabdyti visi veikiantys reaktoriai, o statybos darbai nutraukti. Pati pirmoji atominė elektrinė buvusioje VDR - Reinsbergo AE - dėl saugumo problemų buvo uždaryta 1990 metais, dar prieš susijungiant Vokietijoms.

Atominė elektrinė su rusiško tipo VVER reaktoriais buvo statoma ir Lenkijoje, Žarnoviece, netoli Gdansko. Pagal projektą buvo numatyta keturių 440 MW galios VVER reaktorių statyba. Šios atominės elektrinės generuojama galia turėjo siekti 1600 MW. Greta AE esanti hidroakumuliacinė elektrinė turėjo tarnauti jai kaip apkrovos balansavimo priemonė ir energijos rezervas sustojus reaktoriui.

Žarnovieco atominės elektrinės du blokai buvo pradėti statyti - atvežti reaktoriai ir kita technologinė įranga, pastatyta gyvenamųjų namų, geležinkelio stotis, moderni radiometeorologijos stotis.

Tačiau 1990 metais, nusilpus Rusijos įtakai, šios elektrinės buvo atsisakyta. Uždarymą lėmė tvirtas lenkų įsitikinimas, kad rusiškos technologijos yra nesaugios ir jų buvimas didina Lenkijos priklausomybę nuo Rusijos.

Pavojų gerokai sumažėjo

- Tačiau ne visos buvusio Rytų bloko šalys norėjo atsisakyti nors ir nesaugių, bet silpnai ekonomikai naudingų atominių elektrinių?

- Kadangi šie reaktoriai stovėjo Vakarų požiūriu neturtingose, ką tik nepriklausomybę atgavusiose valstybėse, ir toliau labai priklausančiose nuo Rusijos energetinių išteklių, tad šioms valstybėms ES suteikė pereinamąjį laikotarpį - duota laiko iki nesaugių atominių elektrinių uždarymo pasirūpinti energetine nepriklausomybe. Be to, skirta daug lėšų ir ekspertų reaktoriams modernizuoti, kad būtų užtikrintas kiek galima didesnis jų darbo saugumas.

Tarp priverstinai uždarančių rusiškus atominius reaktorius valstybių pateko ne tik Lietuva su dviem RBMK reaktoriais Ignalinos atominėje elektrinėje, bet ir Bulgarija su keturiais VVER-230 reaktoriais Kozlodujaus atominėje elektrinėje, taip pat ir Slovakija su dviem tokio pat tipo reaktoriais Bohunicės atominėje elektrinėje.

Šių nepatikimais pripažintų reaktorių uždarymo įsipareigojimai tapo viena svarbiausių Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos stojimo į ES sąlygų.

Šiuo metu nesaugių rusiškų reaktorių Europoje aplink mus gerokai sumažėję. Slovakijoje vienas VVER-230 tipo reaktorius buvo galutinai sustabdytas 2006 metų pabaigoje, o antrasis - paskutinę 2008 metų dieną.

Bulgarijoje du šio tipo reaktoriai buvo sustabdyti 2003 metais, o likusieji du - 2006 metais.

Pirmasis RBMK reaktorius Ignalinos atominėje elektrinėje, kaip žinome, buvo sustabdytas 2004 metų pabaigoje, o antrasis - likus valandai iki 2010 metų.

Rusija ignoruoja Vakarų nuomonę

- Pasiryžome uždaryti nesaugius rusiškus reaktorius savo šalyje, sprendžiame kilusias ekonomikos problemas. Ar ne tuščiai vargstame, jeigu ES pasienyje "tebeverda" seni pavojingi rusiški reaktoriai, o netrukus jie atsiras prie pat mūsų šalies sienų statomose elektrinėse?

- Tiesa, šiame apsivalymo nuo nesaugių technologijų fone Rusijos noras į mūsų regioną vėl atsikraustyti su savo nesaugiomis branduolinėmis technologijomis ir statyti atominę elektrinę greta esančioje Kaliningrado srityje yra didelis žingsnis atgal.

Rusija nesiskaito su Vakarų bendruomenės nuomone ir net nelaiko uždarytų VVER-230 ir RBMK reaktorių nesaugiais. Ji toliau juos eksploatuoja, kai kuriuos - net ir pasibaigus numatytam jų darbo terminui.

VVER-430 reaktorius veikia Kolos atominėje elektrinėje prie Suomijos ir Norvegijos sienos, o RBMK reaktoriai - Smolensko, Kursko ir Leningrado atominėse elektrinėse.

Tai galėtų būti priežastis ES valstybėms nepirkti elektros energijos iš Rusijos ir nebendradarbiauti su ja plėtojant elektros sistemas, kol joje veikia Vakarų požiūriu nesaugūs reaktoriai. Taip būtų išvengta dvejopų standartų taikymo ir reaktoriams, ir valstybėms.

Juk vadinamoji Baltijos AE su rusiško tipo reaktoriumi pradedama statyti istorinėje Mažojoje Lietuvoje. Tai reiškia, kad Rusijos valdžios požiūris į žmones, į istoriją, į gamtą nepasikeitė. Nedemokratinėje terpėje negali gimti saugios technologijos. Kaliningrado srities žmonės, kaip ir lietuviai, taip pat nori ramaus bei taikaus gyvenimo. Įtartiną AE vietos parinkimą prie Lietuvos sienos aiškiai lėmė baimė netekti įtakos zonos. Tai patvirtintų ir Baltarusijoje parinkta vieta rusiško tipo atominei elektrinei - taip pat prie Lietuvos sienos.

Vakarų investuotojams turėtų būti nesunku pasirinkti, kurios atominės elektrinės statybą remti. Dėsninga išeitis Lietuvai iš šios situacijos - saugios atominės energetikos plėtra ir intensyvus biokuro naudojimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"