TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Brangi apskaita už pasirinkimo iliuziją

2010 02 25 0:00
J.Koryzna (kairėje) ir S.Karčiauskas tvirtino, kad gyventojai privalo pasirinkti karšto vandens tiekėją.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Įstatymas verčia gyventojus iki balandžio pasirinkti karšto vandens tiekėjus. Toks apsisprendimas padidins vartotojų išlaidas vandeniui, jiems sunkmečiu bus įbrukti brangiausi vandens apskaitos prietaisai. Tačiau realiai pasikeis tik jų gaunamos sąskaitos - vanduo vis tiek tekės iš to paties vamzdžio.

"Tas, kuris sukūrė naująsias Šilumos ūkio įstatymo pataisas, tą dieną, kai jas sugalvojo, geriau į darbą būtų neatėjęs. Dabar nereikėtų gyventojams panikuoti, o įmonėms sukti galvų, kaip tokį įstatymą, prasilenkiantį su sveika logika, įgyvendinti", - vakar sakė Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos narys Jonas Koryzna.

Vakar jis, kaip ir nemažas būrys politikų bei šios energijos tiekimo įmonės darbuotojų, aiškinosi dėl pastaruoju metu gyventojams itin aktualios karšto vandens tiekėjo pasirinkimo problemos.

Skubus pasirinkimas.

Pagal praėjusių metų gruodžio 21 dieną priimtą Šilumos ūkio įstatymo pataisą ir kitą dieną energetikos ministro patvirtintą įsakymą visi daugiabučių gyventojai iki balandžio 1-osios turi priimti kolektyvinius sprendimus - pasirinkti namo karšto vandens tiekėją. Nutarimo protokolas turi būti per mėnesį pateiktas šilumos tiekėjui. Jei tai nebus padaryta, įstatymas numato, kad paslaugos tiekėjas namui bus parinktas privaloma tvarka.

"Tie gyventojai, kurie ateis į susirinkimus, galės pareikšti savo valią. Priešingu atveju ji bus primesta", - sakė AB "Kauno energija" vykdomasis direktorius Stanislovas Karčiauskas.

Anot jo, apsirūpinti karštu vandeniu gyventojai gali pasirinkdami karšto vandens tiekėją arba be jo. Pastaruoju atveju niekas nesikeičia - vartotojams nereikia nieko pirkti, parduoti ar keisti. Už karštą vandenį jie mokės taip pat, kaip iki šiol. Name bei butuose nebus įrengti jokie papildomi skaitikliai ar atliekami nenumatyti darbai.

Dešimtys litų kas mėnesį

Gyventojai, kurie pareikš norį apsirūpinti karštu vandeniu pasirinkdami jo tiekėją, įsivels į gana ilgą ir brangią procedūrą. Pirmiausia bus sudaryta karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis, atliekami sistemos parengimo naujovėms darbai.

Butuose bus sumontuoti nauji karšto vandens apskaitos prietaisai, už kuriuos gyventojams kas mėnesį reikės mokėti. Be to, maždaug 14 proc. jiems pabrangs karštas vanduo.

Jau nutarta, kad nepaisant sunkmečio Kaune vartotojų butuose bus sumontuoti "prabangūs" skaitikliai - su nuotoliniu jų rodmenų nuskaitymu. Kas mėnesį jie gyventojams kainuos daugiau nei po 14 litų.

Maždaug trečdaliu pigesnė būtų skaitiklių be nuotolinio rodmenų nuskaitymo priežiūra, tačiau Kauno miesto taryba kažin ar pritars prastesniems. "Jei jau nusprendžiame įrengti naujus skaitiklius, reikėtų pirkti geresnius - kad vandens suvartojimo duomenis iš butų gautume nuotoliniu būdu, darbuotojams nereikėtų važiuoti pas gyventojus tikrinti jų rodmenų, vartotojai nevėluotų mums jų pateikti", - dėstė S.Karčiauskas.

Jo teigimu, priešingu atveju įmonei vien skaitiklių duomenims nurašyti reikėtų priimti apie 400 darbuotojų. Jie kiekvieną iš 143 tūkst. miesto butuose įrengtų skaitiklių patikrintų bent kartą per tris mėnesius. "Įsivaizduojate, kiek kainuos tokių įrenginių priežiūra? Darbuotojų atlyginimas, degalai, mokesčiai", - neslėpė jis.

Vienintelis variantas

S.Karčiauskas patvirtino, kad nesvarbu, kokį būdą gauti karštą vandenį kauniečiai pasirinks - juos vis tiek aptarnaus AB "Kauno energija". Mat šilumos trasas, kuriomis keliauja vandens pašildymui reikalinga energija, ji turi vienintelė.

"Šiuo metu šilumos tiekimo srityje konkurentai neegzistuoja. Tad gyventojai turi tik teorinę galimybę rinktis kitą karšto vandens tiekėją. Jie turėtų atkreipti dėmesį į sąlygas, galinčias jiems gerokai pabranginti paslaugą", - sakė S.Karčiauskas.

Jis tikino, kad Kaune karšto vandens skaitiklių priežiūros kaina, numatyta mėnesiui, yra normali. Anot S.Karčiausko, Vilniaus centralizuotos šilumos tiekėja, paskelbusi, jog šis mokestis tesieks 5 litus plius PVM, esą nepateikė išsamaus vaizdo. "Į mėnesinį mokestį įtraukėme įrenginio pirkimo ir jo įrengimo bei metrologinės patikros sąnaudas. Neabejojame, jog vilniečiai pasitelkė kitą skaičiavimo metodiką. Jie greičiausiai linkę branginti patį karštą vandenį", - įsitikinęs AB "Kauno energija" vykdomasis direktorius.

Jo ir J.Koryznos įsitikinimu, gyventojai privalo pasirinkti karšto vandens tiekėją, priešingu atveju jie privaloma tvarka mokės ir abonentinį skaitiklio mokestį, ir brangiau pirks vandenį. J.Koryzna mano, kad įstatymas neabejotinai bus keičiamas, tačiau kol kas jį reikia vykdyti.

Našta gyventojų bendrijoms

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis įsitikinęs, kad karšto vandens tiekimas gyventojams ir atsiskaitymas už jį yra didžiulis galvos skausmas įmonėms. Jo teigimu, vidutiniškai Kauno daugiabučiuose nedeklaruojamas trečdalis suvartoto vandens - tiekėjai energiją pumpuoja, o gyventojų skaitikliai neva sukasi nepakankamai tiksliai. Vadinasi, vanduo yra pavagiamas.

R.Gatautis įsitikinęs, kad vandens suvartojimo kontrolę į savo rankas turėtų perimti patys gyventojai. Tai esą galėtų daryti daugiabučių namų gyventojų bendrijų pirmininkai. Jie tikrintų, kiek iš viso namui patiekta vandens ir kiek jo deklaravo kiekvienas butas. Tuomet pinigai būtų surenkami į bendrijos sąskaitą, o ši atsiskaitytų su vandens tiekėju.

LŽ kalbinti daugiabučių gyventojai tokias vizijas pavadino nesąmone. "Tokiu atveju bendrija būtų skolinga vandens tiekėjui. Vadinasi, už nemokius gyventojus mokėtų jų kaimynai arba bendrijos pirmininkas, jis nedirbtų savo darbo, o bylinėtųsi teisme - tai su skolininkais, tai su paslaugų teikėjais", - tvirtino kaunietis Valdemeras Katkus. Anot jo, naivu tikėtis, kad už suvartotą vandenį pinigus ėmus rinkti bendrijai, visi gyventojai staiga taps sąžiningi ir laiku atsiskaitys. "Jeigu su nemokiu vartotoju įmonė, teikianti paslaugą, bylinėtųsi pati, viskas būtų gerai. Deja, ji teisis ne su žmogumi, o su bendrija. Vadinasi, nemokus klientas ir toliau ramiai gyvens kaimynų sąskaita", - paaiškino V.Katkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"